captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apie penktadalį balsų rinkimuose nulėmė jauni žmonės

Per šių Seimo rinkimų pirmąjį turą apie penktadalį balsų nulėmė jauni žmonės iki 34 metų, kurie neįprastai aktyvūs buvo išankstinio balsavimo metu. Tačiau pilietiškai aktyviausia buvo vidutinio – 45–64 metų – amžiaus žmonių kategorija.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmadienio duomenimis, rinkėjų iki 24 metų dalis sudarė 8 proc., 25–34 metų – 13 proc., 35–44 metų – 15 proc., 45–54 metų – 18 proc., 55–64 metų – 19 proc., 65–74 metų – 15 proc. ir nuo 75 metų – 13 proc.

„Kiek teko kalbėtis su apygardų rinkimų komisijomis, išankstinio balsavimo dienomis tikrai matėme neįprastai daug jaunimo – ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Alytuje, Marijampolėje, kituose miestuose. Tai vėlgi rodo, kad jaunimas grįžta į rinkimų apylinkes ir tikrai nori balsuoti, nori, kad jų balsas būtų išgirstas, ir nori prisidėti prie bendro sprendimo, kas valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus“, – Eltai sakė VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė politologė Ainė Ramonaitė atkreipė dėmesį, kad po 2012 m. rinkimų atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje yra ypač ryški takoskyra tarp to, kaip balsuoja jaunimas, ir kaip vyresni žmonės.

„Nors situacija dabar pasikeitusi. Tuo metu buvo tokia tendencija, kad vyresni žmonės iš esmės rinkosi tarp socialdemokratų ir TS-LKD, o jauni žmonės rinkosi tarp liberalų ir Darbo partijos. Ir kaip nupjauta, tarsi jaunimas nemato kitų partijų“, – Eltai sakė A. Ramonaitė.

Pasak politologės, toks susiskaldymas pagal amžių buvo labai nustebinęs, nes kitose šalyse paprastai nėra tokio skirtumo, nes kažkuria prasme iš tėvų vaikams persiduoda partinė tapatybė.

„Tai yra vaikai namuose girdi, už ką tėvai balsuoja, kad viena partija yra giriama, o kita peikiama, ir tarp kartų balsavimas būna panašus, o čia – labai didelis skirtumas“, – sakė A. Ramonaitė.

Politologė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje politinių pažiūrų perdavimas iš kartos į kartą pastebimas tik labai siauroje rinkėjų grupėje.

„Yra maža grupė žmonių, daugiausia tarp Tėvynės sąjungos rinkėjų – sąjūdiečių, ir sąjūdiečių vaikai kai kurie išlaiko lojalumą Tėvynės sąjungai, bet tai yra vos keli procentai, tai yra labai maža jaunimo dalis, kuri turi iš tėvų perėmusi nusistatymą“, – sakė A. Ramonaitė.

Tuo tarpu labiau kairę palaikančio vyresnės kartos elektorato vaikai, pasak politologės, jau sprendžia kitais būdais.

„Aš taip įtariu, kad čia išeina tam tikras kognityvinis disonansas jauniems žmonėms tarp to, ką jie girdi iš tėvų, pavyzdžiui, kad „sovietmetį buvo geriau“, ir labai priešiškas nusiteikimas, sakykime, prieš Landsbergį, kad sugriovė kolūkius, jiems tie dalykai yra nebesuprantami. Jie iš žiniasklaidos ir iš mokyklos girdi visai kitus dalykus, ir jie nebesupranta, kas čia teisus, ir jie galiausiai ignoruoja tą informaciją ir sprendžia visai kitais būdais“, – sakė A. Ramonaitė.

Pasak politologės, nors visame pasaulyje vyresni žmonės yra aktyvesni rinkimuose, o jaunimas yra šiek tiek pasyvesnis, ir vėlgi paskui su amžiumi aktyvumas mažėja, nes žmonės dėl sveikatos ar kitų priežasčių nebeateina balsuoti, bet vyresnės kartos pažiūras jau yra sunku keisti.

„Pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga, jie aiškiai supranta, kad pervilioti iš kairės pusės rinkėjus į savo pusę yra gana sudėtinga, nes visgi yra skirtys, ir tie, kurie jau nemėgsta Tėvynės sąjungos, tai nemėgsta ir jau nepamėgs. Bet jaunimas, kuris neturi nusistatymų, tai yra geriausias taikinys, iš ko gali Tėvynės sąjunga rasti naujų rinkėjų“, – sakė A. Ramonaitė.

Politologė pastebi, kad ši partija tuo rimtai susirūpino ir dėjo sąmoningas aktyvias pastangas pakreipti situaciją.

„Jaunimo žiniasklaidos vartojimo įpročiai yra labai skirtingi nuo visų žmonių, matyti, kadangi jie nežiūri tradicinės žiniasklaidos – televizijos, laikraščių, tai jie nėra pilnai informuoti apie visą partinės sistemos paveikslą. Daugiausiai juos pasiekia žinios per „Facebook'ą“ arba, pavyzdžiui, provincijoje per draugus, tam tikras organizuojamas šventes, kurias, pavyzdžiui, ankstesniais metais remdavo Darbo partija. Jie iš savo informacinio lauko ir ima tas žinias apie partijas ir politiką. Kadangi Tėvynės sąjunga mokėjo išnaudoti socialinių tinklų erdvę gana sėkmingai, tai atrodo, kad jie iš tikrųjų padarė šį kartą rimtą proveržį šitoje srityje ir pasiekė jaunimą. Už liberalus tikriausiai jaunimo irgi balsavo gerokai daugiau negu vyresnių žmonių“, – sakė A. Ramonaitė.

Pirmąjį Seimo rinkimų turą nugalėjo konservatoriai. VRK duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje gavo 21,66 proc. balsų ir 20 mandatų, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga – 21,54 proc. ir 19 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija – 14,43 proc. ir 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – 9,04 proc. ir 8 mandatus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 5,49 proc. ir 5 mandatus ir Tvarka ir teisingumas – 5,33 proc. ir 5 mandatus.

Du LLRA-KŠS nariai Leonardas Talmontas ir Česlavas Olševskis bei TS-LKD narė Ingrida Šimonytė pateko į Seimą vienmandatėse apygardose.

Antrasis Seimo rinkimų turas – spalio 23 dieną.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close