BNS spaudos konferencijos metu Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis paskelbė, kad įteikė atsistatydinimo pareiškimą.
Jo pareigas kol kas perims Vytautas Gapšys. „Mano laikinas vadovavimas partijai bus labai trumpas [...] neilgiau 3 mėnesių",– sakė V. Gapšys. Jis pabrėžė kuo greičiau rengsiąs partijos suvažiavimą ir partijos pirmininko konkursą.
„Pirmiausia mano uždavinys yra parengti visus reikiamus etapus partijos suvažiavimui, kad įvyktų partijos taryba ir nustatytų [suvažiavimo] datą. Apie kitus sprendimus nesu galvojęs",– paklaustas, ar pats ketina dalyvauti konkurse į partijos pirmininko postą, atsakė V. Gapšys.
„Manau, kad galimų kandidatų yra tikrai labai daug",– sakė buvęs Darbo partijos pirmininkas.
V. Mazuronis patvirtino toliau aktyviai dalyvausiąs politikoje ir partijos veikloje.
Jis prieš rinkimus yra sakęs, kad atsisakys partijos pirmininko pareigų, jei Darbo partija per rinkimus nesurinks daugiausiai rinkėjų balsų.
I. Petronytė: tai nėra netikėta
Tai, kad atsistatydino Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis, žvelgiant į rezultatus, nėra netikėta, bet tai viena pagrindinių ir šiek tiek stebinančių šios dienos naujienų, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Petronytė.
„Panašu, kad atsistatydindamas ponas Mazuronis prisiima asmeninę atsakomybę už nesėkmę rinkimuose ir kartu žada partijos atsinaujinimą, kaip jis pats sako, – persigrupavimą, pertvarką. Žiūrėsime, ar tai pavyks padaryti“, – pastebi politologė.
Anot jos, partijos perspektyvos liūdnokos, nors ji, po socialdemokratų, turi daugiausia narių. Vis dėlto narių skaičius neužtikrino gerų rezultatų – panašu, kad balsavo tik patys Darbo partijos nariai, galbūt po vieną kitą žmogų prisikalbinę.
„Tikrai neatrodo, kad sukauptas balsų skaičius atspindi socialinę bazę, kurioje Darbo partija būtų matoma kaip gera atstovė. Panašu, kad partija, daugelį metų „važiavusi“ ant Viktoro Uspaskicho autoriteto ir charizmos, nelabai sugeba susirasti atitinkamų veidų“, – kalba I. Petronytė.
Anot jos, V. Mazuronis, Vytautas Gapšys ir konferencijoje sėdėjusi Ieva Kančinskaitė-Urbonienė ir kiti žmonės nesulaukia tiek daug pasitikėjimo, o kadangi socialinės bazės Darbo partijoje nėra, turbūt reikėtų naujų labai charizmatiškų asmenybių.
Tai, kad partijai laikinai vadovaus V. Gapšys, įtariamas paėmęs kyšį, I. Petronytės nuomone, nelabai rūpi nei partijai, nei rinkėjams. Tai patvirtina ir daug metų besitęsusi juodosios buhalterijos byla: „Tai nėra ta partija, kuriai ypač skaudžiai kirstų neskaidrumo dalykai.“
Paklausta, ką galima pasakyti apie V. Mazuronį kaip apie politinę asmenybę, I. Petronytė primena, kad Lietuvos politikai mėgsta keisti partijas, bet V. Mazuronio perėjimas iš „Tvarkos ir teisingumo“ į Darbo pariją buvo klaidingas posūkis. „Juo labiau kad „Tvarka ir teisingumas“ įveikė 5 proc. barjerą. Taigi kaip profesionalaus politiko tai buvo nelabai apskaičiuotas žingsnis“, – kalba politologė.
Darbo partija, politologų vertinimu, yra labiausiai šiuose Seimo rinkimuose pralaimėjusi partija. 2012 m. rinkimuose ji tapo populiariausia partija, o šiemet net neperžengė 5 proc. barjero. Tiesa, Darbo partijos vienmandatininkai dar varžysis antrame ture.
