Lietuvoje

2021.09.29 21:41

Veryga: nenoras skelbti karantiną yra politinis, premjerė yra prisikalbėjusi ne kartą

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.09.29 21:41

Vyriausybė apsisprendė nuo šio penktadienio griežtinti kaukių dėvėjimo taisykles – įvesti privalomą jų dėvėjimą uždarose patalpose. Taip pat tiek viešiesiems, tiek privatiesiems juridiniams asmenims rekomenduojama darbą organizuoti nuotoliniu būdu. Kaip atrodys nauji ribojimai ir ar jie atneš norimą rezultatą?

„Dienos temoje“ – sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

– Viceministre, Švedija atsisako ribojimų. Ką mes darome ne taip, kad vėl dauginame ribojimų skaičių?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Na, galima pasižiūrėti į statistiką – pas mus nėra tiek imunizuotų gyventojų kaip Švedijoje, atitinkamai turime kitokį susirgimų skaičių, taip pat užimtų lovų skaičių. Tikriausiai turime pasižiūrėti į visą europinę situaciją ir į lietuviškąją. Turime imtis priemonių, kad bent kažkiek suvaldytume situaciją. O kaukes, kaip žinoma, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos tarptautinės organizacijos rekomenduoja net ir tiems asmenims, kurie vakcinuoti.

Dienos tema. Veryga: kaukės senolių nepaskiepys

– Ar, jūsų nuomone, kaukių grąžinimas nesustabdys vakcinacijos? Juk galimybė laisvai kvėpuoti ir buvo viena iš vakcinacijos paskatų.

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Galimybė laisvai kvėpuoti yra tuomet, kai turime mažesnius susibūrimus, atitinkamai galime sakyti, kad turime pakankamą lovų skaičių. Šiuo metu mūsų tikslas, kadangi su galimybių pasu atvyksta į tam tikras vietas, kur yra galimybė gauti paslaugas, taip pat pramogauti, ir asmenys, kurie nesivakcinavę, nepersirgę, pasidarę testus. Kaip žinoma, delta atmaina plinta gana greitai, vadinasi, turime imtis tam tikrų priemonių. Viena iš jų yra apsauginių kaukių dėvėjimas.

– Ar išlieka savireguliacijos dalykai? Juk mes prisimename, kad net viduje buvo galima nenešioti kaukių, jeigu išlaikomas dviejų metrų atstumas. Kokia apskritai bus tvarka patalpose?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Vyriausybės nutarimu priimta uždarose patalpose dėvėti kaukes privalomai. Pagal Civilinės saugos įstatymą privalomas kaukių dėvėjimas ir visa kita tvarka bus apibrėžta operacijų vadovo sprendimu. Kadangi nutarimas priimtas šiandien, per rytojų bus suderinta su visomis ministerijomis ir atitinkamai tvarka prekybos vietose, renginiuose bus detaliai aprašyta operacijų vadovo sprendime.

– Kitaip sakant, tai, kas šiandien nuspręsta, dar nėra galutinė tvarka?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Šiandien priimtas sprendimas, kad uždarose patalpose dėvimos kaukės. Kokios bus taisyklės, kur bus taikomi atstumai, kaip reikės tą tvarką įgyvendinti, kas kontroliuos, ką kontroliuos, – tai bus apibrėžta operacijų vadovo sprendimuose. Galbūt išlyga tokia, kad už kaukių nedėvėjimą uždarose patalpose atsakys fizinis asmuo, jam taikytina atsakomybė.

– Kas pažeidžia, kas nedėvi kaukės – ne įstaiga?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Jeigu įstaiga, sakysime, prekybos centras, leidžia elgtis kaip nori, tai yra nedėvėti kaukių, ir aptarnauja, nes aptarnauti negalės be kaukės, vadinasi, tai yra konkrečios prekybos vietos pažeidimas, tačiau jeigu piktybiškai nedėvi, negali išprašyti, tai taip, atsako fizinis asmuo.

– Iš tikrųjų karantinas kol kas nepaskelbtas, visa tai daroma pagal ekstremaliosios padėties situaciją, bet kai kurioms veikloms kaukių grąžinimas gali lemti veiklos uždarymą. Turiu omeny restoranus, kavines, naktinius klubus. Ar čia nėra pavojaus?

Kaukės senolių nepaskiepys

A. Veryga

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Jeigu imtume restorano pavyzdį, tai šiandien iki staliuko ateinama laisvai, vadinasi, mes ateiname su kauke iki staliuko, patikrina, ar turime galimybių pasą, kadangi bet kuriuo atveju galimybių paso reikalavimas nėra panaikintas. Vadinasi, į restoranus galės eiti tiktai su galimybių pasu ir tokiu atveju sėdant prie stalo kaukės nereikės dėvėti. Jeigu einame į tualetą, tai neabejotinai, kaip ir buvo ankstesnė tvarka, užsidedame kaukę. Iš esmės dar viską peržiūrėsime ir operacijų vadovas patvirtins taisykles.

– Pone Veryga, kaip vertinate kaukių grąžinimą ir rekomendacijas dirbti nuotoliniu būdu? Ar šios priemonės dabar būtinos siekiant valdyti pandemiją?

A.Veryga: Klausimas, ar jos nėra pavėluotos, nes jeigu pasižiūrėtume statistiką pernai tuo pačiu laikotarpiu, tai mes turėjom maždaug 90 atvejų, dabar artėjame vos ne prie 2 000 – turime maždaug 1 800. Tai gal net ir anksčiau reikėjo jų imtis. Grįžti prie jų, deja, tenka dėl to, ką teisingai viceministrė paminėjo, kad Lietuva vasarą neatliko namų darbų, tai yra nepaskiepijo vyresnio amžiaus, rizikos grupės asmenų ir dabar tenka taikyti apribojimo priemones. Šiaip nenoras skelbti karantino čia labiau, matyt, ne teisinis, o politinis. Premjerė yra prisikalbėjusi ne kartą, kad jau nebeskelbs, stengsis išvengti ir panašiai. Dabar, matyt, labiau politiniai argumentai ir man šiaip yra visokių klausimų... Tiesa, nespėjau prieš laidą pasitikslinti, bet tikrai pasitikslinsiu, ar nėra taip, kad šitas teisinis režimas neįvedamas dėl to, kad būtų išvengta tam tikrų išmokų, pavyzdžiui, medikams priedų už darbą su kovidiniais pacientais, nes tam reikia tam tikro teisinio režimo.

– Jūs manote, kad gali būti taupoma tokiu cinišku būdu? Iš kur jums tokios mintys kyla?

A. Veryga: Žiūrėkite, kiek yra kalbama apie įvairiausius mokesčių didinimus ir panašius dalykus. Biudžetas ir šiaip turi daug įvairiausių skolų, tad neatmesčiau ir šito varianto.

Reikia galvoti apie visas įmanomas priemones, kurios bent po kelis procentus paaugintų rizikos grupės pasiskiepijimą, o ne galvoti, kaip atsikalbinėti, rasti pasiteisinimą, dėl ko nereikia tos priemonės.

A. Veryga

– Ir jūsų Vyriausybė buvo kaltinama, kad ką nors per vėlai įvedė, kad per vėlai buvo karantino režimas, kaukės, ir visa tai iš tikrųjų tiesa. Kaip jūs manote, spręsdamas iš savo praktikos, ar kaukės dabar duos rezultatą, nes visą laiką yra koks nors tikslas – valdyti pandemiją, pasiekti tam tikrą atvejų skaičių?

A. Veryga: Šiek tiek duos, turėtų duoti. Jeigu jos bus naudojamos taip, kaip reikia, ten, kur reikia, tai, žinoma, rezultatą duos, ir ne tik dėl COVID-19. Aš tikiuosi, kad dėvėdami kaukes galime vėl išvengti gripo plitimo, kaip atsitiko pernai. Bet kaukės senolių nepaskiepys. Tai yra rizikos grupės, jos vis tiek nenueis ir nepasiskiepys.

– Vienas svarbiausių būdų yra vakcinacijos politika ir skatinimas skiepytis. Jūs šiandien pasiūlėte 100 eurų išmoką vyresnio amžiaus žmonėms už skiepus. Ministras Arūnas Dulkys sakė, kad taip gali būti atverta Pandoros skrynia. Ar jūs iš tikrųjų numatę, kiek pinigų reikėtų ir kaip tai veiktų? Ar tikrai pultų skiepytis vyresni žmonės?

A. Veryga: Na, jeigu ministras žino geresnę priemonę, tegul ją pasiūlo. Tikslas yra paskiepyti vyresnio amžiaus asmenis ir finansinis skatinimas nėra labai didelė naujiena pasaulyje, mums gal tiktai tokia priemonė negirdėta. Šiaip ir medikų vakcinacijai nuo gripo tokie modeliai yra taikyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, jie visai pasiteisino. Tiesą sakant, aš manau, kad dabar turime galvoti apie visas įmanomas priemones: važiavimą į namus, šeimos gydytojų įveiklinimą, finansines paskatas, atlyginimą už patirtą žalą pasiskiepijus, jeigu ji patiriama. Reikia galvoti apie visas įmanomas priemones, kurios bent po kelis procentus paaugintų rizikos grupės pasiskiepijimą, o ne galvoti, kaip atsikalbinėti, rasti pasiteisinimą, dėl ko nereikia tos priemonės. Pasiteisinimas dėl šios priemonės, manau, yra finansinis, nes aišku, kad tai kainuos. Matyt, nenorima mokėti.

– Viceministre, ar būtų žiūrima į tokią priemonę kaip būdą skatinti skiepus?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Neabejotinai apie tai buvo kalba ir tikriausiai visos priemonės, kurios padidintų vakcinaciją, galimos svarstyti, nes, kaip matome, su paštininkais turime labai vidutinišką situaciją: slaugytojui nuvykus kartu su paštininku, būna, žmonės jau pasiskiepiję, kadangi netendencingai vykstama. Kitą kartą atsisako, derina klausimus su kaimynais, vaikais ir panašiai... Galbūt tai padėtų patiems apsispręsti. Tai vienas iš variantų, kadangi turime ir kitų: ir mobiliosios komandos važinėja, ir šeimos gydytojai skambina, kviečia. Turime ne tik apie 205 įstaigas, kurios vakcinuoja pačiuose šeimos centruose, tai yra ne vakcinacijos centruose, o poliklinikose arba pirminės sveikatos priežiūros centruose, tačiau tokių džiuginančių skaičių neturime būtent tarp 75 metų ir vyresnių senjorų. Jeigu tai būtų vienas iš variantų, kuris padėtų padidinti vakcinaciją, ypač šios grupės, kadangi, kaip žinoma, tai tikriausiai rizikingiausia grupė, nekalbant apie rizikos grupę dėl sveikatos sutrikimų, imunosupresinių ir kitokių. Neabejotinai tai yra ta tendencija, kur nevakcinuoti asmenys ir užsikrėtę, tikėtina, sirgs sudėtingiau, papuls į ligoninę ir galbūt netgi bus labai blogos, liūdnos išeitys.

– Italijoje nuo spalio 15 dienos visos veiklos – tik su galimybių pasu. Ar Lietuva svarsto apie tokius dalykus?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Esame aptarę, tačiau kol kas nesvarstome, kad artimiausiu metu būtų toks sprendimas.

– Pone Veryga, sakote, kad reikia daugiau ir visokių priemonių. Ar šitas variantas, nors jūs sakote, kad reikėtų atsisakyti galimybių paso, kaip Italijoje, Prancūzijoje – smarkus griežtinimas – veiktų?

A. Veryga: Manau, kad nebeveikia Lietuvoje toks, koks yra, nes tai labiau suskaldė visuomenę, sukėlė tam tikrą priešpriešą ir labiau paskatino jaunų žmonių vakcinaciją. Taip, tam tikru etapu buvo ūgtelėjimas, bet tie patys vyriausi asmenys, apie kuriuos ir viceministrė kalbėjo, nepasiskiepijo. Vadinasi, ta priemonė norimo efekto nedavė ir vargu ar duotų, jeigu būtų dar labiau sugriežtinta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt