Lietuvoje

2021.10.13 19:46

Mokyklos stoja į akistatą su COVID-19: daugėja sergančių mokytojų, klasės siunčiamos į nuotolį, kai kur paankstintos atostogos

Aida Murauskaitė, Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.10.13 19:46

Pagal sergamumą COVID-19 liga pirmaujančiose savivaldybėse situacija vis labiau kaista ir mokyklose. Mokyklų vadovus kasdien pasiekia informacija apie naujus nustatytus užsikrėtimo atvejus – serga tiek vaikai, tiek pedagogai. Būtent pastarųjų sergamumas kelia nemenką įtampą. Atsiradus teisei mokykloms savarankiškai spręsti dėl nuotolinio ugdymo poreikio, kai kur tokiu keliu jau nueita, o kai kur ankstinamos rudens atostogos.

Tik testuodami valdome padėtį. Taip situaciją savo savivaldybėje apibūdino Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius. Jis sakė, kad vienoje rajono mokyklų dėl COVID-19 protrūkio rudens atostogos perkeltos iš lapkričio pradžios ir vaikai atostogauja šiuo metu. Ugdymo įstaiga šitaip nutarė užkardyti kelią pavojingos infekcijos plitimui.

Joniškio rajonas dar pirmadienį nemalonioje COVID-19 statistikoje buvo pirmas – 1 813,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o šiuo metu jį lenkia tik uostamiesčio savivaldybė.

Gimnazija nebegalėjo tęsti mokymo

„Mokymo planą keičia direktoriai, ir mes šiandien turime „Aušros“ gimnaziją, kur mokymo planas pakeistas. Kadangi yra daug susirgusių mokytojų, mokykla negali užtikrinti ugdymo proceso, tad mokiniai atostogauja dabar, o ne lapkričio pradžioje. Taip pasielgta, nes testuojant COVID-19 nustatytas mokytojams. Šitaip suvaldyta padėtis“, – aiškino V. Gailius.

Kaip sakė Joniškio savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Lukšaitė-Lapinskienė, „Aušros“ gimnazijoje COVID-19 susirgo net 15 mokytojų, tad mokykla nebegalėjo užtikrinti ugdymo. Ugdymo įstaigos vadovybė perkėlė rudens atostogas ir dviem dienomis pailgins mokslo metus gegužės mėnesį.

Specialistė sakė, kad visi susirgę pedagogai yra pasiskiepiję.

„Tokia padėtis vienoje mokykloje, gimnazija iškart sureagavo, mokytojai iškart registravosi testuotis. Be to, dar buvo savaitgalis. Tad liga dar labiau neišplito“, – pabrėžė A. Lukšaitė-Lapinskienė.

Ji sakė, kad šioje gimnazijoje, kurioje mokosi vaikai nuo devintos klasės, yra daug pasiskiepijusių abiturientų, taip pat vienuoliktokų.

Išvis rajone iš 2 500 mokinių testuojasi per 800 vaikų. Tiesa, šią savaitę gretos besitestuojančiųjų sutirpusios, mat nesitikrina atostogaujantys vaikai. Tačiau V. Gailius pasidžiaugė tėvų išmintimi, kad jie sutiko savo atžalas testuoti dėl koronaviruso infekcijos.

A. Lukšaitė-Lapinskienė sakė, kad šiandien, trečiadienį, Joniškyje nustatyta daugiausia teigiamų koronaviruso atvejų – infekcija nustatyta trylikai vaikų. Kitomis dienomis šis rodiklis siekia 2–5 atvejus.

„Tad šiandien, galima sakyti, rekordas. Šie vaikai registruojasi į mobilųjį punktą, atlieka PGR testą. Nuo rugsėjo 1 dienos dar neturėjome atvejo, kad savikontrolės testas parodytų virusą, o PGR jo neparodytų“, – aiškino specialistė.

Vyriausioji specialistė sakė, kad mokyklose numatytos specialios patalpos, kuriose, gavę teigiamą atsakymą, vaikai gali palaukti atvykstančių jų pasiimti tėvų.

Išvengė nuotolinio mokymo

Paklaustas, ar svarstoma galimybė rajono mokyklose skelbti nuotolinį mokymą, meras V. Gailius pabrėžė, kad žiemą Joniškiui pavyko išvengti nuotolinio pradinukų mokymo.

„Žiemą švietimo sistemoje buvo kriterijus, kad jeigu 100 tūkstančių žmonių tenka 200 susirgimų, tuomet nutraukiamas kontaktinis mokymas ir pradinukai mokosi iš namų. Mūsų savivaldybė nebuvo peržengusi tos ribos ir mes išlaikėme kontaktinį mokymą žiemą. Bet tuomet dar nebuvo pasiskiepiję daugiau nei 70 proc. gyventojų, nebuvo tiek persirgusiųjų, nebuvo tokio lygio imunizacijos.

O šiandien mes turime tokią riziką – tarp ligoninėje gulinčiųjų yra daugiausia nepasiskiepiję žmonės“, – padėtį apibūdino meras V. Gailius.

Anot mero, rajonui dabar svarbiausia, kad gyventojai gautų sveikatos priežiūros paslaugas. Jis tikino, kad šios paslaugos yra teikiamos visa apimtimi. V. Gailius sakė, kad antrinių medicinos paslaugų teikimas šiemet yra išaugęs kelis kartus, palyginti su praėjusiais metais, o ligoninės COVID-19 skyrius šiuo metu nėra visiškai užpildytas.

„Mūsų pozicija yra labai aiški. Mes testuojame labai daug žmonių – iki tūkstančio. Akivaizdu, kad testuodami daug žmonių suvaldome padėtį. Gal kai kam baisu skaičiuoti besimptomius atvejus ir vengia testuotis, o mes tokios praktikos nesilaikome“, – kalbėjo meras.

Galvodamas apie artėjančias Vėlines, o ir Kalėdas, kurios taip pat nebe už kalnų, meras sakė, kad lokalūs, savivaldybių, karantinai nebūtų prasmingi, mat visa mūsų šalis yra nedidelė.

„Tiek lokalūs karantinai, tiek lokalūs atlaisvinimai yra sprendimas dėl sprendimo. Jie jokios įtakos epideminei padėčiai nedaro. Bangavimas yra: testuoji – randi, netestuoji – nerandi. Ką reiškia atlaisvinimas savivaldybėje, kurioje testuojasi 70 žmonių, o toje, kur testuojasi 1 200 žmonių, natūraliai randama daugiau atvejų, neatlaisvinama?“ – svarstė meras.

Mokykloje – nerimas dėl sergančių darbuotojų

Klaipėdos Vitės progimnazijoje šiuo metu dėl buvusio kontakto su COVID-19 susirgusiu asmeniu dažniau nei kitos – kas porą dienų – testuojamos 15 klasių.

Ugdymo įstaigos direktorė Renata Venckienė neslėpė, kad situacija mokykloje yra įtempta, serga ne tik vaikai, bet ir mokytojai.

„Sunkiai sekasi, kai mokytojai serga, kai juos reikia pakeisti. Tačiau mes žavimės tėvų kultūra ir supratingumu, nes daug vaikų yra turėję kontaktų su sergančiais mokytojais ar klasės draugais. Praktiškai visi vaikai testuojasi. Nesutinkančių vaikų testuoti tėvelių per visą mokyklą iš vyresniųjų turime tik du“, – situaciją apibendrino R. Venckienė.

Nors po kontakto su užsikrėtusiuoju palikta galimybė nesiizoliuoti vaikus tiesiog dažniau testuojant atveria galimybę tęsti kontaktinį ugdymą, pastebima, kad patikros procedūros apsunkina darbą.

„Tai yra didelis skaičius, mokytojams tenka daugiau darbo, nesusijusio su ugdymu. Kai testuojame kas dvi dienas, būna įsitraukusi visa administracija – testuoja ir direktorius, ir pavaduotojas, ir visi, kas tik gali. Bet situacija yra valdoma. Svarbu, kad yra bendruomenės susitelkimas“, – pasakojo mokyklos vadovė.

Pašnekovės nuomone, tvarka, kuri leidžia mokykloms pačioms spręsti dėl nuotolinio ugdymo poreikio, turėtų pasiteisinti, ypač tais atvejais, kai COVID-19 suserga pedagogai.

„Vienas pavyzdžių yra ir mūsų mokykla: COVID-19 susirgo mokytoja, ji negali dirbti klasėje, bet galėtų dirbti nuotoliniu būdu, klasėje iš 24 vaikų sėdi 12. Tad tokią klasę tikrai vertėtų siųsti į nuotolį, kol visi pasveiksta ir grįžta į mokyklą. Manau, ši praktika pasiteisins“, – aiškino R. Venckienė.

Šiuo metu Vitės progimnazijoje COVID-19 serga 5 mokytojai. Būtent mokytojų sergamumo problema ugdymo įstaigoms ir yra itin skaudi, nes susirgusiuosius turi kas nors pakeisti. Vitės progimnazijoje taikoma praktika, kad mokytojai, kurie jaučiasi gerai ir sutinka dirbti nuotoliniu būdu, dirba ir sirgdami, tačiau net ir tokiu atveju reikia papildomų rankų.

„Mokytojas jungiasi nuotoliniu būdu ir veda pamokas. Tačiau tada klasėje sėdi mokiniai, kas nors turi ateiti, įjungti įrangą, kad vaikai galėtų stebėti mokytoją. Jeigu nuoširdžiai, daug yra tam tikro imitacinio darbo, labai sudėtinga taip dirbti, junginėti tas pamokas. Mokykloje praktiškai nėra žmonių. Jeigu mokytojai, techninis personalas taip masiškai sirgs – tai kažkas baisaus“, – neslėpė R. Venckienė.

Į mokyklą ateina sergančių suaugusiųjų vaikai

Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijoje taip pat įtemptas metas. Trečiadienio duomenimis, čia dėl rizikingo kontakto dažniau testuojama 14 klasių, viena klasių jau perėjo į nuotolinį ugdymą, nes tik maža dalis vaikų tėvų sutiko, jog vaikai kas porą dienų būtų testuojami greitaisiais antigeno testais.

„Šiuo metu turime vieną klasę, dirbančią nuotoliniu būdu, kadangi mokytoja labai blogai jaučiasi ir klasė yra izoliuojama. O šiaip išsisprendžiame. Tėvai yra suinteresuoti, kad vaikai lankytų mokyklą. Neslėpsiu, kad šiaip sutikimų testuoti vaikus duoda kur kas mažiau tėvų, bet kai reikia vaikams izoliuotis, vaikai jau ateina su sutikimais. Tada izoliuojasi nedaug vaikų“, – pasakojo „Verdenės“ progimnazijos direktorė Rima Bėčiuvienė.

Vis dėlto ugdymo įstaigos vadovė pastebėjo ir tai, kad kai kurioms šeimoms vis dar stinga sąmoningumo. Nors pandemija Lietuvoje tęsiasi jau seniai, vis dar pasitaiko šeimų, kurios atveda vaikus į mokyklą, nors šeimoje COVID-19 liga serga vienas iš tėvų.

Manoma, kad galimybė apsispręsti dėl nuotolinio ugdymo galbūt galėtų padėti spręsti tokias situacijas, kaip minėta, kai klasėje nustačius COVID-19 atvejį daugumos vaikų tėvai neleidžia testuotis arba dėl sergamumo ims stigti mokytojų, o hibridinė įranga sumontuota ne visose mokyklose.

„Turime ir dar keletą sergančių mokytojų. Tiesiog kartais tos situacijos pasidaro labai sudėtingos. Vis dėlto manyčiau, kad tik išskirtiniu atveju galėtų būti taikomas nuotolinis mokymas. Žinoma, būna išskirtinių atvejų, kai taip darome, nes manome, kad taip yra geriau. Aišku, kai kurios mokyklos gal jau turi sumontuotą hibridinio mokymo įrangą. Mes vieni pirmųjų organizavome pirkimus, bet kol kas neturime“, – sakė R. Bėčiuvienė.

Spęsti gali pačios mokyklos

Pagal dabar galiojančią tvarką mokykloms palikta teisė pačioms apsispręsti dėl dalies moksleivių, vaikų grupių arba visos mokyklos perėjimo prie nuotolinio ugdymo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno teigimu, švietimo įstaigoje rekomenduojama skelbti infekcijų plitimą ribojantį režimą tais atvejais, kai ugdymo įstaigoje arba atskirame sraute tikrinantis savikontrolės būdu daugiau nei 20 proc. mokinių yra nustatomas teigiamas testo rezultatas ir kai tokie atvejai nustatomi ne mažiau kaip dviejuose trečdaliuose klasių ar grupių.

„Kitas punktas yra klasės arba grupės lygmeniu. Kai klasėje arba grupėje mokiniai yra testuojami greitaisiais antigeno testais, jų neizoliuojant po turėto sąlyčio, nustatyta, kad kai testavimo metu patvirtinama 5 ir daugiau mokinių klasėje arba grupėje turi teigiamus rezultatus ir nustatyta, kad užsikrėtimo aplinkybės siejamos su ugdymo įstaiga. Nes gali būti, kad vaikas namuose buvo ar būrelį lankė. Turi būti susieta su ugdymo įstaiga“, – aiškino R. Grigaliūnas.

Infekcijų plitimą ribojantį režimą galima skelbti ir tada, kai testuojant vaikus bent trečdaliui klasės ar grupės vaikų nustatomas teigiamas rezultatas.

Sprendimą dėl minėto režimo įvedimo priima ugdymo įstaigos vadovas. NVSC paliekama teisė, įvertinus minėtas aplinkybes, sergamumo situaciją ugdymo įstaigoje ir tai, kad izoliuojasi tiek darbuotojų, jog nėra galimybės užtikrinti ugdymo proceso, inicijuoti infekcijų plitimo režimo įvedimą.

R. Grigaliūno teigimu, tokia tvarka vertinama teigiamai, eiti tokiu keliu NVSC jau siūlė sprendimus priimančioms institucijoms.

Tėvai keičia nuomonę dėl testavimo

Pagal sergamumą pirmaujančioje Klaipėdoje protrūkių, pasak R. Grigaliūno, yra nemažai, tačiau pažymima, kad jose užsikrėtusių vaikų skaičius nėra didelis, tai šiek tiek ramina.

„Protrūkiu laikoma, kai yra du ir daugiau atvejų. Klaipėdos ugdymo įstaigose atvejų skaičius protrūkiuose nėra didelis. Dažniausiai – du ar trys atvejai. Reikėtų į tai žiūrėti protingai – visiškai sustabdyti virusą yra labai sunku, negyvename vakuume. Atkeliauja iš šeimos ar dar kažkur, vyksta žmonių bendravimas“, – teigė pašnekovas.

Naujausiais duomenimis, Klaipėdos mieste naujų COVID-19 atvejų per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų rodiklis siekia 1 949,6 atvejo.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė aiškino, kad įvairiose miesto mokyklose yra klasių, kurios dėl buvusio kontakto su COVID-19 liga užsikrėtusiuoju yra testuojamos dažniau nei kitos klasės. Tiesa, prie visos mokyklos nuotolinio ugdymo neprieita dar nė vienu atveju.

„Atvejų skirtumas yra – vienur daugiau klasių, kitur mažiau, bet mes valdome situaciją testavimu kas dvi dienas. Turime daug klasių mieste, kurios taip testuojasi, nes turėjo kontaktą. Tokiu atveju vieni išeina, kiti pareina ir kol kas kalbos apie konkrečių mokyklų išėjimą į nuotolinį ugdymą ar uždarymą tikrai nėra. Stebimų klasių turime tikrai daug, testavimo klasės yra žymiai išaugusios. Tai yra labai geras įrankis, nes kas dvi dienas testuojant yra pagaunami visi galimi atvejai ir tokiu būdu klasei nereikia eiti į nuotolį. Aš manau, mes sėkmingai keliaujame į priekį ir kontaktinis ugdymas dar turėtų būti tikrai nemažai laiko“, – tikino J. Grubliauskienė.

Pašnekovė teigė, kad pasikeitus tvarkai, kai kontaktą su užsikrėtusiuoju turėję vaikai gali nesiizoliuoti, jeigu yra testuojami, pastebimai pasikeitė tėvų nuomonė dėl testavimo – daugiau šeimų sutinka, kad vaikai būtų tikrinami dėl ligos, tačiau nesiizoliuotų ir galėtų tęsti mokymąsi kontaktiniu būdu.

„Dalis tėvų, kurie nepritarė profilaktiniam testavimui, išgirdę, kad testuojantis kas dvi dienas yra galimybė likti kontaktiniame ugdyme, persigalvojo ir sutiko. Kontaktinis ugdymas yra reikšmingas vaikams ir tėvams“, – dėstė J. Grubliauskienė.

Tiesa, vaikų nuo 12 metų amžiaus vakcinacijos procentas kinta labai nežymiai. Pastebima, kad skiepytis labiau linkę gimnazistai, o ne 5–8 klasių moksleiviai. Šios amžiaus grupės pasiskiepijusių asmenų procentas, anot J. Grubliauskienės, yra itin menkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Greitoji medicinos pagalba
COVID-19 TRUMPAI