Lietuvoje

2021.10.01 20:59

Arkivyskupas Grušas: kunigai, pasisakantys prieš skiepus, išsako asmeninę, bet ne Bažnyčios poziciją

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.10.01 20:59

Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininku šią savaitę išrinktas Gintaras Grušas sako, kad nors Lietuvos katalikų bažnyčia neturi sutartos strategijos vakcinacijos proceso atžvilgiu, nuošalyje ji nelieka ir prisideda. G. Grušas paaiškina, kad nesiskiepyti ne dėl medicininių priežasčių raginantys dvasiškiai neatspindi principinių Bažnyčios nuostatų.


Rugpjūtį popiežius Pranciškus pasiskiepijimą pavadino „meilės artimui liudijimu“, nes tai leidžia apsaugoti save ir kitus, o ypač pažeidžiamiausius.

„Skiepijimasis yra paprastas, bet labai prasmingas būdas skatinti bendrąjį gėrį ir rūpintis vieni kitais, ypač pažeidžiamiausiais“, – tuomet sakė pontifikas.

Rugsėjį Pranciškus žiniasklaidai pakartojo palankią skiepų atžvilgiu nuomonę, sakydamas, jog „žmonija yra susidraugavusi su vakcinomis“ ir priminęs apie dešimtmečius daromus skiepus vaikams nuo tymų, kiaulytės ir poliomelito. Jis taip pat pridūrė, kad reikia ramios diskusijos apie skiepus atmosferoje, kurioje esama nemažai nepasitikėjimo.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas G. Grušas ketvirtadienį LRT RADIJUI sakė, kad Bažnyčia „ne tik galėtų, bet ir prisideda“ prie to, kad vakcinacija vyktų sėkmingai.

„Nemažai ir aš, ir kiti vyskupai esame kalbėję, labai aiškiai ir popiežius, ir Tikėjimo kongregacija yra daugelį kartų pasisakę šiais klausimais. Žinoma, tai nėra tikėjimo tiesa, kiekvienas žmogus dėl įvairių priežasčių gali turėti asmeninę nuomonę, bet tai yra asmeninė nuomonė.

Ką girdėjome iš kai kurių kunigų, kai cituojami kokie nors privatūs apreiškimai, tai jie apsilenkia su Bažnyčios mokymu ir praktika. (...) Privatūs apreiškimai turėtų likti privačiame lygmenyje. Kai yra naudojama sakykla ar pamokslai tokius dalykus skelbti, tai prasižengia su Bažnyčios disciplina“, – „Ryto garsams“ sakė arkivyskupas.

Šią savaitę žiniasklaidoje aprašytas kunigo iš Viešvilės raginimas elgtis priešingai – nesiskiepyti. Į Jurbarko „Šviesos“ redakciją kreipėsi gyventojai iš Viešvilės ir Smalininkų dėl klebono Kęstučio Pajaujo minčių, esą pasiskiepijusieji padarė negerai, nes į save „įsileido velnią“. Žiniasklaidai K. Pajaujis komentavo, kad tai yra „masonų išdaigos“ bei aiškino besiremiantis tikinčiaisiais, kurie matė šventųjų apreiškimus ir šaltiniais internete.

„Jeigu čia masonų yra planas, masonų slaptosios ložės susijusios yra su satanizmu, jeigu jūs tai daugiau žinote, domėjotės daugiau, turėtumėte žinoti. (...) Už to slepiasi kiti dalykai, kuriuos mistikams Dievas apreiškia. Aš manau, turime pasikliauti ir dvasiniais dalykais“, – „Šviesai“ dėstė kunigas K. Pajaujis.

Nors neminėjo konkrečiai šio atvejo, G. Grušas pažymėjo, kad „nesolidūs“ argumentai yra pavojingi ir jų reikėtų vengti.

„Mes raginame daryti gerus darbus, rūpintis kitais, savanoriauti, tikrai raginame, kad žmonės susirūpintų savo ir kitų gerbūviu ir sveikata, bet kokios nors strategijos kaip tokios nėra. Yra atvejai, kai daktarai patys sako kam nors, kad dėl jų sveikatos būklės jie šiuo metu negali ir pati valstybė yra numačiusi galimybę testuotis, jeigu negalima skiepytis. Bet kai yra, sakyčiau, nesolidūs, išgalvoti argumentai naudojami, tai yra pavojinga ir to reikėtų vengti“, – sakė arkivyskupas.

Žmogus turi laisvę apsispręsti dėl skiepijimosi pats, pridūrė G. Grušas, tačiau religinis pasiteisinimas to nedaryti neturėtų būti naudojamas.

„Kaip minėjau, popiežius ir daugelis vyskupų yra labai aiškiai pasisakę, žinau, kad kai kur Amerikoje vyskupai neleidžia naudoti religinio pasiteisinimo kaip priežasties nesiskiepyti. Bažnyčios mokyme yra aišku, kad tai negali būti principas, dėl kurio nesiskiepijama – yra medicininiai reikalai, galų gale ir žmogaus asmeninė laisvė. Raginimų tikrai yra daug buvę visame pasaulyje, žinoma, yra ir kitų balsų, kurie pasisako prieš, bet tai dažniausiai kunigų, kartais – vyskupų, asmeninės nuomonės ir tikrai ne Bažnyčios pozicija“, – sakė pašnekovas.

Žiemą Lietuvoje pradėjus atskirų su didesne rizika užsikrėsti susiduriančių profesijų atstovų vakcinaciją, dvasiškių tarp jų nebuvo, nors dalis jų reguliariai lanko ligonius, taip pat ir gydymo įstaigose. Galimybės paskiepyti savo bendruomenės narius anksčiau Lietuvos katalikų bažnyčia nesiekė, akcentuodama prioritetą tiems, kuriems liga pavojingesne.

„Buvau vienas iš tų, kuris nusifotografavo, kai man davė pirmą skiepą, kad paraginčiau žmones, kad tai nėra baisu, o kaip tik – pagalba. Mes žiūrėjome, kaip galėtume prie bažnyčių sudaryti tokias sąlygas, kad tikintieji galėtų pasiskiepyti, su Vyriausybe kalbėjome apie galimybę, kad kunigai būtų paskiepyti, nes jie eina prie ligonių, prie žmonių, kaip ir medikai, padėti, ir kad galėtume juos apsaugoti. Ėjome ta pačia eilės tvarka kaip ir visi, nes buvo ir kitų, kur kliuvo Vyriausybės logika, tiek policija, tiek kariuomenė vėliau skiepyta. Galima ir suprasti, todėl kad siekta pačius pažeidžiamiausius skiepyti pirma – dėl amžiaus, dėl ligų ir panašiai“, – kalbėjo G. Grušas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt