captcha

Jūsų klausimas priimtas

Spalį Vilniuje, Kaune, Jonavoje turėtų apsigyventi dar apie 30 pabėgėlių

Iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro spalio mėnesį į savivaldybes turėtų persikelti apie 30 pagal ES programą priimtų pabėgėlių, jie tolesniam gyvenimui kol kas renkasi Vilnių, Kauną, taip pat jau truputį pažįstamą Ruklą ir netoliese esančią Jonavą.
Reuters nuotr.
Reuters nuotr.

Vis dėlto pirmine integracija besirūpinančių institucijų atstovai kol kas nedrįsta spėlioti, ar jie nepaseks kitų pabėgėlių pavyzdžiu bei neišvyks iš Lietuvos.

„Per centrą į savivaldybes jau išvyko 11 žmonių, planuojame, kad per spalį išvyks 29-30“, – BNS sako Jonavos rajone įsikūrusio Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas.

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas patvirtino, kad spalį į Lietuvą dar turėtų atvykti 60 imigrantų, kurie apsigyvens pabėgėlių centre. R.Mikulėnas pripažįsta, jog naujai atvykusiems pabėgėliams skyrus patalpas, anksčiau numatytas prekybos žmonėmis aukoms, centras bus perpildytas. Vyriausybė svarsto kritiniu atveju pabėgėlius apgyvendinti pasieniečiams priklausančiame Užsieniečių registracijos centro bendrabutyje Pabradėje.

Tuo metu iš vienuolikos savivaldybėse apsigyvenusių pabėgėlių Lietuvoje liko tik trys. Du iš jų įsidarbino bankiniame sektoriuje, vienas – prekybos sektoriuje, dirba su arabų kraštais.

Po pirminės adaptacijos centre penkių asmenų sirų šeima apsigyveno Rukloje, tačiau prieš kelias savaites išvyko iš Lietuvos – spėjama, kad jie gali būti išvykę į Vokietiją.

Dar keturių pabėgėlių iš Irako šeima, kuri buvo apsigyvenusi europarlamentaro Petro Auštrevičiaus vasarnamyje Vilniaus rajone, jau keli mėnesiai gyvena Švedijoje pas giminaičius. Pabėgėliams integruotis Lietuvoje padedančio Vilniaus „Caritas“ projektų vadovė Ilma Skuodienė sako su šia šeima bendraujanti telefonu ir internetu, jie esą žada grįžti, tačiau konkretaus termino neįvardija.

„Ar jie grįš - tiksliai nuspėti sunku, bet jie informavo, kad grįš. Kaip jiems sekasi, atsakyti išsamiau negaliu, jie tikslios informacijos nepateikė“, – BNS sakė I.Skuodienė.

Anot jos, atsižvelgiant į kalbinius, profesinius gebėjimus, į Vilnių spalį pasiruošę išsikelti iki 10-ies asmenų, kiti žada likti Rukloje ar įsidarbinti Jonavoje ar Kaune.

R.Mikulėnas sako, kad pabėgėliai turi teisę keliauti Šengeno erdvėje neprarasdami išmokų mėnesį, jei jie į Lietuvą negrįš pusmetį, praras suteiktą teisinę apsaugą ir gali būti grąžinti į pirminę šalį prieš perkėlimą.

„Manau, kad gal jie grįš. Bet paaiškės po mėnesio (...), bet jie – laisvi žmonės. Mes gerbiame jų sprendimus: Lietuvoje jie apsiprato, gavo saugumo jausmą, dabar - jų teisė rinktis“, - svarstė jis.

Paklaustas, kokia dalis laikinųjų centro gyventojų jau dabar planuoja palikti Lietuvą, R.Mikulėnas sako, kad „yra visokių pamąstymų“, bet atvirai apie tai niekas nešneka.

Darbą, gyvenamą būstą susirasti Vilniuje padeda „Caritas“, Kaune – Raudonasis kryžius. R.Mikulėnas sako, kad darbo galima rasti ir Jonavos rajone – pavyzdžiui, keli iki ES perkėlimo programos atvykę pabėgėliai įsidarbino žuvų fabrike.

I.Skuodienė pripažįsta, kad didmiesčiuose pabėgėliams įsitvirtinti dėl didelių išlaidų pragyvenimui ir mažų išmokų labai sudėtinga, o tai, ar pabėgėliai liks, priklausys nuo sėkmės apsigyvenant ir randant darbą, nuo to, ar lūkesčiai atitinka realybę, taip pat nuo užmegztų socialinių ryšių su vietiniais lietuviais. Anot jos, trys Vilniuje likę pabėgėliai turi ir neblogus darbus, ir draugų.

„Jei jų šeimos nariai - trys broliai ir viena sesuo gyvena Švedijoje, natūralu, kad ta šeima nori susijungti su savo artimaisiais. Tie asmenys, kurie planuoja persikelti gyventi į savivaldybių teritoriją - aš neturiu informacijos, kiek jų artimųjų kokiose Europos Sąjungos valstybėse gyvena. Tai nėra mūsų pagrindinis klausimas. Mes neklausiame, ar jūs ketinate likti, klausiame, kaip mes jums galime padėti“, – sako I.Skuodienė.

Spalį kaukiant didesnio srauto atvykėlių, Raudonasis kryžius ir „Caritas“ aktyviai bendrauja su Marijampolės, Alytaus, Kėdainių savivaldybėmis ir siekia rasti čia potencialių darbdavių, tikisi ir įvairios savivaldybių pagalbos.

Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake. Šiuo metu į Lietuvą yra perkelta apie 100 migrantų sirų ir irakiečių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...