Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtina, kad būtent Kultūros paveldo departamento (KPD) sprendimas įtraukti buvusius Kelių policijos pastatus į Kultūros paveldo registrą, sustabdė mažmeninės prekybos tinklo valdytojos „Lidl Lietuva“ planus statyti administracinį pastatą. Jie teigia palaikantys KPD siūlymą pastato vertingąsias savybes nustatinėti per architektūros konkursą.
„Savivaldybės nuomone šiuo metu pastatas vertybė nėra, jo vertingosios savybės nenustatytos. Jeigu jos bus nustatytos, tuomet reikės elgtis pagal tai, kokios tos vertingosios savybės yra. O geriausias būdas nustatyti toms vertybėms yra architektūros konkursas, kai galėsime pamatyti skirtingus variantus ir galėsime apsispręsti, kuris yra geriausias tiek investuotojams, tiek architektams“, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Anot jo, paskelbti architektūros konkursą užtruks nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių.
Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad savivaldybė jau seniai būtų išdavusi buvusių Kelių policijos pastatų griovimo leidimą, tačiau dėl KPD balandį priimto sprendimo įtraukti pastatus į Kultūros paveldo registrą, procedūros buvo sustabdytos.
„Jeigu ne KPD įsikišimas prieš keletą mėnesių, tai savivaldybė jau būtų išdavusi leidimą griauti tą pastatą ir jis būtų nugriautas ar pradėtas griauti. Ką darysime dabar – labai aišku. Dar gegužę savivaldybė, „Lidl“ atstovai ir Lietuvos architektų sąjunga sutarėme, kadangi buvome KPD įstumti į tokią aklavietę pavėluotos reakcijos, eisime tokiu būdu, jog skelbiame architektūrinį konkursą, suteikiame kiek įmanoma daugiau laisvės architektams, atskirai atkreipiant dėmesį, kas ten būtų saugoma ir taip būtų išspręsta, ar yra elementų, kuriuos reikia saugoti“, – žurnalistams sakė R.Šimašius.
Klausiamas, ar savivaldybė dabar negali išduoti leidimo griauti pastatą, R.Šimašius sakė, jog susiklostė sudėtinga situacija.
„Sudėtinga situacija teisiškai. Jeigu pavasarį, kai buvo kreiptasi leidimo, jis galėjo būti iškart išduotas, KPD susizgribo ir įpareigojo to leidimo neduoti. Dabar situacija labai dviprasmiška. Žinoma, galima einant iš jėgos pozicijų kažką išspręsti, bet jėgos principas ne visuomet yra teisingiausias. Kas priimtina visoms pusėms – skelbti konkursą, jame būtų išryškintos tos detalės, nuspręsta griauname ar ne pastatą. Tuomet galėtų atsirasti naujas pastatas“, – žurnalistams sakė Vilniaus meras.
KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis teigė, kad pastatų įtraukimo į kultūros paveldo registrą procedūrą nuspręsta inicijuoti po to, kai į departamentą kreipėsi architektų organizacijos.
„Todėl, kad pagal kriterijus kreipėsi Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos architektų rūmai, prašydami inicijuoti. Kada iškyla grėsmė, įstatymas sako, kad turi būti pradėta procedūra, kuri gali nuspręsti, ar reikia įrašyti, ar ne. Kai ji pradedama, tuo momentu pradeda galioti veiksmų apribojimas“, – aiškino jis.
Pasak A. Degučio, procedūra nėra nutraukta ir nors pirmadienį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė nesvarstyti klausimo dėl buvusio Kelių policijos pastato Vilniuje apsaugos lygmens nustatymo, anksčiau ar vėliau ji turės tai padaryti.
„Ji nėra nutraukta, nes savivaldybės vertinimo taryba pradėjo svarstyti. Įstatyme numatyta, kad per 6 mėnesius turi sprendžiama. Savivaldybė pradėjo svarstyti ir iš esmės pasisakė, kad jau yra vietinis reikšmingumo lygmuo, bet jie suabejojo, ar nėra aukštesnis lygmuo – regioninis ar nacionalinis. Jie negali to svarstyti, todėl perdavė KPD. Man tai keistas posėdis, bet vis tiek turi būti svarstoma, nes nėra rezultato. Anksčiau ar vėliau reikės svarstyti“, – sakė KPD direktoriaus pavaduotojas.
Jo teigimu, dabartinės diskusijos tarp architektų ir „Lidl Lietuvos“ vyksta ne dėl pastato įrašymo į registrą, bet dėl saugotinų jo savybių nustatymo.
„Įrašymo procedūra vyksta, nes įsakymas galioja, tik dabar nukreipta visoms trims pusėms susitarti: savivaldybei, „Lidl“ ir Architektų sąjungai. Mano supratimu, turi įvykti derybos, pokalbiai, nes užkliuvo klausimas dėl vertingųjų savybių kiekio, o ne įrašymo klausimas“, – aiškino A. Degutis.
Jis neprognozavo, kada galėtų paaiškėti, ar buvę Kelių policijos pastatai yra saugotini.
„Čia gali greitai baigtis arba ilgai tęstis, bet jeigu visos pusės sutars dėl kiekio, ką nori saugoti, tai biurokratinė pusė gali greitai gimti. Šalys turi susitarti, ką saugo arba tą turi pasakyti vertinimo taryba. Tokie keliai yra abu galimi, tik vienas yra labiau demokratiškas, o kitas daugiau diktatoriškas“, – sakė A. Degutis.
Praėjusią savaitę savivaldybė skelbė, kad jeigu KPD priims palankų sprendimą, ji iškart išduos leidimą griauti buvusį Kelių policijos pastatą sostinės Giraitės gatvėje, kurį dabar valdo Vokietijos kapitalo bendrovė „Lidl Lietuva“.
Pirmadienį taryba prie KPD turėjo svarstyti, ar pastatui verta suteikti nacionalinį arba regioninį apsaugos lygmenį, tačiau to nuspręsta nebedaryti. Departamento vadovė Diana Varnaitė siūlė pastato vertingąsias savybes nustatyti per architektūros konkursą pagal dalyvių pateiktus siūlymus.
Rugsėjo pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti, ar priimti „Lidl Lietuvos“ skundą dėl neišduoto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimo griauti buvusius Kelių policijos pastatus.
Teisme „Lidl Lietuva“ siekia, kad būtų panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos balandį priimtas sprendimas atsisakyti išduoti rašytinį pritarimą pastatų Giraitės gatvėje griovimo projektui, taip pat Kultūros paveldo departamento išvada, o savivaldybė būtų įpareigota pritarti projektui.
Buvusį Lietuvos kelių policijos tarnybos pastatą sostinės Giraitės gatvėje iš Turto banko už 2,46 mln. eurų „Lidl Lietuva“ įsigijo praėjusių metų rudenį.
Įmonė patvirtino, jog buvusį Kelių policijos pastatą norima griauti. Tuo tarpu miesto savivaldybė pastatą ir teritoriją Giraitės gatvėje įtraukė į apleistų sąrašą ir nurodė, kad situacijai teritorijoje nepasikeitus, nuo 2017 metų „Lidl Lietuvai“ taikys didesnį – 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.
Šiuo metu „Lidl“ tinklui Lietuvoje priklauso 20 parduotuvių. Į veiklos pradžią bendrovė skelbia investavusi 60 mln. eurų: 40 mln. eurų – į logistikos centrą prie Kauno, dar 20 mln. eurų – į parduotuves ir infrastruktūrą.
