Lietuvoje

2021.10.09 10:43

Lingė apie Višinskienės kandidatūrą į LAT teisėjus: dėl jos tinkamumo šioms pareigoms kyla pagrįstų klausimų

Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, LRT.lt2021.10.09 10:43

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovas Mindaugas Lingė kelia klausimą, ar prezidento Gitano Nausėdos Seimui į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus ketinama pasiūlyti Dalios Višinskienės kandidatūra yra tinkama.

Politikas atkreipia dėmesį, kad D. Višinskienė buvo viena iš trijų Lietuvos vyriausiojo administracinio teisėjų, atmetusių uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Nors politikas teismo spendimo nekvestionuoja, tačiau abejoja, ar ši teisėja, dirbdama institucijoje, formuojančioje teisės doktriną, prisidėtų prie demokratijos Lietuvoje stiprinimo.

„Tą pačią dieną, kai buvo paskelbta teismo nutartis, prezidentas kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl jos kandidatūros teikimo Seimui. Ir, kiek žinau, yra patarta teikti Seimui jos kandidatūrą į LAT“, – Eltai teigė M. Lingė.

M. Lingė akcentuoja nekvestionuojąs teismo sprendimo, kuris buvo priimtas byloje dėl portalo „Atvira Klaipėda“ straipsnio. Vis dėlto politikas atkreipia dėmesį, kad šis sprendimas cenzūruoja visuomenės teisę žinoti. Todėl, Seimo nario teigimu, atsiranda pagrindas kelti klausimą, ar viena iš šį teismo sprendimą priėmusių teisėjų yra tinkamiausia kandidatė dirbti Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kuris vysto teisės doktriną.

„Gyvename teisinėje valstybėje ir teismo sprendimus reikia vykdyti, kokie jie bebūtų. Bet ar kvestionuoti būsimas karjeras, juo labiau, kur ir Seimas turi pasisakyti, tai klausimų kyla pagrįstų“, – teigė M. Lingė.

„Juo labiau, kad tas teismo sprendimas cenzūruoja visuomenės teisę žinoti. O žinant, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viena iš svarbių pareigų vystyti teisės doktriną, tai, kaip vystoma bus teisės doktrina: ar bus labiau demokratijos suvaržymo, ar kaip tik išlaisvinimo, plėtojimo linkme, labai daug nuo šio teismo priklauso“, – pridūrė jis.

Seimo narys pabrėžia, kad sprendimas priimtas byloje dėl portalo „Atvira Klaipėda“ straipsnio kelia nemažai klausimų dėl to, ar sprendimą priėmusi teisėja D. Višinskienė, tapusi LAT teisėja, prisidėtų prie demokratijos stiprinimo teisinėje valstybėje.

„Manau, kad priešingai, kaip tik dėl to kyla rizika. Cenzūros kryptis yra ne tas kelias demokratinei teisinei valstybei“, – savo nuomonę išsakė politikas.

„Mes, matyt, suprantame, kad tikslas yra, kad mūsų visuomenėje, mūsų valdžios grandyse nebūtų sąlygų korupcijai, nepotizmui ar piktnaudžiavimo atvejams plėtotis. Bet turbūt ir teismų sprendimai turi pasitarnauti, kad viešasis visuomenės interesas žinoti apie šiuos padaromus nusikaltimus, apie įtariamus asmenis yra pagrįsta ir objektyvi visuomenės teisė“, – akcentavo jis.

M. Lingė pabrėžia, kad jei įvertinęs bylos aplinkybes prezidentas vis tiek nutars teikti D. Višinskienės kandidatūrą Seimui, klausimą, ar kandidatė gali dirbti LAT teisėja, teks kelti parlamentarams.

„Jeigu jis, įvertinęs kandidatūrą, matys, kad aplinkybės nėra svarbios, Seimo nariams jos bus svarbios, kurie, matyt, turės ir klausimų ir būtent apie tai diskutuos. Juo labiau, kad tai yra aukštesnės pareigos, ir tai yra teisės doktrinos vystymo institucija“, – sakė M. Lingė.

„Jeigu keliame klausimą, kuria linkme turime vystyti tiek teisinę doktriną, tiek demokratijos, teisinės valstybės pamatus, tai iš tikrųjų ši byla yra simbolinė ir svarbi kaip galimybė plėtoti tokią diskusiją“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad po šio Lietuvos vyriausiojo teismo sprendimo žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai penktadienį viešu laišku solidarizavosi su „Atviros Klaipėdos“ redakcija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt