Lietuvoje

2021.10.16 14:46

Seime registruotame projekte Tamašunienė mato grėsmių tautinėms mažumoms: gal ir lenkų kalbos mokysime lietuviškai?

Giedrė Trapikaitė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.10.16 14:46

Neseniai registruotas Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas Seime kelia nesutarimų. Kai kurie opozicijos atstovai pabrėžia, kad pagal šį įstatymą esą tautinių mažumų mokyklose nebūtų leidžiama mokyti gimtąja kalba. Teigiama, kad taip Lietuvoje pablogėtų tautinių bendruomenių padėtis. Projekto iniciatoriai šias baimes vertina kaip nepagrįstas ir ragina nepanikuoti.


Tamašunienė: gal ir lenkų kalbos lietuvių kalba mokysime?

Įstatymo projekte nurodoma, kad valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose mokoma ir mokymosi pasiekimai vertinami lietuvių kalba. Šis straipsnis užkliuvo tautinių bendrijų atstovams, nerimaujantiems, kad kyla grėsmė dėl tautinių mažumų mokyklų likimo.

Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LRRA–KŠS) atstovė Rita Tamašunienė teigia, kad apie tokias mokyklas projekto iniciatoriai nepagalvojo.

„Projekto rengėjai neįvertino, jog mūsų bendrojo ugdymo švietimo sistemoje yra valstybinės tautinių mažumų mokyklos. Jos ugdo vaikus pagal bendrąsias ugdymo programas, bet ugdymas vyksta gimtąja kalba, be abejo, užtikrinant lietuvių kalbos mokymą – kas reikalinga ir teisinga. Bet skaitant projektą kyla klausimas, kas yra mokoma, gal ir lenkų kalbos mes tuomet lietuvių kalba mokysime?“, – klausia R. Tamašunienė.

Projekto iniciatorė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) atstovė Dalia Asanavičiūtė nerimą dėl tautinių mažumų mokyklų vertina kaip nepagrįstą.

„Aš nematau grėsmės ir manyčiau, kad čia tos baimės, susidariusios per eilę metų, yra nepagrįstos. Nes mes turime ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurioje numatoma, kad tautinių bendruomenių žmonės turi teisę puoselėti ir savo kalbą, ir kultūrą. Lietuvos valstybė tą užtikrina – mes turime mokyklas. Tiesiog kad bendrosios programos ir atestavimas vyksta lietuvių kalba. Aš tikrai nematau labai didelės grėsmės ir siūlyčiau tiesiog nepanikuoti“, – pabrėžia D. Asanavičiūtė.

Teisės mokslų daktarė Aistė Račkauskaitė-Burneikienė teigia, kad įstatymo projekto nereikėtų iš karto sieti su tautinių mažumų teisių siaurinimu. Anot jos, veikiau norima sudaryti sąlygas, kad gyventojų galimybės nebūtų apribotos valstybinės kalbos nemokėjimu.

„Nuostatos įgyvendinimas turėtų ir galėtų būti apibrėžtas poįstatyminiais teisės aktais. Jie galėtų detalizuoti, kad nustačius, jog valstybinėse ir savivaldybių įstaigose mokoma ir švietimo pasiekimai vertinami lietuvių kalba, pavyzdžiui, bus numatytas didesnis valandų skaičius tautinės mažumos kalbos dalykui“, – sakė teisininkė.

Pasak A. Račkauskaitės-Burneikienės, tokiu būdu būtų galima atsižvelgti tiek į tautinėms mažumoms priklausančių asmenų nuogąstavimus, tiek siekti išlaikyti proporcingumą šiuo klausimu.

Viešuose renginiuose – vertimas į lietuvių kalbą

Dar viena Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo nuostata, kuri kelia nesutarimų – tai, jog įvairiuose viešuose renginiuose turėtų būti užtikrintas vertimas į lietuvių kalbą.

„Uždarus, neviešus savo bendruomenių renginius bendruomenės tikrai gali vykdyti ta kalba, kuri joms yra patogesnė. Tačiau, jei renginys yra viešas, organizuojamas komerciniais tikslais, bet kuriuo atveju tai yra Lietuvos Respublikos teritorija. Ateinantiems svečiams, kurie gali būti ne lenkakalbiai, ne rusakalbiai ar ne anglakalbiai, turėtų būti užtikrintas vertimas į lietuvių kalbą“, – aiškina D. Asanavičiūtė.

Tokį projekte numatytą reikalavimą LLRA–KŠS atstovė R. Tamašunienė vadina bereikalingu.

„Nors renginys yra viešas, susirenka tikslinė grupė. Ir būtų keista, jei į renginį susirinkus tos tautybės žmonėms, pradėtume versti dar į valstybinę kalbą. (...) Čia taip suabsoliutinama, kad visi renginiai neva turėtų vykti su tuo bereikalingu vertimu“, – kritikuoja R. Tamašunienė.

Visgi parlamentarė pritaria, kad tarptautiniai ir oficialūs renginiai turi būti verčiami. Taip, anot jos, yra daroma ir dabar.

Teisės mokslų daktarės A. Račkauskaitės-Burneikienės vertinimu, šiuo atžvilgiu tautinių mažumų sąlygos vartoti gimtąją kalbą įstatymo projektu nebūtų bloginamos.

„Valstybės siekis užtikrinti būtent valstybinės kalbos vartojimą greta renginio kalbos gali būti pateisinamas konstituciniu valstybinės kalbos statusu ir jo užtikrinimu viešojoje erdvėje. Tačiau šiuo konkrečiu atveju siekiama ne anuliuoti galimybę vartoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbą, tačiau greta jos vartoti valstybinę kalbą“, – teigia pašnekovė.

Parlamentarė R. Tamašunienė kritikuoja ir kitas projekto nuostatas, susijusias su galimybe gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat nurodymus dėl viešųjų užrašų turizmo reikmėms.

„Kaip sakoma, tas velnias slypi detalėse, dėl to mes tikrai matome, kad kai kurios nuostatos radikalėja tautinių mažumų atžvilgiu“, – įsitikinusi R. Tamašunienė.

Politologas M. Antonovičius: nesutarimai – dešimtmečius besikartojantis scenarijus

Įstatymo projektą parengė aštuoni Seimo nariai: TS–LKD atstovai bei viena Laisvės frakcijos narė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marijuš Antonovič teigia, kad toks projekto rengimas rodo dialogo stoką.

„Natūralu, kad jei turi ambiciją, jog tai būtų konstitucinis įstatymas, tu negali tokio dalyko daryti tiktai savo partijoje. Kad yra viena atstovė iš Laisvės partijos – iš esmės nėra svarbu. Iš Liberalų sąjūdžio – nieko, iš opozicijos – nieko. Tai rodo dialogo ir bendradarbiavimo įgūdžių stoką“, – pabrėžia M. Antonovič.

Pasak politologo, panašūs nesutarimai tautinių mažumų klausimu nuolat kartojasi.

„Čia jau yra dešimtmečius besikartojantis scenarijus: konservatoriai pasiūlo kažkokį dalyką, nepagalvoję apie tautines mažumas, tuomet Lenkų rinkimų akcija skundžiasi, o konservatoriai skundžiasi, kad skundžiasi Lenkų rinkimų akcija. Konservatoriai galėtų pagalvoti, kad šis klausimas liečia tautines mažumas ir pasikonsultuoti, įtraukti tam tikrą punktą. Dešimtmečius tai neateina ir mes šioje vietoje vėl žaidžiame tą patį žaidimą“, – pastebi politologas.

M. Antonovič teigimu, jei projekte nebus patikslinta dėl mokymo tautinių mažumų mokyklose, šia tema klausimų gali kilti ir Lenkijoje.

Pasak projekto iniciatorių, įstatymas Seimui turėtų būti teikiamas artimiausiu metu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt