Lietuvoje

2021.10.05 13:01

Veryga apie lėtą vakcinavimą: išsikasėme duobes dviejose vietose, reikia prisiimti ir politinę riziką

LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.10.05 13:01

Kai praėjusį ketvirtadienį Europos ligų ir kontrolės prevencijos centras paskelbė naujausius duomenis (jie vėl bus atnaujinti šį ketvirtadienį), Lietuva tapo daugiausia užsikrėtimų COVID-19 ligą sukeliančiu koronavirusu turinčia šalimi – per 14 dienų 100 tūkstančių teko 646 atvejai. Naujų užsikrėtimų vidurkis ES yra 147 atvejai 100 tūkstančių gyventojų. Pagal mirtis Lietuva yra antra Europoje – milijonui gyventojų teko 80,5 mirčių per dvi savaites. Mus lenkia tik Bulgarija, ten milijonui gyventojų teko 139 mirtys. ES vidurkis – 17 mirčių milijonui gyventojų.

Lietuvoje dviem dozėmis paskiepyta vos daugiau nei 60 procentų žmonių. Europos Sąjungoje visiškai paskiepytų yra 63 proc. Didžiausia mūsų problema 80 metų ir vyresnių gyventojų grupė, kur vakcinuoti tik 65 procentai senjorų. Kas nulėmė, kad situacija tokia bloga? Šiuo klausimu diskutavo LRT TELEVIZIJOS laidos „LRT forumas“ dalyviai.

Anot prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos nario profesoriaus Mindaugo Stankūno, patys nemaloniausi rodikliai – hospitalizacijos ir mirčių. Jis pabrėžė, kad daugiausia, 80–90 proc., mirčių yra 60 metų ir vyresnių grupėje.

M. Stankūnas pabrėžė, kad 80 metų ir vyresnių grupėje bent pirmąja doze paskiepyta vos 60 proc. Tarp jaunesnių – 70–79 metų žmonių – pasiskiepijo 74 proc. Bene geriausiai paskiepyti tarp vyresniųjų yra 60–69 metų žmonės.

„Matome, kad vakcinacija yra nepakankama. Jei lygintume su Skandinavijos šalimis, šie rodikliai ten būtų netoli šimto ar net šimtas procentų“, – sakė M. Stankūnas.

Jis išskyrė tris priežastis, kodėl epideminė padėtis Lietuvoje bloga, – prasta vakcinacija, prasta gyventojų sveikata (hipertenzija, nutukimas, diabetas ir t. t.) ir užkrečiamesnė delta atmaina.

Europoje – sėkmės istorijos

Pasižvalgius po Europą matyti, kad kai kurios šalys besigrumdamos su COVID-19 pasiekė sėkmę. Tarkime, Portugalijoje abiem dozėmis paskiepyti 85 proc. gyventojų. Dar pavasarį ir vasarą čia buvo labai daug užsikrėtimų, o liepą vakcinuotų tebuvo 45 proc. ir šalis prašė paskolinti vakcinų.

Ministras patarėjas Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje ir Portugalijai Ramūnas Davidonis sakė, kad vakcinavimo mastas ir lėmė sėkmę. Valstybė išsikėlė tikslą vakcinuoti 85 proc. gyventojų ir jį pasiekė.

„Jei pažiūrėtume į skaičius prieš mėnesį, matytume, kad susirgimų buvo pusantro tūkstančio, o šiandien – triskart mažiau. Lygiai taip pat ir dėl mirtingumo, šis rodiklis yra sumažėjęs“, – kalbėjo R. Davidonis.

Pasak jo, pirmadienį mirčių nuo koronaviruso infekcijos šalyje nebuvo.

„Sėkmės priežastys yra vakcinacija, vakcinacija ir vakcinacija. Dar reikėtų pridėti, kad visuomenė yra labai susitelkusi, yra susitarimas, kad jei susitariama laikytis taisyklių, jų ir laikomasi“, – kalbėjo ministras patarėjas.

Jis pabrėžė, kad jei susitarta visuomeniniame transporte dėvėti kaukes, jos ir dėvimos, nėra žmonių, kurie to nedarytų.

R. Davidonis sakė, kad nuo pandemijos atsikvėpė ir Jungtinė Karalystė.

„Ta pati priežastis – skaičiai. Gruodžio pradžioje bus metai nuo vakcinacijos pradžios. Ir skaičiai yra tokie, kad pirmą skiepą yra gavę 90 proc. šalies gyventojų, antrą – 82 proc.“, – sakė ministras patarėjas.

Anot jo, JK negirdėti didelių pasipriešinimų skiepijimuisi.

„JK vadovybė seka argumentus, bando su žmonėmis kalbėtis, kodėl nesiskiepijama, mokosi iš kitų valstybių. Taip kad ši problema yra, bet ji ne tokia aštri, kaip kad mūsų valstybėje“, – sakė R. Davidonis.

Ambasadorius: jausmas, kad ši problema iš esmės baigta

Italija praėjusiais metais skaudžiai nukentėjo nuo koronaviruso infekcijos. Šalis skaičiavo 131 tūkst. mirčių. Vis dėlto dabar šios šalies padėtis COVID-19 kontekste atrodo gerai.

Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius patvirtino, kad Italijoje padėtis vis gerėjo ir tokia tendencija išliko iki šiol.

„Valstybėje jausmas, kad COVID-19 problema yra iš esmės baigta, tai nėra tokia nacionalinio masto bėda, kokia buvo 2020 metų pavasarį ar rudenį. Padėtis yra kontroliuojama. Pagrindinė priemonė yra vakcinavimas. Beveik 80 proc. Italijos gyventojų, vyresnių nei 12 metų, yra visiškai paskiepyti. 84
proc. gyventojų turi bent vieną skiepą.

Nepamirškime, kad italai – ilgiausią gyvenimo trukmę turinti visuomenė Europoje ir antroji pasaulyje po Japonijos“, – kalbėjo ambasadorius.

Jis pabrėžė, kad tarp 80 metų ir vyresnių Italijos gyventojų beveik 93 proc. yra pabaigę vakcinavimąsi. 70–79 metų grupėje visiškai pasiskiepijo 90 proc. italų.

„Tai turbūt kombinacija valstybės politikos, Vyriausybės politikos, ten vakcinacija yra prioritetas“, – sakė R. Šlepavičius.

Jis pabrėžė, kad Italijoje žmonės dėvi kaukes net ten, kur tai neprivalu.

„O dabar žaliasis pasas įvestas. Niekur neįeisi, jei jo neturi. Ir tai yra norma“, – sakė ambasadorius.

Jis sakė, kad yra žmonių, kurie priešinasi vakcinavimui, bet šis skaičius nedidelis ir vis mažėjantis. Nuo spalio 15 dienos reikalavimai Italijoje dar griežtės – beveik visur privačiajame sektoriuje žmonės turės turėti žaliąjį pasą, o jei jo neturės, bus nušalinami nuo pareigų be darbo užmokesčio.

„Tą patį turės daryti ir privatus sektorius. Tad iš esmės sąlygos gana griežtos. Vienos griežčiausių Europoje. Matyt, tai yra tam tikra paskata žmonėms skiepytis. Sakyčiau, yra ir tam tikras visuomenės sąmoningumas, kad žmonės eina ir skiepijasi, ir saugosi“, – kalbėjo ambasadorius.

Prezidentūra apie 100 eurų senjorams: įdomus pasiūlymas

Vienas iš naujų siūlymų Lietuvoje, kur reikia suaktyvinti vyresnių žmonių skiepijimąsi, – siūlymas mokėti po šimtą eurų pasiskiepyti apsisprendusiems senjorams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasiūlė naujai nuo koronaviruso pasiskiepijusiems senjorams skirti 100 eurų vienkartinę išmoką.

Siūloma, kad teisę į vienkartinę išmoką turėtų 75 ir daugiau metų sulaukęs asmuo, kuris iki šių metų rugsėjo nebuvo pasiskiepijęs nė viena vakcinos doze ir iki gruodžio 1 dienos visiškai pasiskiepytų.

Taip pat išmoka būtų mokama 75-erių ir vyresniems senjorams, kurie šiuo metu yra visiškai pasiskiepiję ir iki balandžio 1 dienos pasiskiepytų stiprinamąja, t. y. trečia arba antra doze, priklausomai nuo pasirinktos vakcinos.

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė sakė, kad ir jos atstovaujama ministerija išties svarsto, kad 100 eurų galėtų tapti vakcinavimo skatinimo priemone.

„Mes svarstome, kad tai galėtų būti tinkama priemonė. Visos priemonės yra tinkamos, kurios turi galimybę padidinti vakcinacijos procentą“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Pasak jos, ministrų kabinete vyksta tokia diskusija.

„Ir ji šią savaitę, manau, pasibaigs“, – sakė A. Bilotienė-Motiejūnienė.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė mano, kad šis pasiūlymas yra įdomus.

„Žiūrint į visą strategiją, galbūt sunku tai būtų pavadinti strategija, į vakcinavimo skatinimo procesą, dažnai girdėdavome metaforiškai sakant, kad tai turėtų būti suderintas bizūnas ir meduolis. Mes iš tiesų stipriai užsižaidėme su bizūnu. Tad dabar, kai pradedame kalbėti apie tam tikras pozityvias paskatas skatinti senjorų vakcinavimą, tai tikrai yra pozityvus žingsnis.

Ieškoti pozityvių paskatų yra gera kryptis. Tačiau šiandien labai svarbu, kokiu laiku ateina pasiūlymas ir kaip jis įdedamas į bendrą vakcinavimo skatinimo strategiją. Pasiūlymas, be jokios abejonės, yra įdomus, manau, vertas diskutuoti tarp sprendimų priėmėjų, tačiau reikia įsivertinti kelias svarbias rizikas.

Kaip mes subalansuosime teisingumo ir lygiateisiškumo jausmą? Koks bus mūsų paaiškinimas žmonėms, kurie jau yra vakcinavęsi. Antras labai svarbus dalykas – turėtų būti analitiniai duomenys ir prognozė, kurie rodytų, kiek ši priemonė paskatins žmonių ateiti. Ar tikrai šios investicijos yra pačios efektyviausios? Turbūt teisės akte turėtų būti labai geri skaičiavimai ir pasitarta su ekspertais, ar tai yra geriausia investicija“, – kalbėjo prezidento vyriausioji patarė I. Segalovičienė.

Ji sakė, kad kyla klausimas, kodėl neplanuojama šios priemonės taikyti 65 ir daugiau metų grupei, kuri, anot I. Segalovičienės, nors ir yra geriausiai vakcinuota mūsų šalyje tarp senjorų, bet nesiekia 90 proc.

„Kitas svarbus vertybinis dalykas – įsivertinti, kokį mes santykį kuriame su visuomene vakcinų atžvilgiu. Tai reiškia ar neatsitiks taip, kad ateityje mes turėsime mokėti už vakcinavimą, o vakcinuotis, panašu, reikės gana ilgai“, – pabrėžė I. Segalovičienė.

Savaitraščio „Lietuvos sveikata “ vyriausioji redaktorė Jolanta Babiliūtė nemano, kad planas mokėti senjorams už vakcinavimąsi yra teigiamas dalykas.

„Man atrodo, tai iš sovietinių laikų atėjęs dalykas, kad už viską reikia mokėti arba duoti kyšį. Vakaruose tokio amžiaus senjorai ir pas mus yra diena ir naktis. Todėl nereikia lyginti: ten skiepijasi, pas mus nesiskiepija. Ko pas mus daugiausia trūksta? Tai pagarbos. Kelti pensijas, su senjorais kalbėti kaip su suaugusiais žmonėmis, nežiūrėti į juos kaip į kokius apuokėlius, kurie priklausomi nuo vaikų. Vaikams duokime saldainį, tegul atveža tuos senukus“, – kalbėjo J. Babiliūtė.

Veryga: sudirginome žmones, kurie kartais diriguoja tėvams

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Aurelijus Veryga sakė, kad Lietuvos senjorų nederėtų lyginti su kitų šalių senjorais.

„Pirmiausia turime suprasti, kad nesam nei Italija, nei Jungtinė Karalystė, nei dar kokia šalis. Mes esam Lietuva, ir mes tam turime Vyriausybę ir politikus, kad jie, suprasdami, kad gyvename ne Italijoje, turime kitokią amžiaus struktūrą, kitomis ligomis, galbūt lėtinėmis, daugiau sergančių žmonių, kad turime tam tikrų skeptikų ir panašiai, reaguotų savo priemonėmis.

Ir tas šimtas eurų, tiesą sakant, buvo dar mūsų registruota rugpjūčio vidury. Jau dabar praėjo nemažai laiko. Kai sakoma, kad reikia daug analizės, taip, reikia, bet vėlgi, mes esam nestandartinėje situacijoje. Jeigu mes standartiškai galvosime, mes neišspręsime šitos situacijos. Na, kas neateis pasiskiepyti, tai ir negaus tų pinigų. Vertinti, kiek žmonių ta priemonė suveiks, bus gaišatis. Jeigu neateis kažkokia dalis, tiesiog tie pinigai liks neišleisti. Nesutikčiau, kad tai yra kažkoks sovietmečio reliktas“, – kalbėjo A. Veryga.

Jis pabrėžė, kad derėtų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių senjorai nesiskiepija.

„Jei pasiskiepija 5 proc., verta važiuoti, verta daryti. Mes neturime tokios priemonės, kuri staiga priverstų skiepytis“, – pabrėžė buvęs sveikatos apsaugos ministras.

Ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad yra siekiamybė Lietuvoje, kad pasiskiepytų 90 proc. žmonių.

„Iš tiesų tai nerealiai atrodo ir reikia labai didelių individualių pastangų, kad tą senjorą atvestume pasiskiepyti“, – neslėpė Ž. Gudlevičienė.

Vis dėlto buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nemano, kad tai nerealu.

„Pradžioje, kai trūko vakcinų, vakcinacijos eiliškumas, prioritetų tvarka buvo sudėliota tikrai gerai ir teisingai. Pirmiausia apsaugoti medikus, kad jie neiškristų, galėtų dirbti. Vėliau – vyresnis amžius ir lėtinės ligos. Bet vasarą užsižaidėme, labai daug dėmesio skirta jaunam amžiui, pramogų vietoms, kai kur gal buvo neblogai, kai kur – su klaustuku. Kai ką pats ministras įvardijo kaip problemas“, – kalbėjo A. Veryga.

Jis kritikavo galimybių pasą.

„Turbūt nepagalvojant, kad vyresni žmonės, kurie neturi kuo atvažiuoti ir kuriems neaktualu eiti į barą ar kino teatrą, kad jiems tai nebus gera priemonė, kuri paskatintų šią amžiaus grupę pasiskiepyti. Drauge mes sudirginame tuos vaikus, kurie skambina tėvams. Mes susipykome su ta amžiaus grupe, kuri dabar kartais diriguoja vyresnio amžiaus žmonėms. Žodžiu, mes dviejose vietose išsikasėme sau duobes“, – kalbėjo A. Veryga.

Prezidento atstovė: dėl Dulkio atsakomybę prisiėmė premjerė

Pastaruoju metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sulaukia nemažai kritikos. Prezidento atstovė I. Segalovičienė pabrėžė, kad dėl sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio atsakomybę prisiėmė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Prezidentas mano, kad labai svarbus dalykas yra atsakomybė. Kai mes kalbame apie atsakomybę, tai reiškia įsivertinti situaciją, matyti, kas nepadaryta, ką toliau reikia daryti, susikaupti, įsipareigoti pakeisti situaciją iš esmės ir įsipareigoti dirbti atsakingai siekiant gero rezultato, tokio, kokio reikia Lietuvai. Antroji atsakomybės dalis – įsivertinti, ar iš tikrųjų užtenka kompetencijos, supratimo, ryžto, valios tęsti tuos darbus toliau“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Ji sakė, kad šiandien prezidentui labai svarbi premjerės pozicija, kuri buvo išsakyta formuojant Vyriausybę, tai, kad premjerė I. Šimonytė prisiima atsakomybę už savo ministrus.

„Šiandien labai aiškaus atsakymo reikėtų iš Vyriausybės vadovo, ar Vyriausybei in corpore tinka ši situacija, ar ji pasiryžusi prisiimti atsakomybę ir padaryti lūžio taškus link gero progreso, ar priimti kitus sprendimus“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Ji sakė, kad prezidentas yra turbūt vienintelis žmogus, kuris nuo pandemijos pradžios ir nuo tada, kai iškilo vakcinų klausimas, kėlė tikslus ir nuosekliai kalbėjo apie vakcinavimą, subūrė Sveikatos ekspertų tarybą.

„Prezidentas pats skiepijosi viešai, viešai kalbėjo, kad jo šeima yra pasiskiepijusi. Tie dalykai nuolat vyksta. Prezidentas yra aktyvus vidaus politikoje, jo tikslas yra kelti, vertinti klausimus. Be jokios abejonės, prezidentas, kiek gali, jis yra įsitraukęs į šiuos klausimus. Tačiau tai turi daryti Vyriausybė“, – kalbėjo prezidento atstovė I. Segalovičienė.

Ji priminė prezidento metinę spaudos konferenciją liepos 14 dieną.

„Prezidentas labai aiškiai sakė: „Užtenka dirbti sraigių režimu, reikia dirbti daugiau.“ Tada atsirado tas gana forsuotas kalbėjimas tik apie galimybių pasą, pametant kitus strateginius dalykus, tokius kaip informavimo ir konsultavimo nacionalinė kampanija. Mes neturime jos ir šiandien. Neturime ir vakcinacijos strategijos normalios“, – kritikos negailėjo I. Segalovičienė.

Ji sakė, kad Lietuvoje turime gerų savivaldybių pavyzdžių.

„Mūsų problema – netolygumas. Vadinasi, trūksta centrinės valdžios metodinės pagalbos, stebėjimo, konsultacijų“, – aiškino I. Segalovičienė.

Ji pabrėžė, kad Lietuva turbūt vienintelė iš šalių neturi įrankių rinkinių specialistams, kaip kalbėtis su senjoru, su abejojančiu žmogumi.

„Nenorėčiau, kad mes kaip prastos situacijos priežastį nurašytume mūsų žmonių sveikatos būklę. Taip, tai svarbus veiksnys, kaip ir nelygybė, skurdas, atskirtis, švietimas, išsilavinimas. Tačiau visi šie dalykai, mūsų visuomenės specifika turėjo būti įvertinta prieš dėliojant planus. Mes turėjome šiuos dalykus įsivertinti ir atitinkamai parengti sistemines priemones, kad žmonės nuosekliai taptų sąmoningi pasirinkti laisvu sprendimu vakcinavimąsi“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Veryga: reikia prisiimti riziką, taip pat – politinę

Ministrės pirmininkės patarėja Ž. Gudlevičienė sakė, kad apie galimybių paso atšaukimą bus galima galvoti, kai bus pasiektos atitinkamos vakcinacijos apimtys, lūš kreivė, mažės sergamumas, mirtingumas ir hospitalizacijos skaičiai.

„Kaip pradinė priemonė vakcinacijai skatinti [galimybių pasas] suveikė. Dabar reikia žiūrėti kito sprendimo varianto, dar sugriežtinti, ką, matėme, kalba ir užsienio šalių, kurios patyrė didžiausių nuostolių per šią pandemiją, patirtys. Ir jos mato, kad griežtinant galima pasiekti dar geresnių skaičių“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

A. Veryga nemano, kad yra prasmė griežtinti galimybių paso išdavimo sąlygas. „Jis vis tiek nepasieks tų žmonių, kuriuos reikia paskiepyti“, – sakė jis.

Be to, buvęs ministras pabrėžė, kad šeimos gydytojai iki šiol neturi galimybės skiepyti.

„Man liūdna dėl trypčiojimo“, – sakė A. Veryga.

Buvęs ministras nesutiko lyginti esamos padėties su ta, kuri buvo jam vadovaujant.

„Nebuvo tuo metu vakcinos. Prisiminkime, kiek buvo kritikos dėl per griežto karantino. Žmonės, kurie sprendimus priima, mane tada fiureriu vadino, tada buvo sakoma, kad nereikia tokio karantino ir mes tokio karantino neskelbsime. Vyriausybė buvo kitą strategiją pasirinkusi. Taip, ji nepasiteisino, bet ji buvo kitokia, lokalių karantinų ir panašūs dalykai“, – kalbėjo buvęs ministras.

Jis pabrėžė, kad dabar yra vakcinų, bet jos nepanaudojamos.

„Mes turime apsispręsti, ar mes norime jaustis, kad viskas yra labai teisinga, ar mes norime suvaldyti situaciją, suprasdami, kad kai kur reikia prisiimti riziką. Taip pat politinę“, – sakė A. Veryga.

Koronavirusas plinta greičiau, nei visuomenė susitaria

A. Bilotienė-Motiejūnienė sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerija svarsto planus, kaip gyventi su koronavirusu. Ji sako, kad svarstomas variantas nebeskaičiuoti besimptomių ligos atvejų, skaičiuoti tik sunkius atvejus. Tai, anot jos, svarsto Europos institucijos, taip siekiama vienodų statistikos skaičiavimo kriterijų Europos šalyse.

Ž. Gudlevičienė mano, kad nederėtų laikytis nuostatos įgyti imunitetą persergant COVID-19, ji pabrėžė, kad apie 50–60 metų žmonės, kurie save laikė sveikais, susirgo sunkiai.

„Tai būtų loterija, ar sirgsi sunkiai, ar lengvai“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Kad mums teks išmokti gyventi su koronavirusu, kalbėjo ir A. Veryga.

„Be abejo, mums reikės su virusu gyventi, jis niekur nedings, tik tiek, kad jis kol kas greitesnis, nei visuomenė sugeba susitarti, specialistai priimti sprendimus.

Jei į virusą žiūrėtume kaip į gyvos gamtos dalį, tai jis irgi prisitaiko, jis jau prisitaikė greičiau plisti su delta atmaina, nes jam reikia išgyventi. Jis turėtų prisitaikyti ir nežudyti žmonių. Kada nors bus lengviau. O dabar pritariu tai minčiai, kad turėtų šnekėtis tie, kurie turi skirtingas nuomones, ir ieškoti konsensuso, nes pyktis visuomenei šiame etape nebegalima. Pyktis generuoja visai priešingas reakcijas, negu tikisi Vyriausybė“, – kalbėjo A. Veryga.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt