Lietuvoje

2021.10.14 11:49

Liūdna COVID-19 Lietuvos statistika: esame mirčių Europoje lyderių trejetuke

atnaujinta 11.53
LRT.lt2021.10.14 11:49

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios iki 2021 m. rugsėjo Lietuvoje išaugo mirčių skaičius. Palyginti su 2019 m. mirtingumo rodikliais, 2020-2021 m. mirčių padaugėjo 12 tūkst., iš kurių pusę (42,17 proc.) pasiglemžė COVID-19 infekija. Mirčių kreivės Lietuvoje aukštyn kilti pradėjo 2020 m. pabaigoje ir ši liūdna tendencija nekinta.

Tokias išvadas padarė Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertai Romualdas Buivydas ir Gediminas Černiauskas, tyrinėję COVID pažymėtą Europos mirčių statistiką.

Pagal prarastas gyvybes, skaičiuojant milijonui gyventojų nuo pandemijos pradžios, Lietuva Europoje užima trečią vietą nuo galo.

Mirčių lyderio pozicija atitenka Bulgarijai (4936), antroje vietoje Lenkija (3643), trečioje – Lietuva (3473). 2020-2021 m. mažiausiai gyvybių, skaičiuojamų milijonui gyventojų, prarado Kipras (12), Danija (286), Suomija (455).

Pandemijos eigos analizė rodo, kaip skirtingos šalys sugeba suvaldyti krizę. Švedija, išgyvenusi sunkius 2020 m., šiemet sustabdė mirčių augimą. Vokietija nefiksavo daug mirčių 2020 m., ir šiemet ji gana gerai tvarkosi su pandemija.

Lietuvos skaičiai rodo, kad nuo pandemijos pradžios šalis nesugeba suvaldyti aukštyn kylančios mirčių kreivės. Latvijos ir Estijos rodikliai buvo geri 2020 m., tačiau šiemet jų situacija prastėja panašiu tempu kaip ir Lietuvos.

Šių metų diagramos rodo, kad trys Baltijos valstybės pagal mirčių skaičiaus padidėjimą atrodo taip pat prastai kaip ir Lenkija, kuri mirčių augimą sustabdė šių metų viduryje, tačiau Latvijai, Estijai ir Lietuvai nepavyksta sekti jos pavyzdžiu.

„Stebint viešąją erdvę susidaro įspūdis, kad Sveikatos apsaugos ministerija deklaruoja rūpestį COVID-19, tačiau iki šiol nesukurtas specialus skyrius pandemijai įveikti ir nėra paskirti pagrindinių valstybės įstaigų, atsakingų už pandemijos valdymą, vadovai, pvz., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, - teigia sveikatos sistemos analitikai. – Sveikatos apsaugos ministerija nepakankamai rūpinasi tokiomis ligomis kaip kraujotakos ir vėžio, kurios nuo pandemijos pradžios nusinešė daugiau mirčių negu COVID“.

R. Buivydo ir G. Černiausko nuomone, susitelkti ties COVID-19 įveikimu trukdo ir netylančios valdžios kalbos apie sveikatos sistemos reformą.

„Ar prasminga kalbomis apie įstaigų jungimus, uždarymus, lovų skaičiaus mažinimus trikdyti medikus, kurie iš paskutiniųjų jėgų kovoja su pandemija?, – klausia Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertai.

Jų nuomone, pateikta analizė paneigia dažnai viešai skelbiamus teiginius, kad Lietuva neturi galimybių geriau tvarkytis su pandemija. Vokietija, Švedija, Belgija ir Danija demonstruoja, kaip įveikti tą pačią pandemiją tokiomis pačiomis priemonėmis, kokias turi ir Lietuva.

LRT.lt primena, kad 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 1038,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis ūgtelėjo iki 11,5 procento.

Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5349 žmonės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt