Lietuvoje

2021.10.15 11:28

Bilotaitė: reikalingi pokyčiai, rengiamas naujas krizių valdymo modelis

atnaujinta 12.39
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.10.15 11:28

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad pavasario sesijos metu Seimui bus teikiami įstatymų pakeitimai, kuriais bus formuojamas visiškai naujas krizių valdymo modelis. Apie tai ji pranešė po susitikimo su savivaldybių, prisidėjusių prie migracijos krizės suvaldymo, merais.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį susitiko su savivaldybių, padėjusių valdyti migrantų krizę, merais. Po susitikimo ministrė teigė, kad nors migrantų krizės pradžioje ir buvo iškilę nesklandumų, taip pat kilo neaiškumų, visgi, pasak jos, sprendimus rasti pavyko.

Bilotaitė: naujas krizių valdymo modelis leis žymiai lanksčiau ir geriau reaguoti į kilusius iššūkius

„Šiandien buvo ne kartą išsakyta, kad buvo jausmas, jog tai yra viena Lietuva ir kad mes visi turime būti susitelkę, esame susitelkę tam, kad įveiktume šitą krizę“, – sakė A. Bilotaitė.

Kaip teigė ministrė, pradžioje į krizės suvaldymą buvo įsitraukusios šešios savivaldybės, o vėliau prisijungė dar tiek pat. Anot A. Bilotaitės, susitikimo su savivaldybių vadovais metu buvo išsakyti poreikiai, kad tokiose situacijose, kokiose atsidūrė Lietuva, savivaldybės turėtų daugiau lankstumo.

„Daugiau galėjimo greičiau reaguoti. Manau, kad turime į tai atsižvelgti ir ateityje tie instrumentai, tas reagavimas turi būti sudarytas.

Taip pat labai svarbus momentas buvo išsakytas, kad esamas krizės valdymo modelis, kuris dabar yra, ta pati krizė parodė, kad reikalingi pokyčiai“, – teigė ministrė.

Ji kalbėjo, kad yra paruoštas krizių valdymo koncepcijos modelis ir Seimo pavasario sesijos metu turėtų būti teikiami konkretūs įstatymų projektai, leidžiantys įtvirtinti ir suformuoti visiškai naują krizių valdymo modelį.

„Kuris leis žymiai lanksčiau ir geriau reaguoti į esamus iššūkius.

Taip pat buvo išsakyta mintis, kad labai svarbu yra ir motyvacija tų savivaldybių, kurios yra įsitraukusios į procesą, prisiėmusios atsakomybę. Vidaus reikalų ministerijos pozicija yra tokia pati, kad ta motyvacija turi būti sukurta“, – komentavo A. Bilotaitė.

Ministrė teigė galinti pasidžiaugti, kad šiuo metu jau visi neteisėtai sieną kirtę migrantai yra iškelti iš savivaldybių patalpų. Savivaldybėms taip pat kompensuotos visos dėl migrantų patirtos išlaidos.

„Kalbant apie išmoktas pamokas ir, galbūt, mūsų klaidas, tikrai akivaizdu, kad labai svarbus yra bendravimas ir tiesus, aiškus pasakymas bendruomenėms, kas vyksta ir kodėl vyksta. Kai yra krizė, tam tikrai pritrūksta laiko. Ir mums pritrūko, bet šitą pamoką mes išmokome ir ateityje tikrai stengsimės, nepaisant to, kad nėra laiko, tam skirti dėmesio tiek, kiek reikia“, – tvirtino ministrė.

Merai įvardijo trūkumus

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė po susitikimo ministerijoje teigė, kad savivaldybės pasigedo konstruktyvaus ir aiškaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo, komunikacijos, kuo greitesnio atsakymo į klausimus.

„Mes turime aiškiai atsakyti žmonėms, visų pirma mes, merai, savo savivaldybių žmonėms, ar tai yra jų lėšos, ar kentės jų poreikiai, ar tai bus kompensuota valstybės. Į šį klausimą mes atsakymą gavome gana vėlai“, – sakė merė.

Varėnos meras Algis Kašėta taip pat sakė palinkėjęs ministerijai išmokti pamokas dėl tarp institucinio koordinavimo ir greito reagavimo.

„Mes operatyviai sprendėme problemas vietiniame lygmenyje ir to pasigedome aukštesniame. Tikiuosi, kad labai naudinga buvo valstybei ir mums, savivaldai, praeiti šitą nelengvą etapą, nes buvo galima daug ko išmokti“, – teigė A. Kašėta.

Susitiko ir su prezidentu

Po susitikimo Vidaus reikalų ministerijoje, A. Bilotaitė išvyko į prezidentūrą, kur su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė migracijos klausimus. Pasikalbėjusi su šalies vadovu A. Bilotaitė teigė, kad ministerija aktyviai dirba europiniu lygmeniu, siekdama įtvirtinti, kad tai, kas vyksta, nėra paprasta migracijos krizė.

„Kad tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą. Tikrai mums tai pavyko padaryti. Šiandien visos europinės institucijos tą supranta ir pabrėžia.

Tačiau šita situacija parodė, kad europinė migracijos politika ir teisinė sistema neatitinka nūdienos lūkesčių ir šalys narės patirdamos tokius iššūkius, kai prieš jas vykdoma hibridinė ataka, negali imtis atitinkamų veiksmų ir priemonių“, – kalbėjo ministrė.

Anot jos, ministerija paruošė siūlymus dėl to, kokių priemonių galėtų imtis šalys, norėdamos apsiginti. A. Bilotaitė sakė, kad Vidaus reikalų ministerija paruošė laišką su siūlymais Europos Komisijai. Ji tvirtino, kad tokius siūlymus palaiko 14 ES valstybių.

„Manau, kad tai yra aiškus signalas, kad pokyčiai yra reikalingi. Mūsų laukia kiti etapai, todėl visos institucijos turi dirbti aukščiausiame lygmenyje, susitelkusios ir kartu, nes būtina, kad fizinis barjeras būtų įtvirtintas kaip svarbi priemonė, reikalinga ginant sienų saugumą.

Kitas dalykas, turi atsirasti pokyčiai ES teisėje, leidžiantys šalims narėms imtis atitinkamų veiksmų, tai yra, ginti savo sienas ir neleisti tokioms šalims kaip Baltarusija naudoti prieš mus mūsų teisinę sistema, ja piktnaudžiauti“, – teigė A. Bilotaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt