Lietuvoje

2021.10.16 12:41

Miškų politiką keisti skatina įtampos tarp skirtingų interesų

Inga Janiulytė-Temporin, LRT Radijo laida „Vienkartinė planeta“, LRT.lt2021.10.16 12:41

Dalis Nacionalinio miškų susitarimo dalyvių kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydami performuoti susitarimo Koordinacinę grupę. Po ginčo dėl to, ar leisti Alternatyviai klimato kaitos sektorinei grupei pristatyti savo viziją bendrame forume, šią grupę paliko Lietuvos nevyriausybines aplinkosaugos organizacijas vienijanti Aplinkosaugos koalicija.

Dėmesys – ateičiai ir susitarimui, o ne praeities problemoms

Kaip sako Aplinkos viceministras Danas Augutis, Nacionalinio miškų susitarimo prireikė dėl didžiulės įtampos tarp skirtingų visuomenės interesų. „Ilgą laiką miškų politika judėjo skirtingomis kryptimis: iš vienos pusės miškų apsauga griežtėja ir, matyt, griežtės ateityje, nes turi atsirasti vis daugiau saugomų teritorijų, mes turime išsaugoti natūralias buveines, saugomų rūšių radavietes (2018 metais Europos Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Lietuvoje nepakankamumo – aut. past.).

Iš kitos pusės, pramonė, kuri naudoja tą žaliavą, atranda naujus metodus, kaip žaliavą naudoti, kaip ją paimti. Trečiasis vektorius yra tas, kad žmonių interesas į miškus taip pat didėja. Tai tie skirtingi vektoriai, kaip toje pasakėčioje, kaip trys vežimai į skirtingas puses miškų politiką judino. Nacionaliniame miškų susitarime visos tos trys pusės turėtų rasti tam tikrą balansą ir mes žinotume, kaip toliau judėti“, – sako D. Augutis.

Šio balanso Aplinkos ministerija siekti nusprendė pasitelkdama bendrakūros principus ir sisteminio dialogo metodu „Future Search“.

„Yra keturi pagrindiniai šio metodo principai, – pasakoja „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė Lina Šleinotaitė-Kalėdė. – Pirma, visa sistema viename kambaryje. Suinteresuotos šalys ne tik turi būti įtrauktos į problemų sprendimą, jos turi veikti išvien, kartu ir vienu metu dirbdamos vienoje erdvėje. Labai svarbu, kad būtų pakviestos visos suinteresuotos visos suinteresuotos šalys arba tos, kurios yra paveiktos sprendimų.

Antras principas: iš pradžių turi būti suvokiamas bendras vaizdas ir tik po to einama prie detalių. Visi dalyviai eidami per istoriją, tendencijas, kitus dalykus ir taip siekia suvokti, kas juos jungia, kokiame kontekste jie veiks. Tik po to einama prie tam tikrų susitarimo klausimų, detalių.

Dėmesys šiame procese yra ateičiai ir susitarimui, o ne praeities problemoms, konfliktams, ieškojimams, kas kaltas. Paskutinis dalykas yra savireguliacija ir atsakomybės prisiėmimas už savo veiksmus. Pats procesas yra reguliuojamas pačių dalyvių“.

Sisteminio dialogo metodas yra gana universalus. Jis naudojamas miestų, universitetų, individualių įmonių ir netgi tarptautinių konfliktų sprendimų strategijų vystyme.

L. Šleinotaitė-Kalėdė ir Irena Blaževičė iš Viešosios įstaigos „Domus solis“ yra Aplinkos ministerijos nusamdytos proceso fasilitavimui. Jų funkcija, kaip sako, yra padėti skirtingų interesų atstovams susikalbėti, išgirsti vieni kitus. „Nuo moderatoriaus fasilitatorius skiriasi tuo, kad jis nesikiša į proceso turinį“, – sako I. Blaževičė.

Medienos pramonės lobistas formuoja klimato kaitos grupę

Procesui vadovauja ne Aplinkos ministerija ir ne fasilitatorės, o Koordinacinė grupė. Šią grupę pavasarį suformavo Aplinkos ministerijos pakviesti žmonės. Suformuotą grupę sudarė 36 asmenys: po devynis atstovus iš ekologinio, ekonominio, politinio ir socialinio interesų grupių. Grupės narių sąrašą galima rasti čia: https://nacionalinismiskususitarimas.lt/proceso-dalyviai/).

Tokia sudėtis turėtų atspindėti interesų balansą. Vis dėlto, šios grupės narė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigia, jog nuo pat pradžių šioje grupėje buvo daugiausia ekonominio intereso atstovų. Pasak jos, kai kurie dalyviai prisiskyrė save ne tai interesų grupei, kurią iš tiesų atstovauja.

„Interesų savideklaracija buvo klaidingas sprendimas, nes balansas iškreiptas ir net groteskiškas – medienos lobistas atstovauja socialinį interesą ir yra pagrindinis atrenkant, kas pasisakys apie klimato kaitą“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė. Aplinkosaugos koalicija yra skėtinė organizacija vienijanti Lietuvos nevyriausybines organizacijas, dirbančias aplinkosaugos srityje.

Pavyzdžiui, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas Nacionaliniame miškų susitarime dalyvauja kaip Koordinacinės grupės Socialinio intereso atstovas ir Klimato kaitos sektorinės grupės iniciatorius, t. y. kaip vienas iš šios grupės formuotojų.

Kaip parodė LRT TYRIMAS „Miškų valdovai“, R. Beinortas atlieka lobistinę veiklą, nors ir nėra įsiregistravęs lobistu.

Šis tyrimas pasakoja apie Lietuvos stambiosios medienos pramonės siekį įgyti pirmenybę medienos aukcionuose. Į „Vienkartinė planetos“ klausimus, tarp kurių prašyta paaiškinti teiginį, jog yra susitaręs dėl fasilitatorių tylėjimo su Aplinkos ministerija (https://www.youtube.com/watch?v=p2W8aGEuTbQ&t=967s; žiūrėti nuo 15:50), „Lietuvos medienos“ direktorius atsakyti nesutiko.

„Įtariu klastą“, – atsisakymą kalbėti telefonu paaiškino asociacijos „Lietuvos mediena“, atstovaujančios tokias įmones kaip „Grigeo“ ir „Vakarų Lietuvos mediena“, direktorius.

Visi Koordinacinės grupės posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, jie yra prieinami puslapyje https://nacionalinismiskususitarimas.lt/#renginiai

Į Klimato kaitos grupę nepriėmė, todėl suformavo Alternatyvią grupę

Vasarą Koordinacinė grupė patvirtino 17 miškų sektoriaus grupių, kurių užduotis buvo sukurti nacionalines miškų vizijas. Į jas susibūrė miškų politikos, valstybinių, privačių miškų savininkų, bendruomenių, kraštovaizdžio ir saugomų teritorijų, miško rangovų, turizmo ir rekreacijos miškuose, klimato kaitos, biokuro ir kiti atstovai.

Sektorinių grupių iniciatoriais, t.y. formuotojais, tapo patys Koordinacinės grupės nariai. Jie turėjo teisę priimti arba nepriimti į grupę pasiūlytus asmenis. Mat į šias grupes dalyvius galėjo siūlyti visi, taip pat buvo galima pasisiūlyti kitiems.

Šios grupės formavosi rugpjūtį ir dalį rugsėjo, kartu jos formavo savo vizijas, kaip turėtų keistis miškų politika.

Rugsėjį paaiškėjo, kad viena iš grupių – savivaldybių grupė – savo vizijos neparengė. Tuo pat metu, savarankiškai susiformavo dar viena sektorinė grupė – Alternatyvi klimato kaitos.

Nevyriausybinės organizacijos „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ vadovas, „Lietuvos gamtos fondo“ specialistas Nerijus Zableckis, vienas šios grupės narių, sako nusprendęs šią grupę formuoti, kai liko už brūkšnio „oficialiojoje“ Klimato kaitos sektorinės grupės narių sąraše.

„Iš pradžių šį procesą stebėjau iš šalies, nemaniau, kad manęs reikia, nes jame dalyvauja pakankamai daug kolegų ekologų. Po to mane kažkas į Klimato kaitos grupę pasiūlė, nes dirbu su klimato kaita per durpžemių apsaugą. Tada atėjo signalas, kad šią grupę formavo vienas ar du žmonės. Tai mane papiktino. Šiuo atveju ne kaip gamtosaugininką, o kaip pilietį: kaip gali vienas žmogus spręsti, kas gali dalyvauti, o kas negali? Tai nėra demokratiška“, – piktinasi N. Zableckis.

Dauguma klimato kaitos sektorinės grupės narių – mokslininkai iš miškų ekologijos, miškininkystės, klimatologijos srities. Tuo metu Alternatyvioje klimato kaitos grupėje daugiausia jaunų klimato kaitos aktyvistų: judėjimų „Fridays for Future“ („Penktadieniai už ateitį“), „Extinction Rebellion“ („Sukilimas prieš išnykimą“) nariai, veikiantys Lietuvoje.

„Tai yra jaunimas, ta karta, kuriai teks su pasekmėmis kovoti, – neabejoja N. Zableckis. – Mes turime atsiklausti ir jų nuomonės.“

Miškų vaidmens klimato krizėje vizijos išsiskyrė

Pasak N. Zableckio, šių dviejų grupių vizijos miškų vaidmenį klimato krizės sąlygomis supranta skirtingai. „Klimato kaitos grupė siūlo organinę anglį kaupti medienos produktuose. Mes manome, kad organinės anglies sankaupos turi didėti didėjant miško biomasei, ne kirtimų sąskaita. Reikia didinti brandžių miškų, sengirių plotus. Ir kaupiant ne tik medžio kamiene, bet ir pavyzdžiui, šaknyse, dirvožemyje.

Mes siūlome visai kitą anglies kaupimo kelią. Dėl anglies kaupimo balduose – nesuprantu tokio siūlymo. Juk kiek šiuolaikiniai baldai laiko? Daugiausiai 10-15 metų, po to jie išmetami, ar sudeginami ir anglis grįžta į atmosferą“, – tikina nevyriausybinės organizacijos „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ vadovas.

Su N. Zableckio pozicija sutinka ir Valstybinėje miškų tarnyboje su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita dirbusi Vaiva Kazanavičiūtė. Pasak jos, daugybė medienos produktų yra trumpalaikiai. „Jie, be abejonės, tik tą trumpą laiką ir teprisideda prie anglies išlaikymo“, – teigia ji.

V. Kazanavičiūtė Vytauto Didžiojo universitete (VDU) rengia disertaciją apie žemėnaudos pokyčių ir biomasės naudojimo įtaką klimato kaitos politikos įgyvendinimui. Ji yra Klimato kaitos grupės sektorinės narė.

„Kurdami viziją turime lūkestį, kad būtų skatinama tų labiau ilgalaikių medienos produktų gamyba, kad būtų gaminami baldai, turintys ilgesnį panaudojimo periodą, – pasakoja V. Kazanavičiūtė. – Šis aspektas dėl ilgalaikių medienos gaminių yra svarbus tuo, kad miške amžinai anglis negali būti išlaikyta.

Kai medžiai pasiekia perbrendusį amžių, kai jie pradeda žūti, jie po truputį ima atiduoti savo biomasėje sukauptą anglies dioksidą atgal į atmosferą. Dalis tos anglies patenka ir į dirvožemį, tačiau tyrimai rodo, kad ta dalis yra pakankamai nedidelė, kad dirvožemio organinės anglies sankaupos didėja pakankamai lėtai ir tokių greitų pokyčių ten nematyti. Todėl medienos produktų gaminimas dar šiek tiek prailgina tą laiką.“

Bet net ir tie produktai, kurie po savo naudojimo ciklo nueina į deginimą ir iš jų pagaminama energija, anot pašnekovės, yra svarbūs, nes tuo metu nenaudojame iškastinio kuro. „Nors degindami sugrąžiname į atmosferą anglies dioksidą, mes jį sugrąžiname paimtą iš atmosferos per tą laiką kol medis augo, o ne paimtą iš žemės gelmių, kur jis buvo užkonservuotas tūkstančius metų“, – dėsto V. Kazanavičiūtė.

Priekaištų Alternatyvios klimato kaitos sektorinės grupės vizijai V. Kazanavičiūtė sako neturinti, sengirės, jos teigimu, nekenkia klimatui, tačiau ir nešvelnina klimato kaitos.

„Klimato kaitos švelninimas nebūtinai yra palankus biologinei įvairovei, – tikina ji. – Todėl labai svarbus balansas, kad būtų užtektinai miškų biologinei įvairovei išsaugoti. Sename medyne anglies balansas gali būti nulinis. Tai toks miškas vykdo kitas ekosistemines funkcijas, tačiau nebeprisideda prie klimato kaitos švelninimo.“

Susiginčijo ir pasitraukė

Nors iš pradžių Koordinacinėje grupėje sutarta, kad išsiskyrus požiūriams, sektorinės grupės gali skilti, vėliau nuspręsta, kad grupių sąrašas bus galutinis. Aplinkos ministerija tai grindė tuo, jog procesas ir taip užsitęsė, todėl reikia taupyti laiką ir nebediskutuoti dėl galimų sektorinių grupių.

Alternatyvios klimato kaitos grupės nariai, rodos, nutarė vadovautis pirmuoju principu. Jie atliko visas reikiamas procedūras: ne tik parengė viziją – penkių sakinių „grynuolį“ – bet ir užpildė Baltąją knygą – dokumentą, įrodantį, jog vyko bendras darbas, diskusijos, susitikimai. Savo darbo rezultatus išsiuntė Aplinkos ministerijai. Ministerijos atstovė jais pasidalino su Koordinacine grupe.

Rugsėjo 20 d. vykusiame Koordinacinės grupės posėdyje (https://www.youtube.com/watch?v=sARoSwiSaRU) svarstyta, ar leisti Alternatyviai klimato kaitos grupei pristatyti savo viziją bendrajame forume, kartu su kitomis sektorinėmis grupėmis. Kai kurie grupės nariai pritarė ir sakė, kad ji tai galėtų daryti vietoj Savivaldybių sektorinės grupės, kuri savo vizijos neparengė.

„Viena grupė nepateikė, kita grupė pateikė. Tai kodėl juos norime išmesti, kažkaip negirdėti? – klausė Aplinkosaugos koalicijos atstovė L. Paškevičiūtė. – Tuo labiau, kad ta jų vizija yra įdomi, jeigu skaitėte, papildanti Klimato kaitos grupės viziją ir aš manau, kad ši vizija visų pirma turi būti patalpinta svetainėje, šalia kitų vizijoje, ir, antra, turėtų būti jų atstovai bendrame forume, kurie pristatytų savo viziją, ir kartu diskutuotų. Jie galėtų bendrajame forume papildyti ekologų ratą, nes ekologų intereso bus mažoka“.

Medienos perdirbimo įmonės „Juodeliai“ generalinis direktorius Andrius Zimnickas sako nesuprantantis, „kodėl mes diskutuojame dėl kažkokių nesvarbių klausimų“. „Buvo pasiskambinta kai kuriems nariams deklaruotiems, tie nariai labai aiškiai pasakė: „Ko jūs lendate? Apie ką čia šnekate? Mes jau kartą pasakėme, kad nenorime dalyvauti Nacionaliniame miškų susitarime.“ Na tai kolegos, apie ką mes čia kalbame? Ateina kažkokia Monika (Koordinacinės grupės narė Monika Peldavičiūtė, atstovaujanti asociaciją „Gyvo Žalio“ – aut. past.), Lina, pasakoja, kad tai yra suinteresuoti asmenys, o iš tikrųjų po tuo stovi tos dvi moterys, šiuo atveju, merginos, ir tvarkosi kažkokius savo „Feisbuko“ variantus“, – žodžių į vatą nevynioja A. Zimnickas.

„Aš labai norėčiau iš ministerijos asmeniškai gauti paaiškinimą, kas čia ką tik buvo“, – į Aplinkos ministerijos atstovą kreipėsi L. Paškevičiūtė. – Šita aplinka, šita grupė nėra tinkama bendrauti ir dialogui. Ji yra priešiška. Mes turime kentėti visus šitus pasityčiojimus viešai ir stebint visai Lietuvai“.

Aplinkos ministerijos atstovui pasakius, jog jis neatsako už A. Zimnicko pareiškimus, L. Paškevičiūtė paaiškino: „Turiu galvoje, kad labai prašau organizatorių stabdyti nepalankią aplinką. Ne aš turėčiau stabdyti, kai prieš mane yra kažkokia ataka. Tai turėtų būti organizatorių atsakomybė“.

Po to vyko Koordinacinės grupės balsavimas dėl to, ar leisti alternatyviai klimato kaitos sektorinei grupei pristatyti savo darbo knygą bendrajame forume. Aštuoni pasisakė „už“, o 11 – „prieš“, kiti susilaikė. Susitarta Alternatyvios klimato kaitos sektorinės grupės darbo knygos forume atskirai nepristatyti, tačiau pasiūlyti svarbiausius alternatyvios klimato kaitos sektorinės grupės darbo knygos aspektus įtraukti į bendruomenių sektorinės grupės pristatymą.

Traukiasi dėl seksizmo, mobingo ir patyčių apraiškų

„Vienkartinei planetai“ L. Paškevičiūtė teigė, jog ministerija iki šiol neatsakė į jos prašymą, išsakytą Koordinacinės grupės susitikimo metu, t. y. pateikti paaiškinimą raštu dėl susidariusios darbo kultūros. „Nelabai jie ir turi ką atsakyti, nes mano prašymas neįprastas, o Lietuvoje nusistovėjęs standartinis elgesys, kad į nepagarbų elgesį reaguojama apsimetant, kad nieko nevyksta“, – sako Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.

Rugsėjo 27 dieną vykusiame grupės posėdyje (https://www.youtube.com/watch?v=cLLrWlGROEk&t=510s) ji pranešė apie pasitraukimą iš Koordinacinės grupės.

„Ši grupė yra viena didžiausių kliūčių pasiekti mūsų bendrą, bendrakūra ir įsiklausymu grįstą susitarimą. Interesų atstovavimas grupėje nėra subalansuotas. Šešis mėnesius mes vilkinom procesą, buvo teiginių, kad sektorinių grupių nereikia. O paskutiniai du susitikimai buvo paskutinis lašas ir įrodymas, kad tai nėra bendrakūra, o kad yra tiesiog elementarus galios demonstravimas per balsavimą“, – nuoskaudos neslepia L. Paškevičiūtė ir pridūrė, kad nors netęs dalyvavimo Koordinacinėje grupėje, toliau Nacionaliniame miškų susitarime dalyvaus kaip Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio sektorinės grupės narė.

„Na ką, liūdnos žinios. Koordinacinės grupės prasmė buvo užtikrinti visų interesų atstovavimą Nacionaliniame miškų susitarime, – sureagavo Aplinkos viceministras Danas Augutis. – Mane truputį neramina, kad dėmesį vėl sufokusuosime ne į vizijos kūrimą, o į procesą, kaip Nacionalinis miškų susitarimas vyks Koordinacinėje grupėje nesant vienos iš suinteresuotų šalių“.

L. Paškevičiūtės pavyzdžiu sako paseksianti dar viena Koordinacinės grupės narė Monika Peldavičiūtė iš asociacijos „Gyvo žalio“. Jos teigimu, grupėje yra seksizmo, mobingo ir patyčių apraiškų.

Neslepia nusivylimo Koordinacine grupe

Rugsėjo 29 dieną Girionyse, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, vyko Nacionalinės vizijos dėl miškų etapo bendrasis forumas. 16 grupių vizijas (be Alternatyvios klimato kaitos) galima rasti čia: (https://nacionalinismiskususitarimas.lt/sektorines-grupes-jau-baigia-savo-darbus-nacionalinio-susitarimo-del-misku-vizijos-etape).

Bendruomenių sektorinės grupės viziją pristačiusi asociacijos „Gyvo žalio“ atstovė Monika Peldavičiūtė pareikalavo, jog savo viziją būtų leista pristatyti ir Alternatyviai klimato kaitos grupei, kitaip „visi nemedieninio sektoriaus žmonės atsistos ir išeis.“

Renginio vedėja L. Šleinotaitė-Kalėdė prašė pakelti ranką tų, kurie sutinka leisti per minutę pristatyti savo viziją Alternatyvios klimato kaitos grupės atstovui Nerijui Zableckiui (https://www.youtube.com/watch?v=vnMu7M8Tf6Q&t=3301s).

„Mes vis tiek pristatėme, nors mūsų teiginių ir neintegruos į bendrą viziją“, – sako N. Zableckis.

Po bendrojo forumo kelios sektorinės grupės kreipėsi į Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, viceministrą Daną Augutį dėl Koordinacinės ir Redakcinės grupių performavimo ir susitarime dalyvaujančius Seimo narius.

„Aplinkos viceministro Dano Augučio renginyje pristatyta tolesnė proceso eiga, numatanti, kad galutinę apjungtos vizijos versiją parengs redakcinė grupė, o ją tvirtins koordinacinė grupė, yra nepriimtina ir neatliepianti bendrakūros principų, nes nei redakcinė grupė, nei koordinacinė grupė tinkamai neatstovauja šį kreipimąsi teikiančioms sektorinėms grupėms, – rašoma kreipimęsi. – Priešingai, koordinacinės grupės iki šiol priimti sprendimai ir darbo kultūra kelia nepasitikėjimą. (...) prieštaraujame, kad bendrojo forumo bendrakūros rezultatus toliau vystytų nereprezentatyvios koordinacinės grupės sudaryta vienpusiška redakcinė grupė. Tokios grupės darbas negalės būti laikomas Nacionaline miškų vizija.“

Kreipimąsi pasirašiusių Alternatyvi klimato kaitos grupės, Bendruomenių grupės, Nemedieninės miško ekonomikos grupės, Prigimtinės kultūros ir kultūros paveldo grupės, Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio grupės, Turizmo ir rekreacijos miškuose grupės nariai sako sudarantys trečdalį visų susitarimo dalyvių. Jie reikalauja, kad nauja Koordinacinė grupė būtų sudaryta atrenkant po du narius iš kiekvienos sektorinės grupės.

Šiuo metu Redakcinę grupę sudaro Monika Peldavičiūtė iš asociacijos „Gyvo žalio“, Lietuvos medienos pramonės asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas, Algis Gaižutis iš Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Arvydas Urbis, nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumas vadovas Žymantas Morkvėnas, Lietuvos Žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas ir Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.

Aplinkos viceministras D. Augutis „Vienkartinės planetos“ paprašytas atsakyti į kritiką dėl negebėjimo stabdyti nekultūringą bendravimą ir užtikrinti interesų balanso Koordinacinėje grupėje, atsakė: „Šiuo metu svarstome įvairias galimybes. Sprendimus priimsime šios savaitės pabaigoje, kitos pradžioje. Kai tik bus, Jus informuosiu“.

Artimiausiais grupės posėdis numatomas spalio 18 dieną, pirmadienį, 15 valandą. Jį galima stebėti gyvai Aplinkos ministerijos „Youtube“ kanale.

Plačiau apie tai, kaip ateityje atrodys Lietuvos miškai, klausykitės LRT RADIJO „Vienkartinės planetos“ laidose:

Kur nuves Nacionalinis miškų susitarimas?


Apie skirtingai suprantamą pusiausvyrą miškuose


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt