Lietuvoje

2021.10.13 23:20

Politologė apie trintį užsienio politikos klausimais tarp institucijų: nėra susiderinimo ir noro susitarti

Aistė Valiauskaitė, Reda Gilytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.13 23:20

Opozicija ragina švelninti užsienio politikos toną, nes dabar, jų manymu, Lietuva atrodo kaip išsišokėlė, kuri su visais pykstasi. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nemato pagrindo keisti politinės krypties, nes ji – paremta šalies vertybėmis. Politologė teigia, kad trintis yra tarp visų trijų svarbių institucijų – prezidentūros, Vyriausybės ir užsienio reikalų ministerijos.

Migrantų skaičius prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos vėl išaugęs. Užsienio reikalų ministras svarsto, kad tai nutiko dėl šalčių.

„Aš jį siečiau ne su naujais skrydžiais (...). Tie žmonės, kurie neįvertino Baltarusijos klimato aplinkybių ir tikėjosi galintys pražiemoti Baltarusijoje, dabar suprato, kad tokia galimybė sunkiai įmanoma“, – tikina G. Landsbergis.

Liepą dėl migrantų krizės ministras vyko į Iraką ir dabar, kaip teigia ministras, ji apvaldyta: „Man atrodo, didelė dalis išspręsta diplomatiniais keliais.“

Panorama. Lietuva sulaukia vis garsesnės kritikos dėl migrantų teisių pažeidimų

Ar užsienio politika teisingame kelyje, tuo pat metu atskiras diskusijas rengė tiek valdantieji, tiek opozicija. Tik išvados išsiskyrė.

„Mūsų kryptis megzti santykius su demokratinėmis valstybėmis, palaikyti demokratinių žmonių siekius yra teisinga“, – aiškina G. Landsbergis.

„Konfliktas su Baltarusija įžiebė migrantų krizę, po to, jei sankcijos bus sėkmingos ir Baltarusija nukentės tiek, kad režimas griūtų, turėsime socialinę krizę, kai žmonės dešimtimis ateis į Lietuvą geresnio gyvenimo, ką jiems sakysime“, – retoriškai klausė Seimo LSDP frakcijos narys Gintautas Paluckas.

Kitų krizių, pasak opozicijos, irgi netrūksta. Viena jų – Lietuvai pritarus Taivano siekiui Vilniuje atidaryti savo atstovybę, sulaukta atsako ir Kinija atšaukė ambasadorių Lietuvoje.

„Gal nereikėtų aštrinti ir išsišokti, kalbant apie tą pačią Taivano atstovybę yra formų įvairiausių, o pasirinkta pati netinkamiausia ir radikaliausia. Lietuvos ekonomika, žmonės, valstybės įmonės patyrė ir patirs didelius ekonominius nuostolius“, – pabrėžia Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Su tuo nesutiko Seimo Europos reikalų komiteto narys ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis.

„Mūsų nacionaliniai interesai – bendradarbiauti su tokia aukštų technologijų šalimi kaip Taivanas, tai daro 18 ES šalių, to nematyti – kvaila“, – tikina M. Maldeikis.

Diplomatas Petras Vaitiekūnas sako, kad šalies užsienio politika grįsta vertybėmis, tik šiuo metu Lietuvai reikia susirasti daugiau partnerių, kurie tokią politiką aktyviai palaikytų.

Šalies užsienio politiką vykdo ir prezidentas, pasak ekspertų, ne visada tokią, kokią mato ministerija.

„Trintis tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, trintis su Vyriausybe. Ne tik garsusis ambasadorius prie ES, bet pati Kinijos politika. Prezidentas pastatytas prieš faktą dėl Taivano, nėra susiderinimo ir noro susitarti“, – LRT TELEVIZIJAI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Lietuva ilgiau nei metus neturi ambasadoriaus Europos Sąjungoje. Neoficialiai teigiama, kad taip yra, nes prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija nesugeba susitarti dėl teikiamų kandidatų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt