Mirė poetas, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis. Jam buvo 77-eri. Poetas insultą patyrė savo gimtadienio išvakarėse, kovo 31-ąją, pirmąją Velykų dieną. Jis buvo paguldytas į Santariškių klinikas. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl poeto Marcelijaus Martinaičio mirties.
Mirė poetas, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis. Jam buvo 77-eri. Poetas insultą patyrė savo gimtadienio išvakarėse, kovo 31-ąją, pirmąją Velykų dieną. Jis buvo paguldytas į Santariškių klinikas. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl poeto Marcelijaus Martinaičio mirties.
Pasak Prezidentės, išgyvenęs karą ir pokarį, sugebėjęs kūrybingai priešintis sovietiniam režimui, Marcelijus Martinaitis tapo ryškiu modernėjančios lietuvių poezijos veidu. Jį, kaip pagrindinį savo mokytoją, įvardija ne viena poetų karta.
„Marcelijaus Martinaičio knygos – esminiai mūsų kultūros ir istorijos žingsniai. Jau kūrybinio kelio pradžioje pasiryžęs niekur nebėgti nuo žmogaus ir jo tikrovės, poetas iki paskutinių gyvenimo akimirkų ėjo kartu su visų mūsų atmintimi, su Mažuoju žmogumi, kurio praeitis yra galimybė suvokti dabartį. Daugybė literatūrinių ir valstybinių įvertinimų nepakeitė kuklios jo laikysenos, visada mums priminsiančios, koks tikras gali būti žmogus ir kaip toli nuveda jo talentas“, – rašoma Prezidentės užuojautoje.
Literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė sako, kad M. Martinaitis savo kūryboje gilinosi į lietuvių mitologiją bei tautosaką. Ir į tai, ką jis atrado, visus įpareigojo žiūrėti su meile ir pareiga.
„M. Martinaitis yra atradęs, atvėręs gimtosios lietuvių kultūros gelmes, jos labai seno rašto, kurį jis pats mokėjo, jos moralinius pamatus, jos tikėjimą, gamtos pajautimą. Tai yra pats brangiausias M. Martinaičio atradimas iš to, kas yra palikta. Ir aš drįsčiau sakyti, kad tai, ką jis atvėrė, jis pratęsė to gyvenimą ilgam laikui. Aš taip tikiu. Jis įpareigoja mus tuos dalykus, kurie yra jo atrasti ir palikti, žiūrėti su meile ir su pareiga“, – LRT radijui sakė literatūrologė V. Daujotytė.
Laidos, skirtos poetui M. Martinaičiui atminti
Kaip informuoja LRT radijas, dėl M. Martinaičio mirties keičiamos dvi LRT radijo laidos: sekmadienį LRT Klasikos laidoje „Po lyros ženklu“ (14.03 val.) bus galima paklausyti, kaip savo eiles skaito pats poetas, o LRT radijo laidoje „Literatūros akiračiai“ (17.03 val.) skambės pokalbių su M. Martinaičiu fragmentai.
LRT Kultūra taip pat keičia savo programą: šeštadienį 17.50 val. rodomas dokumentinis filmas „Žolės prakalbėjimas“ (rež. Algirdas Tarvydas), 21.15 val. bus rodoma laida „Kine kaip kine“ (ved. Aistė Stonytė-Budzinauskienė), kurioje – vaidybinio filmo „Vakar ir visados“ pristatymas. 21.40 val. per LRT Kultūrą bus galima pamatyti filmą „Vakar ir visados“ (rež. Gytis Lukšas, scenarijaus autorius M. Martinaitis).
LRT televizija praneša, kad sekmadienį 13 val. bus kartojama laida „Įžvalgos“ (ved. Virginijus Savukynas), kurioje kalbinamas poetas M. Martinaitis.
Per LRT Kultūros kanalą sekmadienį 10.45 val. bus rodomas „Poezijos pavasaris – 2009. Poeto M. Martinaičio ir vertėjos L. V. Sruoginytės vakaras Rašytojų klube“. Vakare, 18 val., poeto mintis apie kalbą bus galima pamatyti laidoje „Mūsų kalba. Poetas M.Martinaitis apie dabartinę lietuvių kalbą“.
18.30 val. per LRT Kultūrą bus rodoma laida „Kūrybos metas. Poetas Marcelijus Martinaitis“, o 19 val. bus rodoma retrospektyva iš LTV vaizdo archyvų. 19.45 val. laidoje „Kultūra“ – pokalbis su poetu.
21.25 val. LRT Kultūra rodys poeto jubiliejinį vakarą, o 22.55 val. poetą bus galima pamatyti „Nerimo poezijoje“. 23.15 val. bus rodomas pokalbis su M. Martinaičiu laidoje „Įžvalgos“ (ved. V. Savukynas).
Laidotuvės pirmadienį
Kaip praneša Valstybinė laidojimo komisija, M. Martinaitis bus pašarvotas balandžio 7 d., sekmadienį, Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje.
Atsisveikinti su poetu sekmadienį bus galima nuo 10 iki 22 val., pirmadienį – nuo 9 val. iki 13.30 val. Karstas išnešamas pirmadienį 14 val.
Poetas M. Martinaitis bus palaidotas Antakalnio kapinėse.
Neatsiejamas nuo Kukučio personažo
M. Martinaitis gimė 1936 m. balandžio 1 dieną Raseinių rajone, Paserbentyje. Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, Kauno politechnikume. 1964 m. Vilniaus universitete baigė Istorijos ir filologijos fakultetą.
Dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose, dėstytojavo VU. 1989 m. išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu, buvo tarp Sąjūdžio vadovų.
1975 m. M. Martinaitis tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, 1998 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Poetas vadovavo Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitetui, pirmininkavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai.
Kūrybą skelbė nuo 1955 m. Pirmoji knyga „Balandžio sniegas“ išleista 1962 m. M. Martinaitis Išleido daugiau nei dešimt poezijos rinkinių, keletą eseistikos knygų, pjesių lėlių teatrui. M. Martinaitis parašė scenarijų Lietuvos kino studijos muzikiniam filmui „Vakar ir visados“ (1984 m., rež. Gytis Lukšas).
M. Martinaičio poezijos knygos išleistos anglų, švedų, norvegų, prancūzų, lenkų, rusų, latvių, estų, ukrainiečių kalbomis; stambesnės publikacijos – ispanų, vokiečių, italų, čekų, slovakų, rumunų, baltarusių kalbomis. Poetas vertė Ch. Marti, P. Nerudos, Ch. R. Chimeneso, M. Cvetajevos, E. P. Rumo, ir kt. eilėraščius.
„Skaitydamas M. Martinaitį turi visko tikėtis – sakralumo, pokštų, graudulio, senų raštų stilizavimo ir moderniausių posūkių, dainos poetikos ir verlibro. Jis intymizavo ir sužmogino lietuvių poeziją, be triukšmo atstūmęs klišes ir sustingusių formų ledkalnius“, – apie M. Martinaičio kūrybą yra sakęs literatūros kritikas Valentinas Sventickas.
Svarbiausias M. Martinaičio poezijos motyvas – senosios, archajiškosios, kaimo pasaulėjautos susidūrimas su moderniu pasauliu ir žlugimas.
M. Martinaičio vardas neatsiejamas nuo Kukučio personažo. „Folkloro personažas – žemaitis Kukutis („Kukučio baladės“, 1977) yra archajinės sąmonės fenomenas, depersonalizuota keistuolio figūra šiuolaikiniame pasaulyje ir išreiškia dvejopą poeto pasirinkimą: archetipinės išminties ir psichologinio rezervato apsiginti nuo režimo. Agrarinė kultūra suvokiama ne tik kaip etikos normų, bet ir kaip tautos savimonės pagrindas“, – knygoje „Kūrybos studijos ir interpretacijos: Marcelijus Martinaitis“ teigia humanitarinių mokslų daktarė Rita Tūtlytė.
