Lietuvoje

2021.10.14 11:24

Stulbinami atotrūkiai: mokėsi aštuntukais, o per egzaminą gavo vos 20 ar 30 balų, būna ir ketvertukininkų, kurie į šimtukus taikosi

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.10.14 11:24

Klasėje per pamokas – aukšti įvertinimai, o egzaminų centre, baigus gimnaziją, – vos ketvertas. Arba atvirkščiai: mokytojas suraito vos ketvertą, o egzamino rezultatas – gerokai aukštesnis. Tokių netolygumų, kaip rodo šiųmečio priėmimo į aukštąsias ir profesines mokyklas analizė, yra apstu.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) apžvalgos duomenys rodo, kad atotrūkis gali būti stulbinamai didelis. Maža to, šiemečiai stojimo rezultatai atskleidė ir tai, kad keliose savivaldybėse menka dalis abiturientų mėgina siekti aukštojo išsilavinimo. O priežastis, spėjama, nebūtinai yra prastas pasirengimas.

Anot LAMABPO, abiturientų mokymo pasiekimų vertinimo mokyklose ir valstybinių brandos egzaminų įvertinimų neatitiktis – aktualus klausimas.

„Kadangi ši neatitiktis stebima ne pirmus metus, priežastys laikytinos sisteminėmis, jas lemia ugdymo programų ir egzaminų užduočių turinio skirtumai, skirtingas mokytojų požiūris į pasiekimų vertinimo principus, kvalifikuotų dalykų mokytojų stoka ir kita“, – rašoma šiemetinio priėmimo apžvalgoje.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad matyti dideli abiturientų pasiekimų vertinimo kontrastai pagal atskiras bendrojo ugdymo mokyklas ir jų mokinių pasirinktus dalykus. Kaip rodo vienos pasirinktos pirmo reitingų penkiasdešimtuko gimnazijos pavyzdys, metinį pažymį aštuonetą turinčių abiturientų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų intervalas lietuvių kalbos ir literatūros atveju 2021 metais sudarė nuo 30 iki 84, matematikos – nuo 20 iki 82 balų.

LAMABPO vadovas Pranas Žiliukas sakė girdintis paaiškinimų, kad kai kurios mokyklos metinį pažymį vadina skatinamuoju, ugdomuoju, o ne galutinio vertinimo rezultatu.

Šiemečio priėmimo rezultatus Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pristatęs LAMABPO vadovas LRT.lt pasakojo, kad daugelis šalių diegia įvairias programas ir investuoja gana daug į pažymių infliacijos valdymą.

„Tiesa, dabar gana ryžtingai rengiami projektai ir Lietuvoje, tenka dalyvauti darbo grupėje. Tad manau, kad, įvedus tarpinius įvertinimus centralizuotai, kai mokytojas galės matyti, koks jo ugdymo rezultatas, kaip mokinys išmokytas, kaip geba atsiskaityti, ar atitinka sutartus proncipus ir normas, perspektyvoje šis reikalas susigulės. O šiandien skirtumai dideli“, – kalbėjo P. Žiliukas.

LRT.lt primena, kad planuojama vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje rengti visų dalykų tarpinius atsiskaitymus, o jų rezultatai taptų dalimi galutinio mokinio įvertinimo.

Kaip rodo LAMABPO ataskaita, yra ir atvirkštinių situacijų, kai ketvertukininkas egzaminus išlaiko gerai ar net labai gerai. Pasak P. Žiliuko, pasitaiko, kad per egzaminą toks mokinys gauna 90 balų.

Anot P. Žiliuko, priežastys gali būti kelios. Tarkime, mokinys prastai lanko pamokas, nedaug deda pastangų mokydamasis klasėje, o atsigriebia dirbdamas su korepetitoriais po pamokų.

„O mokykla neturi už ką įvertinti, taip ir lieka. Būna, kad sako, jog mokytojas užsisėdo. Bet turbūt labiau tikėtinas atvejis, kai vaikas mano, kad nelabai svarbu, ką parašys mokykloje, ir labiau rengiasi konkrečiai egzaminams. Nėra geras dalykas ta momentinė nuotrauka. Iš tikrųjų mokinys turi rodyti rezultatus ir mokykloje. Tad tas kaupiamasis principas turėtų šį dalyką pakeisti“, – kalbėjo P. Žiliukas.

Dar viena takoskyra, kurią atskleidė priėmimas, – stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičiaus skirtumai.

„Kai kalbame apie prieinamumą, klausimas yra labai rimtas. Turime kraštutinius atvejus – Akmenės, Alytaus rajonuose, kur tik 35, 36 proc. abiturientų bandė stoti į aukštąsias mokyklas, o kiti – ne. O turime, tarkime, Birštono savivaldybę, kur 93 proc. abiturientų bandė stoti“, – apie savivaldybių netolygumus, rodančius atskirtį, per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį kalbėjo P. Žiliukas.

LAMABPO vadovas LRT.lt aiškino, kad dalį abiturientų galimai nusivilioja aktyvios profesinio mokymo įstaigos.

„O kai kur galbūt gajos savotiškos tradicijos, reikia analizuoti, gali būti, kad ir į darbo rinką nueina jauni žmonės, gali būti, kad jaunimas išvyksta į Vakarus ar panašiai“, – aiškino P. Žiliukas.

Jis sakė, kad gali būti ir taip, kad kai kuriose savivaldybėse liko silpni abiturientai, mat gabesnieji, dar būdami mokiniai, persikraustė į didesnius miestus. Taip savivaldybė ir neteko gabesnių mokinių.

„Paskui negali stebėtis, kad į žemės ūkį daugiausia stoja abiturientai iš Kauno miesto. Taip yra, nes jie mokosi Kaune, o kilmė gali būti bet kurioje savivaldybėje“, – aiškino P. Žiliukas.

Iškalbinga statistika ir kiek abiturientų savivaldybėse yra pasirengę tiek, kad atitiktų valstybės keliamus konkursinius reikalavimus.

Kaip rodo LAMABPO analizė, regionų ir didžiųjų miestų abiturientų parengimo lygio skirtumai išlieka nemaži, aukštesnį konkursinį balą, apskaičiuotą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, lengviau pasiekia Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestų abiturientai.

Nepaisant mažo stojančiųjų iš kai kurių savivaldybių skaičiaus, pasirengusiųjų studijuoti aukštojoje mokykloje santykinė dalis jose neretai būna didesnė nei didžiuosiuose miestuose. Lyderiai pagal santykinę atitinkančių valstybės finansuojamų vietų reikalavimus ir stojančių į aukštąsias mokyklas
abiturientų dalį šiemet yra Biržų (89,6 proc.), Kazlų Rūdos (89,5 proc.), Palangos (85,1 proc.), Kupiškio r. (84,8 proc.), Pasvalio r. (84,6 proc.) savivaldybės. Tačiau dalies savivaldybių, pavyzdžiui, Šalčininkų (46,5 proc.), Trakų (51,2 proc.), valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus atitinka tik pusė stojančiųjų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt