LRT ieško sprendimų
Mokykla

Lietuvoje

2021.10.04 18:15

Lietuvoje nuotoliniu būdu mokyta virš 200 dienų, o Kroatijoje ir Ispanijoje mokyklos neužsidarė – kodėl?

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.04 18:15

Praėjusiais mokslo metais moksleiviai nuotoliniu būdu mokėsi daugiau nei 200 dienų ir Lietuva buvo viena ilgiausiai mokyklas uždariusių šalių Europoje. Tačiau buvo ir tokių valstybių, kurioms pavyko kontaktinį ugdymą išlaikyti visus metus. Vienos tokių – Kroatija ir Ispanija.

Dėl koronaviruso sukeltos pandemijos praėjusiais mokslo metais Lietuvos moksleiviai nuotoliniu būdu mokėsi daugiau nei 200 dienų. Nors viliamasi, kad šiais metais vaikai galės mokytis mokyklose, tai vis dar kelia iššūkių. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, ką darė valstybės, sugebėjusios kontaktinį ugdymą išlaikyti visus metus, ir kaip kitaip gali dirbti Lietuvos mokyklos.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Nemažai šiose šalyse taikytų viruso valdymo priemonių labai panašios į tas, kurias taikė Lietuva. Pasak Kroatijoje ir Ispanijoje gyvenančių lietuvių, pagrindinis skirtumas – principingas Vyriausybės sprendimas leisti vaikus į mokyklas.

Ispanijoje – pamokos atidarytais langais ir privalomos kaukės

Po ketverių metų į Lietuvą sugrįžusio Martyno Čerkausko dukra Dominyka šiemet pradėjo eiti į pirmą klasę. Mergaitei pamokos lietuvių kalba – kol kas pagrindinis iššūkis mokykloje. Kitas, galbūt laukiantis iššūkis – nuotolinis mokymas.

Dvi klases Ispanijoje baigusi Dominyka nepatyrė nei vieno, nei kito. Mat Ispanija – viena iš vos kelių Europos valstybių, praėjusiais mokslo metais nė dienai neuždariusių mokyklų. Pasak Dominykos tėčio M. Čerkausko, Ispanija netaikė jokių ypatingų priemonių, klasėse pasitaikydavo ir užsikrėtusių vaikų, tačiau išlaikyti mokyklas atviras iš esmės padėjo tik principingas Vyriausybės sprendimas tęsti kontaktinį ugdymą.

„Mūsų mokykloje buvo dvi pirmokų klasės, mes turėjome eiti jau į antrą klasę – tai jie iš dviejų klasių padarė tris, nes buvo nustatytas limitas, kiek maksimaliai gali būti vaikų klasėje, man atrodo, 15 buvo vaikų. Ir buvo padaryta tokia burbulų sistema, pagal kurią vienas burbulas, vaikai, negalėjo bendrauti su kitu burbulu“, – pasakoja M. Čerkauskas.

Atskirti grupėmis vaikai ir mokėsi, ir eidavo valgyti ar žaisdavo mokyklos kieme. Ispanijos švietimo ministerijos LRT atsiųstame laiške kaip pasiteisinęs sprendimas valdant COVID-19, be mokinių srautų išskaidymo, taip pat įvardijamas reguliarus klasių vėdinimas.

Vyresnių klasių moksleiviai kiekvieną pamoką, nepriklausomai nuo metų laiko ir oro, bent kelias minutes mokydavosi visiškai atvertais langais. Kita, pasak ispanų valdžios, efektyvi priemonė – privalomas kaukių dėvėjimas visiems vaikams nuo šešerių metų.

„Man truputėlį juokingi čia lietuvių tėvų skundai, nes ten vaikai su tomis kaukėmis ir esant 30 laipsnių karščiui būdavo klasėje. Kai čia verkia, kad dūsta, man truputėlį juokinga. Suprantu, kad tai galbūt nėra labai sveika ar normalu, bet tikrai adaptavosi vaikai ir netgi sportuodavo su kaukėmis“, – sako pradinukės tėtis Martynas.

Privalomą kaukių dėvėjimą kaip tinkamą sprendimą palaiko ir Lietuvos mokyklų vadovų atstovas. Pasak Dainiaus Žvirdausko, šiuo klausimu Vyriausybės pozicija galėtų būti griežtesnė.

„Jeigu yra kaukė, barjeras virusui plisti, vadinasi, tas veiksnys reikalingas. Tai, man atrodo, pavasarį, jeigu mes buvome susitarę ir darėm tai, kad pradinio ugdymo pakopos vaikai būdavo klasėse su kaukėm, jeigu labai trūksta oro – nusiimdavo jas, pasikeisdavo, tai buvom taip susitarę.

Ir dabar tas, sakykim, sprendimas, kad pradinio ugdymo moksleiviams nereikia tų kaukių, man atrodo, tai pagerina viruso plitimą“, – sako Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas.

Kroatijos valdžia sprendimus patikėjo savivaldai

Kroatija – taip pat viena iš Europos šalių, praėjusiais mokslo metais nė dienai neuždariusių mokyklų. Kaukių dėvėjimas, rankų ir patalpų dezinfekcija, klasių vėdinimas ir moksleivių srautų reguliavimas – pagrindinės priemonės, kuriomis pandemiją švietimo įstaigose valdė kroatai.

Prieš prasidedant mokslo metams Kroatijos Vyriausybė mokykloms parengė tris darbo modelius.

„Vadinamasis A modelis – kai visi mokosi kontaktiniu būdu mokyklose. B modelis – tai toks mišrus būdas, kai 1–4 klasės, t. y. pradinukai, mokosi mokyklose, o 5–12 klasės mokosi pusiau nuotoliniu būdu, pusiau mokyklose.

Buvo stengiamasi padalyti klases maždaug į dvi grupes, kad jos rotuotųsi arba kas savaitę, arba kas antrą, kas trečią dieną. Na, ir trečias būdas – tai jau visiškai nuotolinis. Tas vadinamasis C modelis buvo įgyvendinamas taip, kad izoliuojamos atskiros klasės“, – kaip praėjusiais mokslo metais veikė mokyklos Kroatijoje, pasakoja ten gyvenanti Renata Pelenokaitė.

Šie modeliai numatyti esant skirtingiems sergamumo rodikliams. Vis dėlto nuspręsti, pagal kurį scenarijų mokykloms veikti, leista savivaldai. Būtent tai, anot R. Pelenokaitės, labiausiai ir lėmė kontaktinio ugdymo išlaikymą visus metus. Esą savivalda dažnu atveju labiau nei Vyriausybė suinteresuota, kad vaikai eitų į mokyklą. Tam pritaria ir Lietuvos mokyklų atstovas.

„Savivaldybė mato, kokie rodikliai, kokia situacija atskirose įstaigose: ar užtenka lokalizuoti tik vieną židinį, ar reikia visą savivaldybę uždaryti. Decentralizacija čia, be abejo, pasiteisina“, – sako D. Žvirdauskas.

Psichologas: mokyklų uždarymas turi būti kraštutinė priemonė

Su jaunimu dirbantis psichologas Paulius Skruibis įsitikinęs – mokyklų uždarymas turėtų būti paskutinė priemonė, kurios imamasi valdant pandemiją, nes nuotolinis mokymas kenkia psichologinei vaikų būklei, o tai baisiau už žinių spragas. Ir tai jau matyti.

„Iki pandemijos pas mus buvo 13 proc. vaikų, kurie turėjo elgesio arba emocijų sutrikimų. Antro karantino metu pas mus tokių vaikų buvo 50 proc. Mes kalbame apie padidėjusį apatiškumą, kad apskritai niekas neįdomu – nei mokslai, nei bendravimas.

Ir kartais, beje, tas irgi gali klaidingai atrodyti. Klausi vaiko: o tu norėtum į mokyklą pradėti eiti? Visi kalba, kad reikia mokyklas atidaryti, ar tu norėtum? Ne, aš nenorėčiau. Ir tada atrodo, aha, tai čia gal nėra problemos. Bet va čia būtent ir yra labai didelė problema, kad aš jau nieko nebenoriu“, – apie nuotolinio mokymo neigiamas pasekmes pasakoja psichologas.

P. Skruibis, dalyvaujantis ir Vyriausybės ekspertų taryboje, sako ne kartą siūlęs kaip vieną iš viruso valdymo priemonių mokyklose naudoti anglies dioksido matuoklius, kurie parodo koncentraciją patalpoje, taip esą lengviau matyti, kada būtina klases vėdinti.

Mokyklų vadovų atstovas prideda, kad mokinių testavimas – pasiteisinusi priemonė, todėl reikėtų galvoti apie tai, kad testai mokyklose būtų būtinybė, o ne rekomendacija.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt