Lietuvoje

2021.10.24 07:00

Tomas teigia, kad sužinoję apie jo praeitį darbdaviai su juo atsisveikino: mums tokių nereikia

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.10.24 07:00

„Mums tokių nereikia.“ Kaip pasakoja Tomas, tokiais žodžiais, darbdaviams sužinojus apie ankstesnį jo teistumą, buvo atleistas iš darbo. Vyras pripažįsta, kad tokia patirtis įskaudino – siekė atsistoti ant kojų ir grąžinti skolas, tačiau dabar teks ieškotis kito darbo. LRT.lt pašnekovai šioje situacijoje įžvelgia galimos diskriminacijos požymių, o darbovietė teigia duomenų apie teistumą nerenkanti.

Kaip pasakoja Tomas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas, – LRT.lt), įsidarbinimo procesą „Senukuose“ pradėjo rugsėjo 14 dieną. Kadangi iki tol gyveno ne Kaune, tam, kad galėtų dirbti, išsinuomojo butą, per darbo pokalbį darbdavys pasiūlė skirti 200 eurų kompensaciją nuomai.

Per darbo pokalbį Tomas pasirašė sutinkantis, kad galėtų būti tikrinami jo duomenys: „Mano gyvenime ne visada viskas buvo gerai. Esu padaręs klaidų ir jų neslepiu, pripažįstu jas. Yra vykdomųjų raštų antstolių kontorose, taip pat 2011 metais esu teistas. Nuo 2015 metų nesu padaręs jokio nusižengimo.“

Tomas pasakoja, kad darbindamasis informavo personalo skyriaus specialistę turintis įsiskolinimų, tačiau sulaukęs patikinimo, jog tai nesukels jokių problemų.

„Man buvo pasakyta, kad mes imame visus, svarbiausia – noras dirbti. (...) Taip pat įsidarbinimo metu susipažinau ir pasirašiau „Senukų“ etikos kodeksą, kuriame numatoma, kad apie darbuotoją negalima susidaryti išankstinės nuomonės dėl jo rasės, lyties, kalbos, tautybės, įsitikinimų bei socialinės padėties“, – pažymi Tomas.

Vyras dirbti pradėjo rugsėjo 24 dieną – iki tada buvo tikrinami duomenys, o jis pats, kaip tvirtina, buvo informuotas, kad jo praeitis neturi įtakos galimybei įsidarbinti.

„Darbo metu nesu padaręs jokio nusižengimo, visada laiku atvykdavau į darbą“, – teigia pašnekovas.

„Mums tokių nereikia“

Anot jo, po dviejų savaičių atvykus į darbą tiesioginis vadovas pasikvietė į savo kabinetą ir pranešė, kad Tomas atleidžiamas iš darbo, liepė pasirašyti dokumentus. Paklausus, kokia atleidimo priežastis, buvo pasakyta, kad „mums tokių nereikia“, pasakoja vyras.

„Apie atleidimą nebuvau įspėtas iš anksto. Jaučiuosi apgautas ir pažemintas. Esu pasirašęs būsto nuomos sutartį, o tai rimtas finansinis įsipareigojimas. Viską padariau, kad galėčiau dirbti. Pagrindinis tikslas buvo atiduoti skolas pagal vykdomuosius raštus.

Pagal man mokamą atlyginimą visus įsiskolinimus būčiau padengęs 2022 metų rugpjūtį, tačiau dabar gresia dar didesni įsiskolinimai ir būsto nuomos sutarties netesybos. Nesuprantu, ką padariau ne taip. Kodėl žmogui, kuris nori užsikabinti gyvenime ir stengiasi būti sąžiningas pilietis, yra trukdoma ir kenkiama?“ – klausia Tomas.

Jis pripažįsta, kad tokia patirtis įskaudino – siekė atsistoti ant kojų, grąžinti skolas, tačiau dabar teks ieškotis kito darbo.

„Buvo teistumas, bet aš dėl to ir įsidarbinau, kad skolas padengčiau. O kaip kitaip? Man labai liūdna ir pikta pasidarė. (...) Labai skaudu, iš tikrųjų labai skaudu. Dievas mato, anksčiau ne toks geras pavyzdys buvau, bet šiuo atveju aš dariau viską pagal įstatymą. Tarsi nori pasityčioti.

Kai tik buvo teistumas, esu dirbęs, nebuvo jokių bėdų. Galbūt buvo išankstinis nusistatymas, bet matydavo, kad tu dirbi, ir viskas. Tuo labiau kad „Senukuose“ yra etikos kodeksas, su kuriuo reikia susipažinti. Jame rašoma, kad negali būti išankstinio nusistatymo. Jie duoda kodeksą, bet nenori jo laikytis“, – piktinasi Tomas.

Sako, kad duomenų apie teistumą nerenka

Kaip LRT.lt perdavė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ personalo ir klientų patirties vadovė Irma Stankovskytė-Talalajevskienė, „informacijos apie šią konkrečią situaciją negalime suteikti dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, kurio griežtai laikomės“. Plačiau situacijos bendrovė nekomentavo.

„Kandidatus ir darbuotojus vertiname tik pagal jų turimą kompetenciją, gebėjimus, patirtį. Bendrovė nerenka duomenų apie kandidatų ar darbuotojų teistumą“, – teigia I. Stankovskytė-Talalajevskienė.

Galimos diskriminacijos požymiai įžvelgtini

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Izabelė Švaraitė LRT.lt teigia, kad, šią situaciją vertinant apskritai, galima įžvelgti skirtingo traktavimo ir galimos diskriminacijos požymių. Vis dėlto ji priduria, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba negalėtų nagrinėti tokio skundo, kadangi teistumo – nei esamo, nei buvusio – kaip galimos diskriminacijos pagrindo nėra Lygių galimybių įstatyme.

„Pagal šį įstatymą darbo santykiuose diskriminacija draudžiama dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės bei religijos“, – informuoja I. Švaraitė.

Pasak tarnybos atstovės, situacija panaši į tokią, kai darbuotojas atleidžiamas dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su dalykinėmis ir profesinėmis savybėmis, todėl tai gali būti Darbo kodekso pažeidimas.

„Šiuo atveju gyventojui patartume kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją“, – teigia I. Švaraitė.

Su vidiniais stereotipais susiduria ir nuteistieji

Iniciatyva „Prirašytos rankos“ siekia mažinti pakartotinį nusikalstamumą bei socialinę atskirtį tarp asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, ir kitos visuomenės dalies. Iniciatyvos sumanytoja Ieva Mackutė portalui LRT.lt sako, kad dažnai žmogus patiria diskriminaciją dėl to, jog anksčiau buvo teistas.

„Žinau atvejų, kai žmogus išeina iš įkalinimo įstaigos ir integruojasi, bet yra žmonių, kurie išeina ir net neturi santaupų, neturi šeimos, artimųjų, kurie palaikytų. Tokiais atvejais galbūt tenka net ir gatvėje nakvoti, pasidaro barjeras – kaip susirasti darbą, kai net neturi kur nusiprausti, pamiegoti, pavalgyti“, – pasakoja I. Mackutė.

Kartais išėję iš įkalinimo įstaigos nuteistieji per kelias savaites susiranda darbą ir sėkmingai dirba, bet yra ir tokių, kurie darbovietėje patiria išnaudojimą. Pavyzdžiui, teigia I. Mackutė, darbdavys nesumoka pinigų, išnaudoja. Nežinia, ar taip nutinka dėl to, kad asmuo buvo teistas, ar dėl to, kad darbuotojai apskritai nėra vertinami, svarsto iniciatyvos įkūrėja.

Pasak jos, jaučiama ir pačių nuteistųjų baimė – kas bus, kai išeis į laisvę?

„Kartais tenka padėti susirasti darbą nuteistiesiems. Konsultacijų metu padėjome nuteistiesiems parengti gyvenimo aprašą, kad jie išsigrynintų savo stiprybes, kad suprastų, kur norėtų dirbti. Dažna problema ta, kad nuteistieji neturi pakankamo išsilavinimo, netiki savimi, susiduria su vidiniais stereotipais“, – vardija I. Mackutė.

„Galima gauti labai gerą darbuotoją“

„Carito“ Nuteistųjų konsultavimo centro vadovas Simonas Schwarzas svarsto, kad paprastai žmonėms, su kuriais dirba „Caritas“, nekyla sunkumų įsidarbinant. Daugiau iššūkių atsiranda dėl priklausomybių ar įgūdžių stokos.

„Problemų kyla dėl priklausomybių ligų, jei nėra nuolatinės gyvenamosios vietos. Ką galime kalbėti apie darbo paiešką, jei nėra nuolatinės gyvenamosios vietos? (...) Mūsų klientai dažnai ilgai neišbūna darbo vietoje, dažnai jas keičia.

Savo atžvilgiu pamato vieną ar kitą neteisingumą, labai jautriai į tai reaguoja, (...) sulaukia aštresnio komentaro iš viršininko ar viršininkas nepagarbiai elgiasi, o jie neturi įgūdžių, vidinių resursų tai atidėti į šoną ir toliau dirbti, todėl nusprendžia išeiti iš darbo. Viena vertus, nėra darbinių įgūdžių, kita vertus, vidinių resursų, kaip įveikti stresą“, – LRT.lt pasakoja S. Schwarzas.

Anot jo, sunkumų įsidarbinant gali kelti žmogaus tatuiruotės ar rezonansinės bylos, kai, suvedę žmogaus pavardę į paieškos langelį, darbdaviai suranda nusikaltimo detalių. Vis dėlto paprastai, išėjus iš pataisos įstaigos, prireikia kelių savaičių, kad žmogus susitvarkytų dokumentus ir priprastų prie gyvenimo laisvėje.

„Tada atsiranda noras ir motyvacija dirbti. Galima gauti labai gerą darbuotoją“, – šypsosi „Carito“ Nuteistųjų konsultavimo centro vadovas.

Trukdo ir žema savivertė

Pasak jo, neigiama patirtis išėjus iš įkalinimo įstaigos taip pat paveikia žmogų: „Jei žmogus turi artimųjų, tai, ačiū Dievui, bet jei išeina po 10 metų, o motina ir tėvas mirę, brolis ir sesuo – užsienyje... Žmogui reikia bendravimo, kad kas nors palaikytų.“

S. Schwarzo teigimu, žmogaus, išėjusio iš įkalinimo įstaigos, savivertė nebūna aukšta – jis trokšta kurti savo gyvenimą, o nesėkmės demotyvuoja.

„Jis trokšta tų pačių dalykų, kaip ir mes: sukurti šeimą, pasistatyti namą, ramiai gyventi, kurti gerovę. Bet jei mato, kad neišeina, tai pakerta savivertę, ypač jei žmogus sėdėdamas įstaigoje svajojo apie išėjimą, planavo, o tas planas neįgyvendinamas, neturi sąsajų su realybe. (...)

Žmogus mato, kad nesiseka, ir vėl grįžta, vartoja alkoholį, narkotikus, nors dešimt kartų to atsižadėjo. Tai baisiai pakerta savivertę. Jei žmogus neturi teigiamų santykių, sunku pasikalbėti, sunku bendrauti. Vienišumas yra didžiulis – norisi pabendrauti, pasikalbėti“, – akcentuoja S. Schwarzas.

Pataria kreiptis į Darbo ginčų komisiją

Darbo inspekcijos atstovės Jolantos Bielskienės teigimu, Darbo kodeksas nenumato prievolės darbdaviui imtis veiksmų gavus informacijos apie darbuotojo teistumą. Tai reiškia, kad darbuotojas toliau vykdo darbo funkcijas.

„Atkreiptinas dėmesys, kad kiti įstatymai gali numatyti reikalavimą tam tikram darbuotojui būti neteistam ir (ar) nepriekaištingos reputacijos, tad esant tokių aplinkybių, kurios sukeltų pasekmių darbuotojo darbo santykių tęstinumui įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, darbdavys galėtų spręsti apie darbo sutarties nutraukimą“, – LRT.lt sako J. Bielskienė.

Pasak jos, išgirdęs, kad jį norima atleisti dėl buvusio teistumo, darbuotojas turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir ji įvertintų, ar darbo sutartis nutraukta teisėtai.

Darbo inspekcijos atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje draudžiama tvarkyti kandidato ir darbuotojo asmens duomenis apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas, išskyrus atvejus, kai šie duomenys būtini norint patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymuose ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus pareigoms eiti arba darbo funkcijoms atlikti.

Atsižvelgiant į tai, darbdavys, prašydamas pateikti teistumo duomenis, turi turėti konkrečiame įstatyme ir įgyvendinamajame teisės akte įtvirtintą teisę reikalauti iš darbuotojo ar kandidato į darbuotojus teistumo duomenų. Jeigu darbdaviui joks įstatymas nenumato galimybės tvarkyti tokių duomenų, jis negali prašyti jų pateikti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt