Balsų pirkimas Šilutėje vyko ne atskirų kandidatų, o partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai, tvirtina policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Jis taip pat patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dar spalio 6-ąją, bet pats balsų pirkimas įvyko spalio 9-ąją, rinkimų dieną.
„Taip, tai buvo faktas ir mes tai žinojome, – paklaustas, ar balsai buvo nupirkti, žurnalistams Policijos departamente ketvirtadienį sakė E. Šileris. – Būtent rinkimų naktį mes šio ikiteisminio tyrimo neskelbėme, nes buvo atliekami aktyvūs tyrimo veiksmai, ir būtent dėl galimos tyrimo taktikos tas ir buvo pasirinkta“.
Policija kol kas nelinkusi įvardyti tikslaus nupirktų balsų skaičiaus dėl atliekamo tyrimo. Balsų pirkimo faktą, anot E. Šilerio, galės patvirtinti tik teismas, bet jis sako, kad buvo perkama „nemažai balsų“. Jis taip pat patvirtino, kad buvo perkami balsai ne už atskirus „Tvarkos ir teisingumo“ kandidatus vienmandatėje apygardoje, o „dėl daugiamandatės apygardos“, t. y. už partiją.
„Dalis taip, dalis ne“, – sakė E. Šileris, paklaustas, ar dalis įtariamųjų pripažino įtarimus.
E. Šileris sako, kad šis ikiteisminis tyrimas dėl galimo balsų pirkimo – kliudymo pasinaudoti rinkimų teise apima tik Šilutės apygardą.
Klaipėdos apygardos prokuratūra informuoja, kad atlikus pirminius veiksmus nustatyta, jog Šilutės gyventojams „už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus rinkėjams siūlė balsuoti už kandidatus, priklausančius vienai iš partijų“.
„Jokios paslapties nėra – tai yra „Tvarka ir teisingumas“, – sako E. Šileris, neneigęs, kad pirkimas vykdytas ne už vieną kandidatą, bet už kiek – nedetalizavo.
Tuo metu laikinasis partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis sako, kad dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo Šilutėje sulaikyti asmenys nėra susiję su jų partija. Jis tikisi, kad antrajam rinkimų turui ši istorija įtakos neturės.
Sudarė tyrimo grupę
Įvertinęs surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis ir jo apimtį, šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius priėmė nutarimą sudaryti prokurorų ir policijos pareigūnų tyrimo grupę. Ikiteisminį tyrimą pavesta kontroliuoti Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui.
„Toks nutarimas buvo priimtas siekiant, kad galimai padaryta nusikalstama veika būtų ištirta kuo išsamiau, o tyrimas atliktas objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką“, – teigė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius.
Atliekant tolimesnius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyti keli įtariamieji. Trečiadienį atliktos kratos jiems priklausančiose gyvenamosiose ir kitose patalpose. Šiuo metu byloje atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai.
Baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje numatyta, kad trukdymas pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 289 iki 579 eurų.
Ketvirtadienį policijai pranešus apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl balsų pirkimo Šilutėje bei pasirodžius informacijai, jog tyrime figūruoja Šilutės apygardoje kandidatuojančio „tvarkiečio“ Kęsto Komskio pavardė, šis pranešė sustabdęs savo narystę partijoje bei nusišalinęs joje nuo visų pareigų. Jis buvo pirmasis partijos pirmininko pavaduotojas, K.Komskis vis dar yra ir Seimo vicepirmininkas. Laikinasis „tvarkiečių“ vadovas patvirtino, kad jis pats paragino K. Komskį nusišalinti po žiniasklaidos informacijos.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, kad dėl policijos įtarimų gali būti keliamas klausimas ir dėl visos partijos rezultatų pirmajame rinkimų ture.
