Lietuvoje

2021.10.13 16:36

Prezidentas kreipėsi į Seimą dėl Varanauskaitės ir Višinskienės paskyrimo į LAT teisėjas

atnaujinta 16.56
LRT.lt, BNS, ELTA2021.10.13 16:36

Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, pasirašė dekretą, kuriuo Seimui teikia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės kandidatūras į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas, rašoma prezidentūros pranešime.

Prezidento vertinimu, teikiamos kandidatės yra autoritetingos ir gerbiamos teisėjų bendruomenės narės, turinčios nepriekaištingą reputaciją, pasižyminčios išskirtine asmenine ir profesine kompetencija, taip pat yra sukaupusios solidų teisinio darbo stažą.

Į LAT teisėjas teikiama J. Varanauskaitė turi ilgesnį nei 20 metų teisinio darbo stažą, iš kurių – 14 metų eina teisėjos pareigas. Iki paskyrimo į Lietuvos apeliacinį teismą, dirbo teisėja Vilniaus apygardos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teisme, Ukmergės rajono apylinkės teisme.

J. Varanauskaitė nuo 2014 m. yra mediatorė, taip pat aktyviai dirba teismų savivaldoje – 2020 m. buvo paskirta Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nare.

Kita į LAT teisėjas teikiama kandidatė D. Višinskienė teisėjos pareigas eina 29 metus. Ji yra dirbusi bendrosios kompetencijos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat administraciniame teisme. Iki paskyrimo į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos pareigas, dirbo Rokiškio rajono apylinkės teisme, Vilniaus rajono apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniam teisme.

D. Višinskienė dalyvauja Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos bei ES valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos veikloje, yra aktyvi teisėkūros procese.

D. Višinskienė – viena iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kolegijos teisėjų, priėmusių atgarsio visuomenėje sulaukusį sprendimą dėl naujienų portalo „Atvira Klaipėda“. Neskundžiamoje nutartyje teigiama, kad portalas pažeidė duomenų apsaugos taisykles, nes straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyta pirkimų dalyvės savininko tapatybė ir jo giminystės ryšiai su savivaldybės įmonės darbuotoja.

Prezidentūra: D. Višinskienės kandidatūrai į LAT teisėjus neturės įtakos jos sprendimas „Atvira Klaipėda“ byloje

Prezidento vyriausioji patarėja, Teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė žurnalistams teigė, kad šių teisėjų karjeros pokyčiai yra susiję su jų profesionalumu ir teisėjų reputacija, kurios, pasak patarėjos, nekelia jokių abejonių.

„Prezidento sprendimas yra toks, kad bus teikiama LVAT teisėja D. Višinskienė ir LAT teisėja J. Varanauskaitė bus teikiama Seimui į LAT. Pagrindiniai argumentai yra tokie, kad tai profesionalios teisėjos, jų reputacija nekelia abejonių, jos yra gana žinomos teisėjos“, – žurnalistams sakė J. Šovienė.

Viešojoje erdvėje daug reakcijų sulaukė teisėjos D. Višinskienės kandidatūra, dalis jų buvo tokios, jog šis asmuo neturėtų būti teikiamas į LAT.

Tiesa, prezidentūros atstovė tvirtina, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos apsisprendimui, ar teikti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus Dalios Višinskienės kandidatūrą Seimui, neturės įtakos kandidatės dalyvavimas priimant nevienareikšmiškai įvertintą sprendimą atmesti uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo.

„Teisėjų karjeros klausimą lemia teisėjų profesionalumas, aukšta reputacija ir vadovaujantis tuo yra sprendžiama dėl teisėjo karjeros. Tai, kad teisėjai per savo karjerą priima daug įvairiausių sprendimų, tačiau priimdami sprendimus jie vadovaujasi tik teise ir įstatymais. Niekas kitas negali nurodyti, kokį sprendimą priimti ir kaip vykdyti teisingumą, nes tai būtų teisėjo nepriklausomumo principo pažeidimas, tai būtų grėsmė demokratinei visuomenei“, – sake prezidento patarėja.

Jos teigimu, teisėjas, priimdamas sprendimus, neturi bijoti politikų ar visuomenės reakcijos, o tik vadovautis įstatymu.

„Jokiais būdais vienas ar kitas teisėjo sprendimas niekaip negali įtakoti teisėjo karjeros. Sprendžiant teisėjo karjeros klausimus lemia tik jo prefesionalumas ir reputacija“, – sake J. Šovienė.

Prezidentūra taip pat atkreipia dėmesį, kad Konstitucija draudžia nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas.

„Teisėjais turi būti skiriami tik asmenys, turintys aukštą teisinę kvalifikaciją ir gyvenimo patirtį. Jų reputacija turi būti nepriekaištinga. Prezidentas teisėjo ir teismų nepriklausomumą vertina kaip vieną iš esminių demokratinės teisinės valstybės principų. Tokioje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra toks, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves“, – Eltai pateiktame atsakyme teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Prezidentūra atkreipia dėmesį, kad Konstitucija draudžia kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas, juo labiau – nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas. Atsakyme taip pat pažymima, kad teisėjas gali vykdyti teisingumą tik būdamas nepriklausomas nuo byloje dalyvaujančių šalių, valstybinės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių ir visuomeninių susivienijimų, fizinių ir juridinių asmenų.

„Teisėjo atsakomybė ir atskaitingumas visuomenei reiškia sprendimų priėmimą vadovaujantis tik įstatymu ir profesine sąžine bei gebėjimą motyvuotai paaiškinti priimamus sprendimus. Teisinėje demokratinėje valstybėje nepriimtini procesai, kurie sudaro prielaidas galvoti, kad teisėjo karjeros klausimus gali lemti ne jo teisinė kvalifikacija, patirtis ir reputacija, o išimtinai priimtų konkrečių sprendimų sukeltas rezonansas visuomenėje. Bet kokios prielaidos netiesioginiam spaudimui prilygsta teismo ir teisėjo savarankiškumo paneigimui ir kelia grėsmę teisėjo procesiniam nepriklausomumui“, – pabrėžia šalies vadovo patarėjas.

„Jūsų minimas klausimas teisinėje valstybėje turi būti sprendžiamas panaudojant tik teisinius įrankius. Administraciniame procese nurodoma, kad LVAT pirmininko teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo yra galima tik išimtiniais atvejais ir tik nurodant aiškų atnaujinimo pagrindą. Pasinaudoti ar ne tokia teise, sprendžia teismo pirmininkas. Pasinaudojimas šia teise turėtų būti itin atsakingas ir laisvas nuo bet kokio visuomenės nepasitenkinimo poveikio žingsnis. Toks sprendimas neturėtų kurti klaidingo teisinio įsitikinimo, kad ne tik instancinė sprendimų apskundimo sistema, bet teismo pirmininkas turi įgalinimus revizuoti procesiškai nepriklausomų teisėjų sprendimą. Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas instancinis teismų sprendimų peržiūrėjimas ir numatytas proceso atnaujinimo institutas visų pirma turėtų būti naudojamas proceso šalių“, – akcentuoja jis.

Prezidentūra taip pat pabrėžia, kad teismas nekuria teisės, bet ją taiko. Teisinio reguliavimo trūkumai, neatitikimai nūdienos realijų, skaidresnis viešųjų pirkimų reglamentavimas turi būti taisomi teisėkūros procese.

Teismo sprendimas sukėlė atgarsį ir visuomenėje, ir tarp politikų

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusį trečiadienį atmetė uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas buvo pripažintas pažeidęs BDAR.

Dėl šios situacijos žurnalistų bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją.

Šią savaitę LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius inicijavo bylos peržiūrą, tvirtinęs, kad jo neįtikino kolegų priimto sprendimo argumentai, aptariant iš Konstitucijos, Visuomenės informavimo įstatymo kildinamas vertybes.

Trečiadienį LVAT teisėjas Romanas Klišauskas sudarė trijų teisėjų kolegiją, skirtą išnagrinėti teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą peržiūrėti bylą. Jis bus nagrinėjamas lapkričio 10 dieną.

Remiantis Konstitucija, LAT teisėjus prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt