Lietuvoje

2021.10.11 17:13

Neįgaliųjų aprūpinimas Lietuvoje: prekės iš Kinijos, priemones parenka statybininkas, neįgaliojo vaiko vežimėlį tobulino prikalę trinką

Asta Martišiūtė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.10.11 17:13

Neįgalius vaikus auginančios mamos papasakojo, kaip Lietuvoje neįgaliems vaikams perkamos, parenkamos ir pritaikomos techninės pagalbos priemonės. Anot mamos, dukrai neįgaliojo vežimėlis buvo patobulintas taip, kad judant juo ant kojų atsirado mėlynės.

Prekės ir iš Kinijos

Neįgaliųjų poreikiams valstybė įkūrė Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą (TPNC), kurio darbuotojai perka techninės pagalbos priemones neįgaliesiems. Pirkimų sumos – milijoninės.


Daugelio žmonių, ypač gimusių su negalia, poreikiai ir negalios skirtingi. Tačiau prekės perkamos – universalios. 30 proc. tokio pirkimo lemia kokybė, 70 proc. – kaina.

Kadangi lemia kaina, tai vežimėliai dažnai keliauja ir iš Kinijos.

„Pagal viešųjų pirkimų įstatymą, nedraudžiama dalyvauti su trečiųjų šalių prekėmis. Viskas pagal įstatymą“, – paaiškino TPNC direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Vilija Juškienė.

Kokią dalį sudaro Kinijos gamintojų pirkiniai, centras statistikos neturi. Taip pat neturi statistikos, kiek neįgaliesiems nupirktų vežimėlių atitinka saugumo testų standartus.

„Atskiriems vežimėliams mes prašome „chrash“ testų. Tada kaina didesnė, be abejo, – paaiškina V. Juškienė, – ir garantinis laikotarpis ilgesnis.“

Su didžiąja dalimi perkamų vežimėlių toks testas neatliktas ir jų garantinis laikotarpis trumpesnis.

Palygino patirtis Lietuvoje ir Airijoje

Techninės pagalbos priemonės perkamos ir šimtais. Tas universalias kone urmu nupirktas prekes – dažniausiai vežimėlius, vaikštynes, kėdutes – reikia pritaikyti pagal individualius poreikius.

„Yra mūsų pritaikymo skyrius, viešųjų paslaugų skyrius, tai specialistai ir vykdo tą pritaikymą. Ir norėčiau paprašyti, kad mamos atvažiuotų su vaikučiais, nes be jų sunkiau priemones ir parinkti, ir pritaikyti, ne visada gali įvertinti sveikatos būklę ir poreikį. Mes visada džiaugiamės, kai tėveliai atvažiuoja su vaikučiais, pritaikoma pagal ūgį, svorį, dydį ir pagal skirtingus modelius“, – pasakoja V. Juškienė.

Su neįgaliu sūnumi į vieną iš TPNC skyrių nuvažiavo Sandra, kuri neseniai grįžo iš Airijos. Ji LRT RADIJUI pasakojo, kad Airijoje jos neįgaliam sūnui kėdutė buvo gaminama individualiai.

„Atvažiavo priskirta ergoterapeutė, buvo pavyzdinė kėdutė, ji pasodino vaiką, pažiūrėjo, kaip būtų patogiau, kaip kojas jis laiko, kaip galvą, ir tada su įmonės atstovu, kuri tokias kėdes gamina, tarėsi, kaip pagaminti“, – pasakojo neįgalaus mažamečio mama Sandra.

Pagamintą prekę specialistė patikrino, ar ji vaikui tinkama. „Matavo. Jei kas netiko, sakė pataisyti“, – patirtimi Airijoje dalijosi mama.

Kitokia jos patirtis Lietuvos TPNC: „Mes atvykom į centrą, pasakėme, kokios problemos, gydytoja siuntime yra išrašius. Bet nieko netaikė, nuėjo į sandėlį, atvežė, kokias turi, ir pasakė, kad išsirinktume. Mes patys išsirinkome, pasižiūrėjome, matėsi, kad nėra labai tinkama, paėmėme, ką turėjo.“

Taip Sandros sūnui buvo gauta neįgaliesiems skirta kėdė.

„Ėmėme ir stovynę. Turėjo, bet per didelę. Darbuotojas iš tiesų stengėsi: vaiką pastatė, reguliavo pagal ūgį, nors vis tiek jam per didelė, bet sakė, kad kitokių neturi. Ką turi, tą ir duoda. <...> Nežinau, gal nekenkia, bet skaičiau kitų mamų atsiliepimus, kad, nuvykę į reabilitaciją, parodė, kokią turi, tai liepė grąžinti, pasakė, kad kenkia. Ir mums darbuotojas sakė, gal ir nėra labai gerai, bet kitokių nėra.“

„Kaip mus Švedijos specialistai mokė: jei neturite paties tinkamiausio vežimėlio ar vaikštynės, tai pradžioje, kol laukia, gali naudotis ir paprastesniu, – kalbėjo V. Juškienė, laikinoji TNC vadovė. – Geriau turėti tokį ir judėti, negu jokios priemonės neturėti. Gali būti toks atvejis. Atėjus laikui, be abejo, niekas nepamiršta, kad reikalinga kitokia priemonė.“

Tačiau Sandra tvirtino, kad niekas jai kitokios kėdutės nežadėjo, vaiko neišmatavo ir poreikio nenustatė.

Priemones parenka statybininkas

Kreipdamiesi į TPNC, žmonės jau turi šeimos gydytojo siuntimą, kuriame nurodyta, kokia priemonė pacientui turi būti kompensuota ir išduota. Specialioje formoje nurodoma tik priemonė, pavyzdžiui, palydovo valdomas vežimėlis ar kėdutė. Konkretus modelis parenkamas centre.

Pagal pareigybės aprašus klientų aptarnavimo specialistas turi parinkti priemonę ir, jeigu reikia, atlikti individualaus pritaikymo ir smulkaus remonto darbus. Kiekviename skyriuje yra ir remonto dirbtuvės.

„Galbūt reikia kažkiek pritaikyti, tai mes irgi galime. Jeigu smulkus pritaikymas, vietoj pritaikome. Jeigu reikia labiau pritaikyti, turime remonto įmonę, kuri tą priemonę pritaiko“, – sakė Ramūnas Aladavičius, TPNC Viešųjų paslaugų teikimo skyriaus socialinės priemonės vystymo koordinatorius Vilniaus apskrityje.

LRT RADIJAS paskambino keliems TPNC skyriaus klientų aptarnavimo specialistams, kurie pagal pareigybę turi parinkti, o prireikus ir pritaikyti priemonę konkrečiam žmogui.

Skambinome į Tauragę. Atsiliepęs vyras patvirtino, kad jis išduoda techninės pagalbos priemones ir, jeigu reikia, sutaiso.

„Nei detalių perkame, nieko. Iš tų pačių priemonių kokį porankį pakeičiame, oro pripučiame, kamerą pakeičiame. Tik tokius dalykus atliekame. Būna nenaudojamas vežimėlis, kai nurašo, geras detales nusirankioji, fiksatorius kokius“, – pasakoja TPNC specialistas.

Klientus, LRT RADIJO pašnekovas sakė, jei reikia, išmatuoja, parenka priemonės dydį. Sako, nesunku.

„Jeigu žmogus atsiveda ligonį į skyrių, tai aš skyriuje išmatuoju, – kalbėjo klientų aptarnavimo specialistas, kuris yra taip pat ir sandėlininkas, ir remontininkas. – Yra universalaus tipo vežimėliai, tik skiriasi dydžiai, kaip yra rūbų dydis, batų dydžiai.“

Priemones specialistas parenka ir vaikams. „Vaikams irgi pagal dydį, ką turime, jeigu tenkina, tą ir rekomenduojame“, – kalbėjo pašnekovas.

Baigiantis pokalbiui, LRT RADIJAS pasiteiravo, kokius mokslus specialistas yra baigęs ir kokį išsilavinimą turi. Neįgaliųjų aptarnavimo specialistas tvirtino turintis tik profesinį vidurinį išsilavinimą, o jo specialybė – plataus profilio: „Įeina ir elektrikas, ir remontininkas, ir suvirintojas. Ta specialybė vadinasi namų ūkio meistras statybininkas.“

Kitame TPNC skyriuje klientų aptarnavimo specialistas, kuris pagal pareigybę taip pat turi parinkti klientui techninės pagalbos priemones, o prireikus ir pritaikyti individualiam poreikiui, yra radiotechnikas, dar kitame – specialistas išsilavinimo atskleisti nesutiko. Regionuose dirba tik po vieną žmogų, kurie aptarnauja klientus ir parenka jiems priemones.

Pagal pareigybių aprašymą tokiems specialistams pakanka aukštesniojo arba specialiojo vidurinio išsilavinimo ir būtina turėti trejų metų suvirintojo ir šaltkalvio darbo patirtį.

„Ergoterapeutų pas mus nėra daug, bet pas mus daug dirba specialistų, kurie turi didelę patirtį. Iš Švedijos specialistų mes mokėmės pritaikymo subtilybių, tiekėjai, pristatydami priemonę, turi apmokyti, kaip ja naudotis, kadangi gamintojai juos apmoko. Tai jie mums perduoda žinias. Visais šaltiniais naudojamės, turime patys metodikas pasirengę“, – sakė V. Juškienė.

Dažniausios nugalėtojos – dvi įmonės

Jeigu TPNC priemonės suremontuoti arba individualiai pritaikyti nepavyksta, yra nupirktos remonto ir individualaus pritaikymo paslaugos. Šiais metais konkursus laimėjo trys įmonės, pirkimų vertė – beveik milijonas eurų. Po vieną įmonę konkursą laimėjo atskiruose regionuose, likusiuose užsakymai atiteko įmonei, kuri pastaruoju metu yra didžiausia techninės pagalbos priemonių tiekėja.

Per pastaruosius kelerius metus dažniausiai konkursus laimi dvi įmonės. Viešai skelbiamais duomenimis, dvi įmonės pasidalijo 30 mln. eurų iš TNC vykdytų viešųjų pirkimų.

Šiais metais TPNC sutarčių dėl priemonių įsigijimo pasirašė už 2,6 mln. eurų. Priemonės pirktos trejiems metams į priekį, sutartyje numatyta, kad terminą galima pratęsti.

Neseniai dar 12 mėnesių pratęstos pirkimų sutartys, kurios pasirašytos prieš trejus metus, tačiau per laikotarpį visos nupirktos priemonės nebuvo išdalytos.

Patobulino: prisuko medžio trinką

Neįgalios mergaitės mama Nijolė LRT RADIJUI papasakojo, kaip jos dukrai prieš kurį laiką buvo patobulintas neįgaliojo vežimėlis.

Mergaitė nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi, ji prikaustyta neįgaliojo vežimėlyje. Vežimėlį mergaitei buvo išdavęs TPNC. Moteris sako, kad vežimėlis buvo tinkamas tik iš bėdos.

„Mums reikėjo abduktoriaus kojoms atskirti, nes, kai vaikas sėdi vežimėlyje, kojos kryžiuojasi“, – pasakojo neįgalios mergaitės mama.

To paties TPNC skelbiamuose priemonių aprašymuose nurodoma, kad abduktorius turi būti vežimėlio komplekte, reguliuojamas įvairiomis kryptimis, kad galėtų būti pritaikytas pagal individualų poreikį. Tačiau Nijolės dukrai išduotame vežimėlyje abduktoriaus nebuvo.

„Sako, padarysim, įstatysim. Gerai, laukiu. Po savaitės atvažiuojame pasiimti. Matau, kad įstatytas įdomiai, bet, sakykim, meistrai turėjo gerą fantaziją, įstatė, kaip įstatė. Parvažiuoji namo, pasodini vaiką, žiūri – mėlynės. Iš kur mėlynės? – LRT RADIJUI pasakojo Nijolė. – Pasirodo, abduktorius – medinė kaladė, gan plonas porolonas, ta kaladė gerai prisukta prie vamzdžio, vaikas, kai spaudžia, ta kaladė ir atsispaudė kojų.“

TPNC praėjusių metų ataskaitoje nurodo, kad 87 proc. apklaustų klientų suteiktos paslaugos atitiko lūkesčius ir 12 proc. klientų paslaugomis nebuvo patenkinti. Apklausti 52 asmenys. Iš viso priemonėmis aprūpintas 21 tūkst. asmenų – jiems išduotos judėjimo, regos, klausos arba komunikacijos techninės pagalbos priemonės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt