captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvertino ir G. Landsbergį, ir R. Karbauskį: taip neturi būti daroma

Seimo rinkimuose kol kas pirmaujančių partijų atstovai tikina, kad švietimas yra viena prioritetinių jiems sričių, tačiau ilgus metus šioje sferoje dirbantys asmenys pastebi, kad dalis jų planų – toli nuo realybės ribų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ir Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, ir buvęs ilgametis Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius žinomas matematikas Bronislovas Burgis kritiškai vertina lūkesčius, kad naujai valdžiai pavyks pažaboti problemas švietime. Jų teigimu, mūsų šaliai būtina šoko terapija, nes lyg stručiams slėpti galvas smėlyje, jo kiekiui tik augant, nebegalima.

DELFI paprašė specialistų įvertinti daugiausiai dėmesio pastaruoju metu susilaukusius konservatorių ir valstiečių-žaliųjų sąjungos siūlymus švietimui. Jų verdiktas – kone negailestingas.

Svarsto idėją atleisti bene pusę mokytojų: kitiems – perkvalifikavimas ir atostogos

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, remiantis ekspertų vertinimais, Lietuvoje pagal turimą vaikų skaičių būtų galima atsisakyti apie pusės mokytojų ir šiuos finansus panaudoti likusių mokytojų darbo užmokesčio kėlimui bei įvairių paskatų kūrimui.

Pavyzdžiui, likusiems pedagogams būtų galima pasiūlyti apmokamas vienų metų „tobulėjimo atostogas“ po šešerių nepertraukiamo darbo metų mokykloje. G. Landsbergis kalba ir apie galimą dalies mokytojų perkvalifikavimą į klasės pedagogo padėjėjus, socialinius darbuotojus.

„Jeigu mes sutariame, kad mums reikia kažkokio apibrėžto skaičiaus mokytojų (ekspertai sako, kad pagal turimą vaikų skaičių beveik dvigubai mažesnio nei turime šiandien), mes įgyjame papildomus finansinius resursus, kuriais galime ir kelti likusiems mokytojams algas, ir suteikti papildomas paskatas, tokias kaip atostogos, kurias minite“, – tiesioginėje DELFI vaizdo konferencijoje sakė G. Landsbergis.

BNS nuotr.

Baksnojo pirštu, kur dar galima sutaupyti

Anot S. Jurkevičiaus, tiesa, kad Lietuvos švietimo sistemai skiriama tikrai daug pinigų, bet jie naudojami neracionaliai.

„Jei atsisakytume ir finansuojamų pseudoprojektų, sutvarkytume dar kelis aspektus, pinigų mes skiriame tikrai labai daug. Mokinių vidurkis klasėse – 12 asmenų. Tai kelia daug abejonių. Ugdymo turinys tyrėtų būti pertvarkytas, ypač 11-12 klasėse, atsisakant kai kurių disciplinų mokymo. Taip irgi būtų galima sutaupyti pakankamai daug lėšų. Tokie dalykai kaip muzika, dailė, etika mokomi tik formaliai. Pinigų yra, bet jie netvarkingai ir neracionaliai panaudojami visoje švietimo sistemoje – ir, pavyzdžiui, kai finansuojamos aukštosios mokyklos su keliais studentais. Jei tai būtų privačios įmonės, jos bankrutuotų tą pačią minutę“, – aiškino jis.

Problema ir ta, kad Lietuvoje šiuo metu yra mokytojų perteklius, tikino S. Jurkevičius.

„Dar viena bėda – kvalifikacija. Manau, mokytojai turėtų laikyti kvalifikacinius egzaminus ir pasiekti tam tikrą standartą. Mūsų šlubuojančios švietimo sistemos problema ir tai, kad turime daug bėdų su kvalifikacija, dalyko išmanymu“, – pastebėjo licėjaus direktorius.

BNS nuotr.

Rodo neišmanymą, kokia reali situacija mokyklose

Tačiau, anot jo, reikėtų susilaikyti nuo mokytojų perkvalifikavimo į įvairių kitų sričių pedagogus, galinčius dirbti mokyklose.

„Jei būtų nueita šią linkme, manau, tai vėl būtų lėšų švaistymas. Atrodo, iš vienos pusės tarsi norima taupyti, o iš kitos pusės vėl mėtoma. Daugeliui žmonių, matyt, labai sunku susivokti, kaip turi veikti mokykla. Tai nėra socialinės prieglaudos, kur neva gydoma, tai mokymo įstaigos“, – įsitikinęs S. Jurkevičius.

Savo ruožtu konservatorių siūlomas „tobulėjimo atostogas“ jis vadino, švelniai tariant, neadekvačiu pasiūlymu.

„Tai, kas čia siūloma, rodo, kad nesuvokiama reali situacija. Teikti tokį siūlymą gali tik tie, kurie nesupranta, kas vyksta mokykloje“, – pasipiktinimo neslėpė licėjaus direktorius.

Siūlo originalią idėją

B. Burgio teigimu, jis jau kone 3 metus kartoja, kad švietimui tenkančių pinigų paskirstymą reikia sutvarkyti, nes dabar jie švaistomi į kairę ir į dešinę.

„Tai aišku jau vien iš to, kad moksleivių sumažėjo, o mokytojų – ne. Lietuvos edukologijos universitetas kaip ruošė, taip ir ruošia iš pačios blogiausios, grubiai pasakysiu, žaliavos tuos, kurie kažin ar kada apskritai gali būti mokytojai. Tačiau šiame fone yra daugybė puikių mokytojų, profesionalų, kurie skundžiasi neturintys darbo. Kas tai per valstybė, kuri profesionalų negali panaudoti taip, kad jie ir dirbtų, ir uždirbtų? Tai yra pasityčiojimas iš švietimo“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot B. Burgio, neretai po jo žodžių mokytojai sukyla, suremia pečius su profsąjungomis ir aiškina: „Duokite man darbo ir pinigų“.

„Vat ir ne. Jokiame versle taip nėra ir neturi būti. Jokioje normalioje valstybėje taip negali būti. Todėl mano idėja, už kurią gavau ir premiją projekte „Šviesioji Lietuva“, leiskime tiems žmonėms įsivertinti patiems. Sudarykime sąlygas, kad jie pasitikrintų lietuvių, užsienio kalbų, kompiuterijos ir profesijos žinias. Tikrai žinau, kad nereikės po to varyti, daug kas išeis patys. Ypač tie, kurie seniai netobulėja, tik laukia pensijos“, – mano B. Burgis.

BNS nuotr.

Stebime kreivų veidrodžių karalystę?

Anot pašnekovo, likusieji tuomet galės turėti tokį darbo krūvį, kuris būtų normalus ir leistų gauti įgūdžius atitinkantį atlyginimą. Savo ruožtų kitai daliai mokytojų, B. Burgio manymu, reikėtų padėti persikvalifikuoti.

„Sutiks ar nesutiks“ reiškinys Lietuvoje ištirtas per pastaruosius metus. Kas nesutiko, tie emigravo. Aišku, jokiu būdu nesiūlau jiems mokėti pašalpas – nedirbi, bet mes tave išlaikysim. Taip neturi būti. Mokytojas nebūtinai turi tapti soc. darbuotoju ar panašiai, jis gali persikvalifikuoti kuo nori, tačiau, taip, valstybė turi tuo pasirūpinti. Žmogus, kuris nori staiga patobulėti, turi turėti tokias sąlygas“, – mano jis.

Tačiau kalbėti apie „tobulėjimo atostogas“, B. Burgio teigimu, kol kas per anksti. Šį siūlymą jis vadina rinkiminiu šūkiu, kurį būtų galima įvykdyti tik tolimoje ateityje, sutvarkius kitus aspektus. Be to, anot jo, mokytojai neturėtų tapti išskirtiniai, kalbant apie atostogas, mat nervai „gadinami“ ir kitų profesijų atstovams.

„Valstybė dabar elgiasi kaip strutis, kišantis galvą į smėlį. Visi žino, kad mokyklose yra daugybė netikusių, ne savo vietoje esančių žmonių, bet apsimeta, kad tai gerai. Tada moksleiviai apsimeta, kad mokosi, studentai – kad studijuoja, edukologai – kad ruošia mokytojus. Kreivų veidrodžių karalystė“, – konstatavo jis.

Siūlo atsisakyti mokinio krepšelio

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kaip vieną didžiausių būsimų planų pristato mokinių krepšelių naikinimą.

„Bendrajame (formaliajame ir neformaliajame) ugdyme atsisakysime „mokinio krepšelio“ metodikos, didinančios ugdymo sąlygų netolygumus. Ją pakeisime su skirtinga didmiesčių ir periferijos situacija susietu klasių komplektų modeliu“, – įrašyta ir šios partijos programoje.

BNS nuotr.

Sąjungos atstovai taip pat žada mokytojams užtikrinti tinkamas socialine garantijas, parengti pedagogų pensijų skyrimo tvarką ir visavertės išankstinės pensijos sąlygas.

Griebiamasi išorinių, o ne esminių problemų

Tuo metu S. Jurkevičius aiškino, kad siūlymas naikinti mokinių krepšelius – utopinis.

„Tai siūlymas vardan siūlymo. Kai nesugebi padaryti iš esmės, siūlai naikinti mokinių krepšelius, įvesti klasių krepšelius. Visa tai nukreipta į tai, kad šis merdintis mechanizmas išsilaikytų dar ilgiau. Problema tik gilinama. Ką tai reiškia? 1. Nesuvokiama dalyko, 2. Populistiniai pažadai, jei problemą suvoki, 3. Kenkimas“, – griežtai nukirto jis.

Kalbėdamas apie išankstines pensijas, licėjaus direktorius aiškino, kad, jei valstybė turi tiek pinigų, tegul. Tačiau pirma reikėtų pasiekti, kad mokyklos imtų normaliai dirbti, o ne ieškoti sprendimų, kaip mokytojams greičiau nebedirbti.

„Kartais atrodo, kad nesuvokiama, kokia išties yra dramatiška padėtis mokyklose. Atostogos, pensijos – išoriniai dalykai, mes pirma turime užtikrinti kokybišką mokymą visose švietimo institucijose“, – mano jis.

Mokyklas vadina ašimis ir traukos centrais

Paklaustas apie mokinių krepšelių naikinimo sistemą, B. Burgis aiškino pernelyg nesigilinęs į šį klausimą.

„Esmė – kaip išspręsti finansavimą didžiuosiuose miestuose ir ten, kur mokyklas skiria 3 ar 30 kilometrų. Skirtingos mokyklų klasės turi būti skirtingai finansuojamos, ir mokytojai, ir tie moksleiviai. Reikia suprasti, kad visi Vilniuje ar Kaune negyvens, o mokykla – ašis ir traukos centras. Vadinsi krepšeliu ar kaip kitaip, bet turi suprasti, kad reikia labai diferencijuoti skirtingų rūšių mokyklų finansavimą“, – patarė jis.

Pasak B. Burgio, mokytojams iš tiesų galėtų būti sudaryta galimybė anksčiau išeiti į pensiją. Jis priminė, kad tokią galimybę turi ir įvairūs statutiniai pareigūnai.

„Tačiau tai neturi padaryta taip, kad valstybė vėl milijonus kištų, kad tik jie išeitų. Tie žmonės turi susitaikyti, kad gal kažkas prabangiai gyvena, bet gyvens iš kuklesnės pensijos. Nereikia kurti papildomo finansavimo – nieko nedirbau, toliau nedirbu, o pinigus gaunu“, – teigia jis.

BNS nuotr.

Siūlomi kandidatai kelia liūdesį

B. Burgio teigimu, nė vienas konservatorių ar valstiečių pasiūlytas kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus jam nekelia pasitikėjimo.

„Labai lengvai problemas galėčiau išspręsti. Pirma, reikia sukelti šoko terapiją – per 2–3 mėnesius parodyti tikrąją padėtį, kurią pamatytų garbūs tėvai, mamos. Tuomet staiga visi susikauptų ir išspręstų bėdas. Užtenka vieni kitiems meluoti, vaidinti, kad 20 universitetų ruošia specialistus, sudaryti sąlygas rektoriams maskuotis autonomija ir taip vogti iš valstybės. Reikia atvirai ir tiesiai pasakyti tai, ką aš mačiau. Užeikite į fakultetą elektros, išmatuokite studentų matematikos žinių lygį ir paskelbkite visai visuomenei. Tada bus teisybė. Mes sukūrėme valstybinių egzaminų sistemą, kuri ne atskleidžia, o maskuoja, kaip iš tikrųjų yra.

Tačiau tam, kad tai padarytume, pradžių pradžioje ministras turėtų būti toks, kuris neklausytų kiekvieno iš pašalies, ką ir kaip jis turi daryti. Turi ateiti žmogus, kuris turi stuburą, nuostatą. Aš nesisiūlau, bet siūlomi kandidatai man kelia liūdesį“, – sakė B. Burgis.

Siūlo amputuoti galūnes, nes visas organizmas galiausiai tiesiog suirs

S. Jurkevičiaus teigimu, jei mes kažko nedarysime, labai greitai Lietuvai bus nelengva kaip valstybei, sparčiai nugarmėsime į dugną. Tačiau siūlyti sprendimus, kaip padėtį gerinti, licėjaus direktoriaus teigimu, ne jo darbas.

„Reikėtų imtis kažkokių radikalių reformų. Iš esmės, priėjome tokią stadiją, kai reikalingos šoką sukeliančios reformos, o kuo toliau, tuo bus blogiau. Turime jau amputuoti gangrenuojančias galūnes. Jei dar kurį laiką ką buvo galima išgelbėti, tai dabar – tik amputacija tam tikrų dalykų, nes, jei mes toliau taip, tai praktiškai visas organizmas tiesiog suirs“, – tikino S. Jurkevičius.

Jo teigimu, švietimas šiuo metu yra pirmoji problema, kurią Lietuvoje reikia spręsti. Nesutvarkius jos, esą visos kitos pertvarkos greičiausiai taip pat neatneš laukiamų rezultatų.

„Problema Nr. 1 šiuo metu yra švietimas, tačiau, aš manau, kad čia susikaupė tiek daug problemų, kad tiesiog blaškomasi kaip narve, daužomasi tai į vieną, tai į kitą sieną, o racionalaus sprendimo nerandama“, – pastebėjo S. Jurkevičius.

Perspėja apie riziką: jei nekeisime esmės, klimpsime dar giliau

Jo teigimu, nors pastaruoju metu dėmesys švietimui padidėjo, daugelis sprendimų – ne racionalūs, o populistiniai.

„Problemos taip įsisenėjusios, kad kai kurie net nesupranta, iki ko prieita. Kiti bando kažką kalbėti, nors nebuvo mokykloje, nėra dirbę, nematę mokinių rezultatų. Aš nevynioju žodžių į vatą ir neapgaudinėju. Realybė, kad daug partijų siūlymų – labai abejotini. Nesugebant pasiūlyti kompleksiškai teisingos krypties, kažką dar judinti reikštų klimpti giliau. Sprendimai turi būti gerai apgalvoti, nes jei bus imta sistemą keisti be strategijos, čia kaip sergantis ligonis, kurio sveikatą galima pagerinti, arba jį pribaigti“, – aiškino licėjaus direktorius.

Jo teigimu, kol kas skambantys siūlymai demonstruoja, kad švietimo sistema gali būti galutinai sujaukta, kol prarasime ir pagrindą, ant kurio dar kiek stovime.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...