Lietuvoje

2021.10.11 05:30

Naujasis pareigūnų atstovas Džiautas – apie nusivylimą buvusia Vyriausybe, tūkstančio nesiekiančias ugniagesių algas ir Bilotaitės darbą

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.10.11 05:30

„Programa 1000“ jau yra atgyvenusi, nes ne visi pareigūnai gali pasidžiaugti 1000 eurų į rankas atlyginimu, interviu LRT.lt sako naujasis Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Saulius Džiautas. Anot jo, finansavimas statutinėms tarnyboms privalo didėti. S. Džiautas pritartų idėjai, jog vidaus reikalų sistemai, kaip ir krašto apsaugai, būtų skiriamas finansavimas, lygus tam tikram procentui nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

S. Džiautas atviravo esantis nusivylęs ankstesne Vyriausybe, kuri nesugebėjo pertvarkyti pareigūnų pensijų mokėjimo sistemos. Dėl šios sistemos ydų, anot jo, buvę pareigūnai yra stumiami į šešėlį. Jis tikisi, kad ši valdžia minėtą problemą išspręs.

– Kokie yra Jūsų, kaip naujojo NPPSS vadovo, pagrindiniai tikslai ir prioritetai?

– Lietuvoje profesinės sąjungos dar sunkiai juda į priekį. Tad pirmas prioritetas yra profsąjungų narių skaičiaus didinimas, kitaip tariant, raumenų auginimas. Sieksiu, kad įvairūs darbuotojai burtųsi į profsąjungas. Ne tik pareigūnai, bet ir valytojai gali būti mūsų institucijų profesinėse sąjungose.

Yra įstaigų, kuriose profesinės sąjungos yra silpnos arba jų iš viso nėra, tad turiu siekti, kad tokios profsąjungos atsirastų, kad tose sistemose būtų pasirašytos kolektyvinės sutartys.

Būrimasis į profsąjungas priklauso ir nuo finansų. Kiek pensininkas gali sumokėti profsąjungos nario mokesčio? O kai mažai finansų, nėra motyvacijos imtis lyderystės. Bet matau potencialo burti buvusius pareigūnus į profsąjungas, nes Lietuvoje pareigūnų pensijų gavėjų yra 22 tūkst. Štai iki kokio lygio galima būtų didinti profsąjungų narių skaičių.

Pareigūnų pensinės garantijos pas mus, deja, nėra užtikrintos. Pakeisti šią situaciją būtų antras prioritetas. Kalbu apie Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimus, nustatant minimalią pareigūno pensiją. Šiuo metu yra nustatytas maksimalus pensijos dydis, bet minimumo nėra. Be to, minimali pensija turi būti ori, nes dabar skirtingu metu iš tarnybos išėję pareigūnai gauna skirtingo dydžio pensijas, nors ėjo tokias pačias pareigas.

Pensininkų generolų ir pensininkų policininkų pensijos neturėtų skirtis penkis kartus. Pareigūnų, karių minimalios pensijos dydis galėtų siekti pusę vidutinio darbo užmokesčio. Vėliau jau galima varijuoti, skaičiuojant pensijas, nuo pusės iki 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio. O būsimiems pareigūnams pensininkams reikia iš karto pasakyti, kiek jie gaus pensijos.

Tarkime, Lenkijoje, Latvijoje pareigūnų pensijos siekia nuo 50 procentų buvusio pareigūno atlyginimo. Skandinavijoje pensijos siekia 70–80 procentų buvusio pareigūno atlyginimo. Kai pasakai pareigūnui, kokia bus jo pensija, kokios bus garantijos, atsiranda daugiau aiškumo. O nežinomybė naujų darbuotojų nepritraukia.

„Programa 1000“ jau yra atgyvenusi, bet mūsų siekis, kad visi pareigūnai, dirbantys panašiose sistemose, gautų tiek pat, išlieka, nes kai kurios sistemos algų prasme atsilieka, pavyzdžiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Dabar nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad atlyginimai biudžetininkams didės 10–12 procentų. Bet apie statutinius pareigūnus mažai kalbama, tik užsimenama apie algų kėlimą, didinant pareiginės algos koeficientą. Bet šis padidinimas, kaip pastebėjau, nesiekia 10 procentų algos pakėlimo. Ar tam užteks lėšų?

Taigi, vienas svarbiausių mano prioritetų ir pirmųjų darbų yra derybos dėl lėšų iš valstybės biudžeto. Sieksime, kad finansavimas įstaigoms būtų skirtas pagal poreikius. Policijoje situacija yra nebloga, pasieniečiams reikia papildomų 4 mln. eurų, ugniagesiams – virš 5 mln. eurų.

Nepalikau ir nepaliksiu ugniagesių. Prisiminkime, kad Valstybės kontrolė yra nustačiusi, jog sistemoje neužtikrinta parengtis, trūksta ugniagesių, automobiliai yra seni. Visa tai turi virsti valstybės finansuojama programa, kaip tai buvo policijos atžvilgiu. PAGD apskaičiavo, kad reformai reikėtų 0,5 milijardo eurų, kad būtų pasiektas standartas, užtikrinantis tinkamą parengtį. Reformos metu būtų atnaujintas ugniagesių autoparkas, padidintas etatų skaičius, atlikti kiti darbai.

Skandinavijoje pensijos siekia 70–80 procentų buvusio pareigūno atlyginimo.

S. Džiautas

Taip pat svarbus darbas – pareigūno saugumo užtikrinimas. Viena iš idėjų yra profesinės civilinės atsakomybės draudimas, tai yra kad valstybė apdraustų tuos, kurie priima sprendimus.

Tarkime, inspektoriai – tiek muitinės, tiek priešgaisrinės saugos, tiek aplinkosaugos – gali netyčia padaryti klaidų, už tai jiems gali būti iškelti milijoniniai ieškiniai. Taip nutiko dėl Tytuvėnų gaisro, ten iš vieno inspektoriaus regreso tvarka bandoma išsiieškoti labai didelę sumą dėl to, kad jis kažko nepastebėjo. Kaip gydytojai turi „žalos be kaltės“ modelį, tai taip pat valstybė turi apdrausti ir pareigūnus sprendimų priėmėjus.

Taip pat norėčiau pakeisti retoriką su giminingomis profesinėmis sąjungomis. Ko bijo valdžia? Vieningų profesinių sąjungų. Nesakau, kad strimgalviais reikia lėkti ir susivienyti, bet bendradarbiauti yra būtina, ten, kur mūsų tikslai sutampa, turime eiti kartu.

Kaip politikoje partijas skiria vertybės, taip ir profsąjungos skiriasi savo vertybėmis. Tad pasilikime savo vertybes, bet strateginių tikslų siekime kartu. Mes su valdžia neturime kovoti, mes turime derėtis, kalbėti ir įrodyti, kad mes, darbuotojai, verti oraus atlyginimo, verti saugumo, verti socialinio dialogo.

– NPPSS profsąjungos vienija apie 2 tūkst. pareigūnų. Kurioje iš profsąjungų narių yra mažiausiai? Kur reikėtų labiausiai pasitempti?

– Mažiausiai narių yra „Ekspareigūnų“ ir policijos profsąjungose. Yra dvi priežastys, kodėl ten narių yra mažiausiai. Policijos profsąjunga neseniai susikūrė. Be to, yra policijos profesinių sąjungų kituose susivienijimuose, jos yra galingos, skaitlingos. Jos buvo ir NPPSS narėmis, bet išėjo. Kaltų neieškosiu. Jų yra pasirinkimas – grįžti į NPPSS arba likti, kur yra. Galbūt komunikacija mūsų organizacijoje turi pagerėti. Tai irgi yra vienas iš prioritetinių darbų.

– Policija šiuo metu išgyvena ne pačias lengviausias dienas. Kaip yra pripažinęs pats generalinis komisaras Renatas Požėla, šiuo metu policijoje dirba istoriškai mažiausiai pareigūnų. Kaip spręsti šią problemą?

– Taip, tai yra problema. Technologijos žengia į priekį, bet jos žmogaus niekada nepakeis. Tai, kad klaidos policijoje jau yra taisomos, kad grįžtama prie apylinkės inspektorių, yra sveikintina. Gerai, kai vadovai moka suprasti klaidas. Aišku, čia kito vadovo klaidos, bet smagu, kad jas taisyti ne gėda.

Dirbančių policininkų šiuo metu turėtų būti bent kokiu 1000 daugiau. Bet ir kitose įstaigose trūksta žmonių. Pasieniečiams reikia apie 500 žmonių, nors dabar jie pasikvietė dirbti savo pensininkus, į tarnybą laikinai sugrįžo dirbti keli šimtai žmonių. Ugniagesiams trūksta 700 pareigūnų. Jeigu nesukomplektuosime įstaigų kaip reikiant, nukentės visuomenė.

Džiugu, kad dabar valdžia supranta, jog visuomenės saugumas yra nacionalinio saugumo dalis, nes anksčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas daugiau dėmesio skyrė krašto apsaugai. Dabar pamatėme, kad, pavyzdžiui, saugant valstybės sieną, reikia pasitelkti ir kitus statutinius pareigūnus, jų saugumo užtikrinimas siejamas su nacionaliniu saugumu. Juk pasieniečiai šiuo metu, hibridinės agresijos metu, atlaiko pirmuosius smūgius, kariai įsitraukia į procesus vėliau.

Visa tai yra nacionalinio saugumo klausimai, jie verčia susimąstyti, ar turime kalbėti apie 2 proc. BVP skyrimą vien krašto apsaugai.

– Nacionalinio pasienio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Rimantas Liepa yra sakęs, kad Baltarusijos režimo hibridinė agresija parodė, jog Lietuvos statutiniai pareigūnai turėtų būti finansuojami kaip kariai. Pritartumėte tokiai idėjai?

– Pritarčiau tokiam modeliui. Bet, kiek žinau, NATO tam nepritaria. Aišku, tokių hibridinių atakų metu ir pasieniečiai, ir policijos pareigūnai, ir ugniagesiai tampa krašto apsaugos sistemos dalimi. Tada klausimas, ar visa Vidaus reikalų ministerijos sistema neturėtų būti finansuojama papildomu procentu?

Manau, kad reikėtų 2 proc. BVP palikti krašto apsaugai, bet kaip atskirą procentą nustatyti statutinėms tarnyboms. Bet turėtume kalbėti apie visų statutinių įstaigų papildomą finansavimą, tai yra ir muitinės, ir kalėjimai, ir kitos tarnybos.

– Įsivaizduotumėte, kad šį tikslą galima būtų pasiekti nacionaliniu susitarimu tarp partijų?

– Taip, tai būtų tinkamas formatas. Mokytojai dabar tai pasiekė. Labai pritariu tokiai idėjai. Siekiant numatyti didesnį finansavimą statutinėms tarnyboms, galima būtų imti pavyzdį iš Lenkijos, iš Skandinavijos šalių.

– Dabar turbūt didžiausias darbo krūvis tenka pasieniečiams, kadangi jiems su kitais pareigūnais tenka tvarkytis su neteisėtų migrantų antplūdžiu. Su kokiomis dar problemomis susiduria pasieniečiai?

– Mūsų pasieniečių profesinė sąjunga yra stipri, sutaria su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovais. Aišku, trūkumų yra – tenka dirbti viršvalandžius, sustabdytos profsąjunginės atostogos. Bet pareigūnai su vadovais sutaria ir tai yra socialinio dialogo pavyzdys.

Pasieniečių profsąjunga per trumpą laiką savo narių skaičių padidino keliais šimtais. Galbūt ekstremali situacija paskatino pasieniečius stoti į profsąjungą.

– Pakalbėkime apie ugniagesius. 2019 m. Jūs sakėte, kad būtų labai gerai, kad PAGD vadovautų ne asmuo iš vidaus, o atėjęs iš šalies. Taip ir nutiko – Saulius Greičius atėjo PAGD vadovauti iš akademinio pasaulio. Kaip, Jūsų manymu, jam sekasi?

– Manau, kad žmogaus iš šono atėjimas pasiteisino. Tiesa, jam reikėjo laiko susipažinti su PAGD sistemos trumpiniais, šaukiniais, su sąvokomis. Pirmu smūgiu jam tapo Alytaus gaisras. S. Greičiaus kaip ir nėra dėl ko kaltinti, bet jis jau buvo PAGD vadovu. Tai jam tapo didžiausiu iššūkiu kol kas.

Sakyčiau, kad dabar jis pasiekė susipažinimo su sistema vidurį, suprato visas didžiausias PAGD problemas ir ėmė jas spręsti. Kalbu apie tvarkymąsi su viešaisiais pirkimais, atsispyrimą kai kurioms įtakos grupėms.

Ne paslaptis, kad priešgaisrinės priežiūros pareigūnų bendruomenei įtaką bando daryti tam tikros verslo grupės, kurios nenori būti kontroliuojamos.

Ko bijo valdžia? Vieningų profesinių sąjungų.

S. Džiautas

Ugniagesių aprūpinimas iš esmės tik dabar pradėjo gerėti. Kiek teko domėtis, įvyks didelės apimties viešasis pirkimas: 73 automobiliai atvažiuoja, 2500 šalmų ugniagesiams, kovinė apranga bus ne juoda, o natūralios odos spalvos kaip JAV, batai bus iš guminių pakeisti į odinius, navigacijos.

Džiaugiuosi, kad ugniagesių profsąjunga su PAGD nesusipyko. Smagu, kad dėl pokyčių sistemoje departamento direktorius su profsąjunga posėdžiauja ir vakarais.

Anksčiau autokratiškas valdymas buvo privedęs prie blogų dalykų – buvo atsiradę tarnyboje nepotizmo, juodų dėmių viešuosiuose pirkimuose.

– O ar pasikeitė atmosfera PAGD? Esate sakęs, kad „sovietinis mąstymas, kad „aš vadovas, o tu – durnius“, yra labai gajus.

– Atmosfera keičiasi, nes į profsąjungą įstoja ir ugniagesių vadų. Įsivaizduokite, kai toje pačioje profsąjungoje atsiduria ir vadas, ir jo pavaldinys. Tada nėra priežasčių pyktis, nekyla kitų problemų. Tas pats vadovas per profsąjungą iš PAGD vadovybės gali išsiprašyti to, kas jam priklauso.

– Kaip siūlytumėte pagerinti savivaldybių ugniagesių situaciją? Ar jie turi būti „įstatutinami“, ar reikėtų įpareigoti savivaldybes skirti jiems didesnį finansavimą?

– Yra du variantai. Arba savivaldybių ugniagesius reikia prijungti prie PAGD sistemos ir palikti nestatutinius, bet jie būtų finansuojami iš departamento, arba savivaldybės turi skirti vienodą finansavimą jiems iš biudžetų. Skiriant nuolatinį finansavimą savivaldybių ugniagesiams, vadovai turėtų užtikrinti aprūpinimo standartus.

Dabar džiaugiamasi, kai nusiperkama 15 metų senumo automobilį iš Vokietijos. Ugniagesiai tikina, kad savivaldybė nupirko naują automobilį, bet kad jis neatitinka jokių standartų – nei Lietuvos, nei Europos. Tai kuo mes džiaugiamės? Pirkime naują automobilį, kuris būtų europinio lygio. Nemanau, kad reikia džiaugtis, kai turguje nusiperki sendaiktį. Nebent esi numizmatas.

– Ar smarkiai skiriasi statutinio ugniagesio ir savivaldybių ugniagesio alga?

– Algos kyla, kadangi didinama ir minimali alga, ir biudžetininkų atlyginimai. Bus keičiami kiti įstatymai, kils žemiausių kategorijų darbuotojų algos, tad kartu kils ir statutinių ugniagesių algos. Taigi, algų skirtumas tarp statutinių ir nestatutinių ugniagesių išliks, bet nebus didelis.

Manau, kad statutinis ugniagesys vertas šiek tiek didesnio atlyginimo, nes jis vykdo daug daugiau darbų negu savivaldybės ugniagesys, yra baigęs Ugniagesių gelbėtojų mokyklą, yra kvalifikuotesnis. Statutinis ugniagesys į rankas gauna apie 730 eurų, o nestatutinis ugniagesys – apie 600 eurų.

– Kitaip tariant, „Programa 1000“ nepalietė ugniagesių algų?

– Taip, tą patį galime pasakyti ir apie kalėjimų pareigūnus. Rodos, ir ne visi pasieniečiai gauna 1000 eurų į rankas atlyginimą. Dėl to profsąjungos ir prašo VRM papildomo finansavimo atskiroms statutinėms įstaigoms.

Jei gautume tą papildomą finansavimą, minėti pareigūnai uždirbtų bent 1000 eurų į rankas, o, jei gerai dirbs, po metų jų atlyginimai galėtų viršyti 1000 eurų.

– Ar gavote pažadą iš valdžios, kad šie poreikiai bus patenkinti?

– Šį kartą gavome. Iš pradžių tie skaičiai buvo mažesni, bet įvyko krizė pasienyje. Galbūt politikams pasidarė gėda ir tie skaičiai dingo, ir viskas perskaičiuojama kitaip. Laukiu galutinių skaičių ir tada matysime.

– Ar sutinkate su tuo, kad dabar dėl pareigūnų pensijų dydžių ir dėl dirbančių pensininkų pareigūnų apmokestinimo jie iš esmės yra stumiami į šešėlį?

– Taip, tai yra didžiulė problema. Dėl to ir reikia įvesti minimalią pareigūno pensiją. Darbo šešėlyje nebūtų, jei tokia pensija būtų nustatyta. Dabar, jei esi 25 metus ištarnavęs pensininkas, bet ir toliau dirbti, ir gauni, tarkime, 238 eurus pensijos, vadinasi, pagal dabartinę sistemą, tau nuskaičiuojami 200 eurų. Daugelis tikrai susimąsto, ar tokiu atveju verta dirbti? Gal geriau nedirbti, gauti didesnę pensiją ir šešėlyje užsidirbti dar kelis šimtus eurų? Atvirai sakau – galima gaudyti ir tikrinti, kas taip daro. Bet ar tai kur nors nuves?

Nustačius minimalią pensiją, išnyktų šešėlis, papilnėtų valstybės biudžetas. Nesuprantu, kodėl šie žingsniai nedaromi iki šiol. Labai tikėjausi, kad ta Vyriausybė tai padarys. Aš ja pasitikėjau, bet ji mus nuvylė.

– Kalbate konkrečiai apie Saulių Skvernelį ir jo Vyriausybę?

– Taip. Problemos nebuvo išspręstos, pareigūnams skirta mažiausiai dėmesio. Dabar yra geriau, kadangi VRM atiteko patiems valdantiesiems. Anksčiau ši ministerija būdavo atiduodama mažesniems koalicijos partneriams ir jie mažai ką galėdavo išsireikalauti.

O dabar, kai patys konservatoriai valdo šią ministeriją, matau daugiau galimybių, kad valdžia pamatys tą netvarką ir atkurs teisingumą. Mes nuolat visur taupome, bet vėliau dėl to taupymo nutinka nelaimių. Stalas gali stovėti ant trijų kojų, bet vos palenkus į vieną pusę, jis greitai nuvirs.

Statutinis ugniagesys į rankas gauna apie 730 eurų, o nestatutinis ugniagesys – apie 600 eurų.

S. Džiautas

– Kaip vertinate dabartinės vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės darbą? Jai sekasi geriau ar blogiau negu jos pirmtakei Ritai Tamašunienei?

– Mano nuomone, tai nepalyginama – šita ministrė yra daug geresnė. A. Bilotaitė ir politinio svorio, ir patirties daug daugiau negu R. Tamašunienė turi. Antras dalykas – ji apsistatė patarėjais, kuriais ir reikėjo apsistatyti. Tai yra profesionalai. Nebūtina pačiam ministrui viską žinoti, jis ir negali visko žinoti. Bet reikia priimti teisingus sprendimus, reikia patarimo, o tam yra pavaduotojai, patarėjai.

A. Bilotaitė turi griežtumo, taip, ji padaro klaidų, bet jas ištaiso. Kitas galbūt nepripažintų padaręs klaidos. Kol kas ministrė laikosi duoto žodžio.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt