Lietuvoje

2021.10.06 19:48

Tėvas apie COVID-19 mokykloje: baisu pagalvoti, kas būtų, jei netestuotume vaikų, mitas, kad jie neužkrečia senelių

Aida Murauskaitė, LRT.lt2021.10.06 19:48

Mokinių testavimas kėlė ir tebekelia aistringų ginčų. Kaip sakė mokyklų, kuriose vaikai gausiai testuojasi dėl COVID-19, atstovai, akivaizdu, kad vaikai platina virusą, o klasių testavimas padeda užkardyti jo plitimą mokykloje, taip pat apsaugoti mokinių šeimas, vyresnius giminaičius. Anot mokinių tėvų atstovo Arūno Penkaičio, patirtis rodo, kad dabartinė koronaviruso atmaina kur kas agresyvesnė – vaikai sparčiai užsikrečia vienas nuo kito ir užkrečia savo šeimas. 

ŠMSM duomenimis, šiuo metu savanoriškai testuojasi apie 45 proc. mokinių. Šiuo metu ugdymo įstaigose registruotas 401 aktyvus protrūkis (protrūkiu vadinama situacija, kai serga daugiau nei du mokiniai). Izoliuojasi apie 1,5 proc., arba per 4 600, mokinių.

„Matome didėjančius susirgimų skaičius. Puikiai suprantame, kad mokyklos, prasidėjus mokslo metams, yra vieta, kur susirenka daug žmonių. Testavimas nesustabdo viruso plitimo visiškai, bet padeda anksti surasti susirgimus ir užkirsti kelią jų nevaldomam plitimui“, – per Švietimo, mokslo ir sporto
ministerijos surengtą klausimų ir atsakymų renginį kalbėjo ministerijos kancleris Julius Lukošius.

Jis sakė, kad testavimas turėtų apimti bent pusę vaikų kiekvienoje klasėje, todėl ministerija ragina nesibaiminti ir testuotis.

Sketerskienė: nebegalime diskutuoti, ar apsimoka, ar ne

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė pabrėžė, kad visi suaugusieji turėtų siekti, kad vaikai ugdytųsi kontaktiniu būdu. Viena iš kompleksinių priemonių tam pasiekti yra vaikų testavimas.

Ji sakė, kad svarbu anksti nustatyti infekcijos atvejį. O tam ir taikomas prevencinis simptomų nejaučiančių žmonių testavimas. Pasak specialistės, jis ypač aktualus, kai visuomenėje toks didelis koronaviruso infekcijos paplitimas.

„Tuomet mes jau nebegalime diskutuoti, ar apsimoka, ar ne, jei norime vaikus išlaikyti kontaktiniame ugdyme“, – aiškino R. Sketerskienė.

Pasak specialistės, testuoti ypač rekomenduojama, jei kyla bent menkiausių dvejonių dėl sveikatos būklės. Ji skubėjo ir nuraminti tėvus dėl paties testavimo.

„Lietuvoje ieškome visų galimybių, kad testavimas vaikams būtų kuo patrauklesnis“, – sakė R. Sketerskienė.

Ji pabrėžė, kad mokyklos gali rinktis, kokiu metodu tikrinami vaikai.

Šiautkulienė: jei be simptomų sergantys vaikai būtų mokykloje, tektų stabdyti kontaktinį mokymą

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Bendrojo ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Aurelija Šiautkulienė pritarė, kad sveikų žmonių testavimas (skriningas) yra labai naudingas.

„Rezultatai gana akivaizdūs. Kalbėdama vien apie Vilniaus miestą, galiu pasakyti, kad yra 143 ugdymo įstaigos, kurios testuojasi, tyrimus nuolat atlieka daugiau nei 16 tūkst. mokinių. Įsivaizduokite, mes jau esame atradę besimptomių 418 kaupinių“, – pasakojo specialistė.

Ji paaiškino, kad tai reiškia, jog mažiausiai 418 mokinių serga besimtome COVID-19 liga, ir tai buvo nustatyta tik testuojant.

„Taip buvo užkardytas kelias virusui plisti. Tiek visoje mokykloje, tiek kitose klasėse, tiek vaikui parėjus namo, kur galbūt yra vyresnių žmonių, kuriems ypač baisu susirgti“, – aiškino A. Šiautkulienė.

Specialistė sakė suprantanti tėvų nerimą dėl testų poveikio vaikams.

„Kai kyla nerimas, abejonių, reikia tai išsklaidyti. Prieš susitikimą pasižiūrėjau į Nacionalinės laboratorijos klausimų skiltį, ten pateikiama informacija paneigiant mitą, neva pagaliukas, kuriuo vaikas pats ima mėginį, yra kažkokių chemikalų primirkytas ir panašiai. Pateikiama pačios laboratorijos išvada, kad tikrai taip nėra.

Būtina kelti šiuos klausimus, kelti dvejones į viešumą ir gauti atsakymus. Laboratorija patvirtina, kad nėra ko nerimauti, tai yra vaikas neturi kontakto su kokiais nors skysčiais, kurie galėtų pakenkti, vaikas steriliai naudoja tamponėlį. Tyrimas neturi sukelti jokio poveikio vaikui“, – aiškino A. Šiautkulienė.

Jei vaikai nesitestuotų ir mokyklose vaikščiotų sergantys 418 vaikų, anot jos, padėtis būtų tokia, kokia buvo praėjusiais mokslo metais, – negalėtų vykti kontaktinis ugdymas.

Direktorė: buvo aštuoni teigiami kaupiniai

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija yra ta, kur dauguma vaikų testuojasi. Mokykloje mokosi 800 vaikų. 86 proc. pradinukų testuojasi kaupinių metodu, vyresni, 70 proc., kiekvieną pirmadienį testuojasi savikontrolės būdu, be to, dalis jų yra pasiskiepiję.

Direktorė Lina Viršilienė pasidžiaugė, kad testavimas padeda greitai nustatyti sergančius vaikus ir sustabdyti viruso plitimą.

„Džiaugiuosi, jog mūsų mokyklos bendruomenė yra suinteresuota ir motyvuota, kad vaikai būtų mokykloje ir mokytųsi kontaktiniu būdu“, – kalbėjo direktorė.

L. Viršilienė sakė, kad mokykloje yra vaikų, kurie paskiepyti arba persirgę, bet jie vis tiek testuojasi. Anot direktorės, vaikai nenori būti išskiriami, be to, atlikti testus jiems įdomu. Tiesa, sveikatos specialistai pataria 90 dienų po persirgimo vaikams nesitestuoti, nes testas gali rodyti teigiamą atsakymą.

L. Viršilienė sakė, kad mokykla pradinukus testavo jau pernai.

„Testuojamės kartą per savaitę – pirmadienį. Labai gerai pasirinkta diena, kad galėtume saugiai pradėti savaitę. Turime saviruošos laiką – nuo 8 iki 8.30 val. Vyresnieji ateina į mokyklą 8 val. ir su klasės auklėtoju atlieka savikontrolės testus. Lygiai taip pat pradinio ugdymo mokiniai testuojasi kaupiniais per pirmą, antrą pamoką, per daug nesutrukdydami darbo proceso, nes tai užtrunka neilgai, išmokome tai daryti greitai ir efektyviai“, – pasakojo direktorė.

Ji sakė, kad akivaizdu, jog vaikai nešioja virusą. Praėjusią savaitę mokykloje nustatyti 8 teigiami kaupiniai.

„Buvo sudėtinga situacija. Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad greitai sustabdėme plitimą ir šiandien visi mokiniai jau yra mokykloje“, – sakė L. Viršilienė.

Ji pabrėžė, kad mokyklos bendruomenė pandeminę situaciją ir testavimosi svarbą supranta kaip neišvengiamą būtinybę. Be to, pasak vadovės, mokytojai aiškina vaikams apie virusą, testus.

„Mūsų bendruomenė aktyvi, bendraujanti“, – sakė vadovė.

Be to, ji pasakojo, kad jau susirgo keturi mokytojai, kurie vakcinavosi. Jie pasiskiepijo, kai tai galėjo padaryti. Tiesa, liga lengva.

Penkaitis: mitas, kad vaikai neužkrečia tėvų, senelių, vienas kito

Bendruomenės įtaką pabrėžė ir Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos tėvų atstovas Arūnas Penkaitis. Jis sakė, kad labiausiai tėvų sutarimą testuoti vaikus leido pasiekti nuolatinė komunikacija, kalbėjimasis ir atsakymai į klausimus.

Jis pabrėžė, kad jau su kaupu įsitikinta, kad manymas, jog vaikai neplatina ligos, yra mitas.

„Kalbant apie pavasarį, taip, galima sakyti, kad susirgimų buvo gana nedaug. Mūsų mokykloje, kai pirmieji susigrąžinome vaikus, vienas filialas beveik išvis neturėjo susirgimų ar vienos rankos pirštais buvo galima juos suskaičiuoti.

Jeigu kalbame apie dabartinę atmainą, pradedame turėti bėdų netgi testuodami. Man baisu pagalvoti, kas būtų netestuojant. Dabartinė situacija yra kitokia: jei suradome sergantį vaiką klasėje, tai matome, kad tarp vaikų virusas irgi plinta. Šiuo metu savo mokykloje vieną klasę išvedėme į nuotolinį mokymą, nes su kiekvienu testu rasdavome vis naują atvejį, tai reiškia, kad vaikai vienas nuo kito ėmė užsikrėsti. Tai rodo, kad virusas išties yra baisus. Baisu pagalvoti, kas būtų, jei netestuotume“, – kalbėjo A. Penkaitis.

Jis pasakojo, kad praėjusį spalį mokykla turėjo nuo COVID-19 susirgusią klasę.

„Ir kone visus iškritusius tėvus, senelius. Galima sakyti, kad visa klasės bendruomenė sirgo. Kad vaikai neužkrečia, yra mitas. O dabar testavimas gali padėti sugaudyti atvejus. Gal net reikia sugriežtinti tvarką“, – sakė A. Penkaitis.

Jis apgailestavo, kad mokykloms stinga visuomenės sveikatos specialistų ir prižiūrėti vaikų testavimą tenka mokytojams.

Sketerskienė: geriau perteklinė diagnostika nei grėsmė užkrėsti kitus

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus vedėja R. Sketerskienė paaiškino, kodėl vaikai negali testuotis namie. Ji pabrėžė, kad reikia užtikrinti, jog testai būtų atliekami tinkamai, tai turi būti prižiūrima. Be to, prasminga ir tai, kad mokytojai testavimąsi, aiškindami apie jį, paverčia ugdymo proceso dalimi.

„Jei yra įtarimas, kad vaikas jaučia simptomus, noriu paprašyti tėvų: neskubėkime vaiko vesti į mokyklą, gal kaip tik reikia užregistruoti vaiką 1808, pasitikrinti, kad simptomai nėra COVID-19 ligos, ir tik tada eiti į mokyklą“, – kalbėjo R. Sketerskienė.

Specialistė taip patarė elgtis, jei vaikas karščiuoja, kosti.

„Geriau tegul būna perteklinė diagnostika, bet geriau pasitikrinti, taip apsaugant ir savo mokyklą, ir savo šeimą“, – pabrėžė SAM atstovė.

Ji sako, kad testavimas nėra vienintelė ligos plitimo valdymo priemonė, dar svarbu laikytis atstumų, vėdinti patalpas.

R. Sketerskienė teigė, kad ilgainiui galbūt mokyklose galės būti naudojami ir greitieji testai, atliekami iš seilių, bet tam reikia testų patvirtinimo būtent savikontrolei. Kol kas gamintojai nedeklaruoja, kad jie gali būti taikomi savikontrolei.

Be to, ji pabrėžė, kad greitieji testai nėra diagnostiniai, jie skirti ligai įtarti. O diagnostikai reikalingas PGR testas. Todėl sergančiam vaikui, kad jis galėtų grįžti į klasę po ligos, reikia atlikti PGR, kuris parodytų, ar liga jau baigėsi.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt