Lietuvoje

2021.10.17 16:08

LRT FAKTAI. Ar teisūs konservatoriai sakydami, kad narkotikų kriminalizavimas 2017 m. pablogino situaciją?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.10.17 16:08

Ketvirtadienį Seime svarstant įstatymų pataisas, kuriomis siūloma dekriminalizuoti nedidelio narkotikų kiekio disponavimą be tikslo juos platinti, ne kartą nuskambėjo argumentas, esą šio nusižengimo įtraukimas į Baudžiamąjį kodeksą (BK) 2017 metais nedavė jokios naudos.

„Mes grąžintume tai į 2017 metų situaciją. Nuogąstavimas, kad situacija dabar iš esmės pablogėtų, turi kontrargumentą – jei situacija po 2017 metų, perkėlus nuostatas į Baudžiamąjį kodeksą, iš esmės prastėjo, o ne taisėsi, tai reiškia, kad nelabai suveikė tos nuostatos“, – teigė G. Landsbergis.

Kitas konservatorių atstovas Linas Slušnys vėliau Seimo posėdyje pridūrė, kad 2017 metais numačius baudžiamąją atsakomybę už mažo kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti buvo sukurtas mitas, kad dėl šio reglamentavimo jaunimas nustos vartoti narkotikus, tačiau tokios nuostatos, siekiančios griežtai bausti, nuramino nebent moralinę paniką.

„Buvo sukurtas patrauklus mitas, kad mūsų vaikai išsigąs ir nustos vartoję narkotines medžiagas. <...> Baudžiamasis kodeksas šiuo atveju niekaip padėti negali, tam reikia tiesiog žmogiškumo“, – pažymėjo L. Slušnys.

NTAKD: baudimai neveikia

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai LRT.lt taip pat sakė vertinantys situaciją kaip pablogėjusią, jie rėmėsi išaugusiu nusikaltimų skaičiumi.

Kai 2017 metais buvo pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė už nedidelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti, baudžiamųjų nusižengimų skaičius išaugo net 2 kartus – nuo 733 iki 1 106 vos per metus.

Be to, tokios veikos sudaro vis didesnę visų nusikaltimų dalį, pažymi NTAKD.

Kyla klausimas – ar realiai didėja skaičius tų veikų, ar tiesiog daugiau pagaunama ir dėl to atrodo, kad jų skaičius auga?

Mindaugas Lankauskas

„Tendencijos rodo, kad baudžiamoji politika už neteisėtą disponavimą narkotikais savo reikmėms yra orientuota į baudžiamąjį narkotikų vartotojų persekiojimą“, – LRT.lt sakė NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Bielian ir pridūrė, kad nepilnamečiai asmenys 2020 metaissudarė didžiąją dalį visų už tai nubaustų asmenų.

„Šie didėjantys skaičiai rodo, kad narkotikų vartojimo ir su tuo susijusio nusikalstamumo problemos niekur nedingsta, nemažėja, priešingai, toliau gilėja ir baudžiamosios teisės priemonės nėra raktas joms spręsti“, – LRT.lt sakė NTAKD direktoriaus pavaduotoja.

Rėmėsi išlaidomis sveikatai

LRT.lt pasiteiravo TS-LKD frakcijos atstovų Seime, kokiais duomenimis jie rėmėsi sakydami, kad situacija prastėjo. Jie pateikė grafiką, kuriame rodoma, kad pastaraisiais metais augo išlaidos sveikatos paslaugoms, suteiktoms dėl psichikos sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

LRT.lt kalbintas kriminologas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir Lietuvos teisės instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas sako, kad toks argumentas – esą išlaidos gydymui rodo kriminalizavimo nesėkmę, jam nėra suprantamas.

Tačiau, jo teigimu, ir tai, kad nuo 2017 metų Lietuvoje nuolat augo nusikaltimų už narkotikų laikymą skaičius, neatskleidžia, kokį poveikį turėjo kriminalizavimas.

„Dėl poveikio vertinimo tyrimų nebuvo daryta. Šių veikų skaičius padidėjo pastaraisiais metais, bet jis nuosekliai didėja nuo kokių 2000-ųjų. Apskritai nusikaltimų skaičius mūsų visuomenėje mažėja, jei vertintume absoliučiais skaičiais, o dėl narkotikų – didėja, o vartojimas lieka panašus. Žiūrint į vartojimo statistiką išaugimo nematyti, gal net kažkoks sumažėjimas, palyginti su 2008 metais ar 2012-aisiais“, – LRT.lt sakė kriminologas.

Tačiau pašnekovas įspėja, kad išaugęs nusikaltimų, susijusių su narkotikų laikymu, skaičius gali reikšti ir tai, kad tam daugiau dėmesio skiria policija.

„Kyla klausimas – ar realiai didėja skaičius tų veikų, ar tiesiog daugiau pagaunama ir dėl to atrodo, kad jų skaičius auga?“ – sako M. Lankauskas.

Sunku tiksliai vertinti ir narkotikų vartotojimo mastą visuomenėje – naujausia apklausa Narkotikų ir tabako kontrolės departamento užsakymu vykdyta tik 2016 metais, ji parodė, kad kiek daugiau nei kas dešimtas lietuvis yra bandęs narkotikų, daugiausia – jaunesni žmonės iki 35 metų. Pernai ši reguliari apklausa nebuvo vykdoma dėl pandemijos.

Pasak M. Lankausko, norint įvertinti politikos – narkotikų kriminalizavimo ar legitimizavimo poveikį, reikėtų tyrimo, atskleidžiančio narkotikų vartojimo priežastis.

„Kalbant apie vartojimo mastą, gali būti, kad paaugo suvartojimas kokio nors dalyko, bet tai gali būti lemta ekonominių priežasčių, pavyzdžiui, kainų kritimo arba gyvenimo būdo, madų. Įrašymas ar išbraukimas iš BK gali būti visai nesusijęs su [vartojimo] augimu ar sumažėjimu“, – sako pašnekovas.

Diskusijas Seime, ar legalizuoti, ar kriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu narkotikų, jis laiko „paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus“ ieškojimu.

„Nusikaltimai be aukos, arba susiję su narkotikų disponavimu, yra ne baudžiamosios teisės klausimas. Vakarietiškas požiūris yra spręsti tai per labiau sveikatos priemones“, – mano jis ir pabrėžia, kad pasaulyje yra ir tokių valstybių, kurios už disponavimą narkotikais taiko mirties bausmę.

LRT FAKTŲ vertinimu, nėra įmanoma patikrinti, kokią įtaką narkotikų vartojimui padarė 2017 metais priimtas sprendimas įtraukti disponavimą nedideliu jų kiekiu į Baudžiamąjį kodeksą.TS-LKD atstovų vertinimu, situacija pablogėjo, nes pastaraisiais metais daugėjo išlaidų narkotikų sukeltiems psichikos sutrikimams gydyti. NTAKD atkreipia dėmesį, kad išaugo nusikaltimų, susijusių su disponavimu nedideliu kiekiu narkotikų, skaičius. Kriminologo M. Lankausko teigimu, tokia statistika neatskleidžia, kaip pasikeitė narkotikų vartojimas Lietuvoje.

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt