Lietuvoje

2021.10.09 13:26

„Kitokie pasikalbėjimai“ priminė seną problemą: už valstybės pinigus perkami ir propagandiniai pranešimai, o kas ir ką perka – neaišku

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.10.09 13:26

Vienos žiniasklaidos priemonės apmokėtą turinį žymi sąžiningai, kitos – savo išgalvotais metodais. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas sako, kad tokią situaciją spręsti padėtų aiškesnė tvarka. Vis dėlto privalomą apmokėto turinio žymėjimą numatančios pataisos į priekį nepajudėjo jau trejus metus.

Triukšmas viešojoje erdvėje kilo paaiškėjus, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasirašė sutartį su „Kitokių pasikalbėjimų“ laidos rengėjais. Sutartimi buvo numatyta, kad ministerija už laidą sumokės, bet pasirodžiusi transliacija nebuvo pažymėta kaip apmokėtas ar užsakytas turinys.

Atrodo, kad toks atvejis – ne naujiena. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas portalui LRT.lt komentavo, kad nors yra žiniasklaidos priemonių, sąžiningai žyminčių, kada turinys apmokėtas, esama ir tokių, kurios tokio turinio nežymi arba žymi savo sugalvotu ženklu.

Seime daugiau nei prieš trejus metus registruotos pataisos, kurios įpareigotų tokį turinį pažymėti ir numatytų, jog valstybės ir savivaldybės institucijos viešai skelbtų, kiek lėšų išleido savo veiklai viešinti. Tiesa, nors pirmą laiptelį perkopė, pataisos iki šiol įstrigusios Vyriausybėje.

Problemų vis dar yra

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius portalui LRT.lt teigė, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės principingai laikosi jau dabar galiojančių teisės aktų, numatančių reikalavimą žymėti užsakomąjį turinį. Vis dėlto, anot jo, kitoms dar yra kur tobulėti.

„Kiti daro savotišku būdu, kai sugalvojami žymėjimai, tokie kaip kvadratėliai, rombai ar dar kokie nors ženklai, bet vartotojams dar reikia išsiaiškinti, kas taip pažymėta, ką tai reiškia. Reikia pripažinti, kad ir pačioje žiniasklaidoje yra gudravimų, bet man atrodo, jog tai atsiradę iš to, kad nėra teisinio aiškumo“, – kalbėjo D. Radzevičius.

Pasak Žurnalistų sąjungos pirmininko, jei būtų daugiau teisinio aiškumo ir sąlygos visoms žiniasklaidos priemonėms būtų vienodos, tai ir panašių atvejų būtų mažiau.

„Vieni dabar padoriai žymi tai, ko reikalauja įstatymas, ir net šiek tiek daugiau. Kiti daro minimaliai ar net mažiau. Mano galva, kuo aiškesnė bus tvarka, tuo visiems bus žymiai sveikiau“, – dėstė D. Radzevičius.

Reikia pripažinti, kad ir pačioje žiniasklaidoje yra gudravimų. Man atrodo, kad tai atsiradę iš to, jog nėra teisinio aiškumo.

D. Radzevičius

Tiesa, jis kalbėjo, kad praktikoje yra ir gerųjų pavyzdžių. Tarkime, seniai išspręstas klausimas, kad per rinkimų kampaniją kiekvienas su ja susijęs reklaminis pranešimas ar įrašas, paskelbtas politiko, turi būti pažymėtas kaip politinė reklama ir nurodyta, kieno lėšomis tai apmokėta.

Laukiama Vyriausybės vertinimo

Dar 2018-ųjų gegužę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas dėl apmokėto turinio žymėjimo. Nors pateikimo stadijoje pataisoms buvo pritarta, jos iki šiol nėra priimtos, mat įstrigo Vyriausybėje.

Kaip numatoma R. Morkūnaitės-Mikulėnienės parengtose pataisose, valstybės ir savivaldybių institucijų dėl veiklos viešinimo sudarytos sutartys ir tai, kiek lėšų tam panaudota, turėtų būti skelbiamos viešai jų interneto svetainėse. Taip pat numatoma, kad viešai skelbiama informacija, kuri apmokėta valstybės ar savivaldybių institucijų lėšomis, turėtų būti aiškiai pažymėta kaip užsakomoji informacija.

„Mes galvojome apie kai kurias konkrečias savivaldybes. Viena iš priežasčių buvo ta, kad savivaldybių įmonės turi tam skirtą biudžetą, leidžia viešinimo pinigus, bet kartais iš paskelbto turinio gali susidaryti įspūdis, kad tai nėra užsakomasis straipsnis. Dėl aiškumo ir gimė šitas pasiūlymas“, – pataisų rengimo priežastis prisiminė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Nors projektas buvo įregistruotas prieš daugiau nei trejus metus, iki šiol tėra įveikęs pateikimo stadiją. Dėl projekto reikia Vyriausybės išvados, kurią, anot konservatorės, rengia Vidaus reikalų ministerija. R. Morkūnaitės-Mikulėnienės žiniomis, projektui reikės korekcijų.

„Kiek turiu informacijos, yra pastabų ne dėl turinio, bet dėl to, kokį teisės aktą reikėtų taisyti, galbūt kai ką performuluoti. Tas korekcijas padarius iniciatyva galėtų eiti tolyn. Nuo jos tikrai neatsitraukiu“, – sakė politikė.

Dėl aiškumo ir gimė šitas pasiūlymas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė

Tiesa, pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, kol kas nėra tiksliai aišku, kada pataisos galėtų grįžti į Seimo darbotvarkę. Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) portalas LRT.lt sužinojo, kad išvada dėl R. Morkūnaitės-Mikulėnienės rengtų pataisų jau parengta, joje nurodyta, kad iš esmės tokioms pataisoms pritariama.

Apie tokias pataisas paklaustas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Rimantas Bagdzevičius, portalui LRT.lt sakė, kad priėmus tokias pataisas reikėtų numatyti, kas rūpinsis jų įgyvendinimo priežiūra.

„Tai labiau susiję su žurnalistų etika. Kol kas tai reguliuojama taip, tad nežinau, kas reguliuotų šitas pataisas. Tai jau būtų kitoks reguliavimas. Bet tada gal viskas būtų aiškiau, tik nežinau, kas apsiimtų tai prižiūrėti“, – komentavo R. Bagdzevičius.

Jis neatmetė, kad to galėtų imtis ir LRTK, tačiau pirmiausia turėtų būti pataisyti teisės aktai ir išplėstos komisijos veikimo ribos.

Pavyzdį galima paimti iš ES

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius sakė nematantis priežasčių, kodėl valstybės ir savivaldybių institucijos neturėtų atsiskaityti už lėšas, išleistas reklamos plotams pirkti žiniasklaidos priemonėse ar socialiniuose tinkluose.

„Mano galva, būtų kaip tik labai padoru viską skelbti ir idealiu atveju galbūt net vienoje vietoje. Tai būtų labai sveika ir mes galbūt matytume tai, kas iš tikrųjų yra komunikacija, kiek skiriama dėmesio bendrauti su žurnalistais, o kiek – prisipirkti propagandinių pranešimų. Mano galva, tai seniai neišspręstas reikalas, kuris galėjo būti išspręstas prieš 20 metų“, – tvirtino D. Radzevičius.

Jis kalbėjo, kad ieškant pavyzdžių, kaip tinkamai žymėti žiniasklaidoje esantį apmokėtą turinį, toli dairytis nereikia. Anot Žurnalistų sąjungos pirmininko, pagal visas taisykles žiniasklaidoje žymimas turinys, finansuotas Europos Sąjungos lėšomis, – prie tokių pranešimų ne tik nurodoma, kad jis finansuotas ES fondų lėšomis, bet ir yra bendras pavadinimas „Kuriame Lietuvos ateitį“.

„Man sunku pasakyti, kodėl iki šiol to nebuvo. Nelabai suprantu. Galiu tik įtarti, kad politikai, žmonės valdžios įstaigose nėra iki galo padorūs šia prasme ir norėtų nuslėpti, kad už turinį sumokėta. Kito argumento, atvirai pasakius, nerandu“, – komentavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

D. Radzevičius svarstė, kad jau veikiančios institucijos, net ir nedarant didelių įstatymų pakeitimų, galėjo rasti būdų, kaip vienodai žymėti užsakytą turinį.

„Ir dabar niekas netrukdo, juolab kad įstatymas sako, jog [toks turinys] turi būti atskiras ir tinkamai pažymėtas. Niekas manęs neįtikins, kad norėdamos institucijos negalėtų žymėti. Juolab kad dalis ir žymi – matome, kad yra ne viena ministerija ar kita institucija, kurios mėgsta pažymėti, kad būtent jos apmokėjo kokią nors kampaniją, tarkime, dėl miškų nedeginimo ar psichologinės pagalbos. <...>

Galiu tik įtarti, kad politikai, žmonės valdžios įstaigose nėra iki galo padorūs šia prasme ir norėtų nuslėpti, kad už turinį sumokėta. Kito argumento, atvirai pasakius, nerandu.

D. Radzevičius

Kodėl ne visi laikosi, man kyla klausimas. Tai suprasčiau ne tik kaip įstatymo, bet ir kaip politinės valios, priežiūros įstaigų principingumo [klausimą]“, – komentavo D. Radzevičius.

Dėl tyrimo nesutaria

Pasklidus žiniai, kad SAM pasirašė sutartį dėl apmokėjimo už „Kitokių pasikalbėjimų“ laidą, portalas LRT.lt klausė LRTK pozicijos. Tiesa, tuomet atsakyta, kad tai nėra šios institucijos kompetencijos klausimas.

Vis dėlto D. Radzevičius sakė manantis, kad būtent LRTK turėtų imtis vertinti šį ir panašius atvejus.

„Radijas, televizija ir iš dalies internetas yra prižiūrimi komisijos. Spaudos atvejis – šiek tiek kitoks. Man sunku atsakyti, kodėl institucijos sako, kad negali sužiūrėti. Jos turi monitoringo padalinius, gauna skundų, galų gale, kaip šiuo atveju, yra viešai prieinama informacija.

Aš nustebęs, kodėl tai ne LRTK kompetencija. Kol kas neišgirdau argumentų. Tai yra laida, jos viešinimas buvo užsakytas pagal pasirašytą sutartį, nepažymėta laida buvo pagaminta ir išvydo pasaulį. Tai, kad prodiuseriai su ministerija sutarė neimti pinigų, esmės nekeičia, nes sutartis jau buvo sudaryta, buvo galiojanti“, – komentavo D. Radzevičius.

Jo manymu, LRTK turėtų peržiūrėti tarp laidos rengėjų ir SAM pasirašytą sutartį ir įvertinti, ar pagal ją užsakytas turinys buvo kaip nors pažymėtas. Jei nebuvo, anot D. Radzevičiaus, reikėtų daryti tai, kas daryta ne kartą, t. y. atlikti tyrimą.

„Nustebčiau, jei nebūtų reaguota ir – mažiausiai – neištirtas tas atvejis. Jis turi būti ištirtas“, – sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Apie situaciją dėl „Kitokių pasikalbėjimų“ paklaustas LRTK pirmininkas R. Bagdzevičius portalui LRT.lt komentavo, kad komisijoje ši istorija jau apsvarstyta, bet „čia ir tyrimo nereikia“.

„Teisiškai ten būtent ir nėra nusižengimo Visuomenės informavimo įstatymui, kuris ir nurodo, kad tai yra ne reklama. Tai nei reklama, nei kas, bet žymėti, be abejo, reikėjo, nes tai žurnalistų etikos klausimas. Jeigu gauni atlygį, paramą ar panašiai, be abejo, turi pažymėti. Bet tai yra etikos klausimas. Mes nei bausti galime, nei į teismą paduoti“, – sakė LRTK pirmininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Vilnius
COVID-19 TRUMPAI