Lietuvoje

2021.10.14 14:29

Seimas linkęs dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotikų turėjimą: liko vienas balsavimas

atnaujinta 18.01
Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.10.14 14:29

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma dekriminalizuoti nedidelio narkotikų kiekio disponavimą be tikslo juos platinti.

Po svarstymo Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimams pritarė 65 Seimo nariai, idėjai prieštaravo 40 parlamentarų, susilaikė 4.

Taip pat parlamentas pritarė ir Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms. Už jas balsavo 66 parlamentarai, 38 buvo prieš, 5 susilaikė.

Iki pataisų priėmimo liko vienas balsavimas.

Laisvės partijos atstovė, parlamentarė Morgana Danielė BK ir ANK pataisomis siūlo dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo juos platinti.

Siūloma iš BK išbraukti nuostatą, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

Ši nuostata atsidurtų ANK ir nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti, kaip po pasiūlymų svarstymo nutarė Seimo nariai, užtrauktų baudą nuo 50 iki 350 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauktų nuo 300 iki 500 eurų dydžio baudą.

Kartu ANK numatyta, kad už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo būtų skiriama bauda nuo 50 iki 250 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 200 iki 350 eurų.

Padarius šiuos nusižengimus pakartotinai, gali būti taikomas įpareigojimas dalyvauti prevencinėse, gydymo ar kitokiose elgesį keičiančiose programose.

Taip pat BK siūloma praplėsti bausmių už neteisėtą disponavimą didesniu nei nedidelis kiekis narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti sąrašą, numatant, kad už tai būtų baudžiama ne tik bauda, areštu ir laisvės atėmimo bausme iki 2 metų, bet ir viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu.

Vieni kalba apie pagalbą, kiti mato norą legalizuoti narkotikus

Seime diskutuojant dėl įstatymų pataisų, konservatorių atstovas Linas Slušnys pabrėžė, kad 2017 m. numačius baudžiamąją atsakomybę už mažo kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti, buvo sukurtas mitas, kad dėl šio reglamentavimo jaunimas nustos vartoti narkotikus.

„Buvo sukurtas patrauklus mitas, kad mūsų vaikai išsigąs ir nustos vartoję narkotines medžiagas“, – pažymėjo L. Slušnys.

Anot jo, siekiant padėti asmenims, kurie vartoja narkotikus, baudimas netaps išsigelbėjimu.

„Baudžiamasis kodeksas šiuo atveju niekaip padėti negali, tam reikia tiesiog žmogiškumo“, – tvirtino konservatorių atstovas.

L. Slušnys pabrėžė, jog baudžiamoji atsakomybė už narkotinių medžiagų turėjimą dažniausiai tik patenkina dalies visuomenės norą bausti, bet baudžiamajam, kuris neretai kankinasi nuo priklausomybės, tai niekaip nepadeda. Jo teigimu, tokiems žmonėms būtina specialistų pagalba, o ne įkalinimas.

„Pasitikėkite mano kolegomis psichiatrais ir visais medikais, kurie nori teikti pagalbą jaunam žmogui, o ne imtis jo baudimo. Pasitikėkime savo teismų ir prokuratūros sistema, kuri aiškiai sako, kad dabartinės nuostatos neduoda jokios naudos nei piliečiams, nei mūsų šaliai“, – dėstė parlamentaras.

Opozicinių „valstiečių“ atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažymėjo, kad tiek teisėsaugos, tiek sveikatos specialistų nuomonės apie narktotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimą išsiskiria.

Jis, ragindamas nepritarti M. Danielės iniciatyvai, tikino, kad tai yra žingsnis narkotikų legalizavimo link.

„Jei tokį sprendimą priimsime, tai pasakysime, kad narkotikai yra žaislas, o nedidelis kiekis yra, viso labo, pramoga. Tie, kurie teikia šiuos pasiūlymus, net neslepia, kad ateityje visai smagu būtų kalbėti apie narkotinių medžiagų legalizavimą“, – aiškino parlamentaras.

A. Verygos teigimu, medikai, gydantys paauglius, turinčius priklausomybę marihuanai, esą girdi iš pacientų, jog šie nemato pagrindo gydytis, nes mano, kad netrukus narkotikai bus legalizuoti.

Jis teigė netikintis, kad narkotikų priklausomybę turintys asmenys būtų tinkamai gydomi, mat finansavimas pagalbos programoms kitąmet mažėja.

„Tai apie kokią pagalbą mes čia kalbame?“, – klausinėjo A. Veryga.

Jo įsitikinimu, mojavimas dekriminalizavimo vėliava, nesiekiant gerinti pagalbos priklausomybes turintiems asmenims sistemos, niekur nenuves.

„Ką parodė estai? Aiškiai laiko eilutėje pasimatė – dekriminalizacija buvo susijusi su ryškiu problemų gausėjimu. Patys estų ekspertai, kurie apie tai kalbėjo, pasakė, kad problemų pradėjo mažėti tada, kada valstybė investavo į paslaugas, į pagalbą priklausomiems žmonėms“, – kalbėjo „valstietis“.

Danielė: turime galimybę sureguliuoti bausmes

Idėjos dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti autorė, Laisvės frakcijos narė M. Danielė tikino, kad įvairios tarptautinės organizacijos, tarp kurių – ir Pasaulio sveikatos organizacija, ragina imtis minėtos priemonės.

„Projektą palaiko Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos advokatūra, Lietuvos teisės institutas, palaiko Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, o Vyriausybė su atsakingomis ministerijomis pateikė teigiamą išvadą“, – akcentavo M. Danielė.

Ji teigė, kad be dekriminalizavimo klausimo svarbios ir investicijos į priklausomybes besigydantiems žmonėms pagalbos sistemą.

„Šiandien mes turime galimybę viską padaryti kompleksiškai, sureguliuoti proporcingas bausmes ir investuoti į paslaugų plėtrą. Ir šiandien tai yra mūsų visų, o ne mano vienos užduotis“, – pabrėžė M. Danielė.

„Darbietis“ Mindaugas Puidokas rėžė, kad narkotikų dekriminalizavimas atvers kelią šių medžiagų laisvam naudojimui.

„Norima dekriminalizuoti visų rūšių narkotines, psichotropines ir psichiką veikiančias medžiagas. Tiesa ta, kad prisidengiant madingu Amsterdamo šūkiu dėl kanapių legalizavimo ir apsimestinio siekio jaunimą išgelbėti nuo teistumo, suklydus, bandoma prastumti teisinius sprendimus, kurie atvers kelią laisvam heroino, LSD ir kitų narkotikų vartojimui“, – dėstė M. Puidokas.

Jo teigimu, Seimui pritarus nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimui, visuomenei būtų nusiųsta itin kontraversiška žinia.

„Jaunimui nusiųsime klaidingą signalą ir narkotikų vartojimas gali tapti norma“, – perspėjo „darbietis“.

M. Puidokas ragino daugiau investuoti į priklausomybių gydymo sistemas, jas tobulinti, o ne dekriminalizuoti narkotikų turėjimą.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas priminė, kad nuo 2017 m. už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo jas platinti numatyta baudžiamoji atsakomybė. Liberalo manymu, ši tvarka nėra tinkama.

„Tokiu būdu 2017 metais Lietuvos valdžia pademonstravo savo galią prieš pilietį: „mes turime įrankį – baudžiamąją atsakomybę – ir dabar tave bausime visu griežtumu“. Mano manymu, pertekliniu griežtumu“, – tikino E. Gentvilas.

Jis pažymėjo, kad narkotinių medžiagų dekriminalizavimas nereiškia narkotikų legalizavimo.

„Mano siekis yra, kad valdžia saikingai, atsakingai ir proporcingai naudotų valstybės galias santykyje su piliečiu, o ne griebtųsi iš karto baudžiamosios atsakomybės“, – pabrėžė Liberalų sąjūdžio seniūnas.

Jis teigė sutinkantis su A. Verygos mintimi, kad vien tik narkotikų dekriminalizavimas vartojimo ir priklausomybių problemos neišspręs.

„Mes turime galvoti ir apie prevenciją, ir apie priklausomybių ligų gydymą“, – kalbėjo parlamentaras.

E. Gentvilas užsiminė, kad grečiausiai ne visi Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai palaikys M. Danielės siūlymą dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą, tačiau paragino Seimą pritarti šiai idėjai.

Tikino, kad reikia išklausyti ir kitą pusę

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis neslėpė nepritariantis nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimui. Jis teigė, kad ši idėja yra itin pavojinga.

„Kalbame apie absoliučiai visų rūšių narkotikų gamybą, perdirbimą, atsisiuntimą. [...] Reikėtų galbūt pakalbėti ir išgirsti kitą pusę – tėvus, artimuosius ir netgi tuos pačius vartotojus, kurių daugelio šiandien nepaklausime, nes jie jau iškeliavo. Jų labai daug iškeliauja“, – kalbėjo parlamentaras.

„Viskas prasideda nuo pirmo karto. Visos istorijos, tragedijos šeimų prasideda nuo pirmo dūrio. O mes dabar kalbame apie prieinamumą, nes gamybos leidimas, vos ne legalizavimas yra vos ne narkotikų kelio atvėrimas“, – pridūrė A. Stončaitis.

Jis ragino keisti įstatymus, numatant, kad narkotikų priklausomybę turintis asmuo galėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei sutiktų gydytis, bet baudžiamiosios atsakomybės iš viso atsisakyti, pasak A. Stončaičio, būtų neprotinga.

„Nepagaudinėkime savęs, sakydami, kad kažkada kažkokis prevencines programas paleisime. Taip mes kalbame jau 30 metų“, – aiškino jis.

„Manau, kad pateiktas teisinio reguliavimo projektas yra neužbaigtas ir turėtų būti tobulinamas. Nesakau, kad prie jo nereikia sugrįžti. Kalbėkime ir dirbkime kartu“, – apie M. Danielės projektą kalbėjo A. Stončaitis.

Jo manymu, priėmus siūlomus pakeitimus, patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už disponavimą narkotikais bus dar sunkiau, šalyje išaugs narkotikų vartojimo mastai.

„Platintojas platinimo taške visada prie savęs turės tik tokį kiekį (narkotinių medžiagų – LRT.lt), už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Parduos iš slėptuvės ir vėl pasipildys“, – perspėjo Seimo narys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Patikros punktas
COVID-19 TRUMPAI