Lietuvoje

2021.09.28 11:55

Bilotaitė: šąlant orams Lietuva nekeis migrantų neįleidimo strategijos

atnaujinta 17.28
Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Ignas Jačauskas, BNS2021.09.28 11:55

Šąlant orams Lietuva neplanuoja keisti migrantų neįleidimo strategijos, bet pagalba jiems bus teikiama, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Strategija bus tokia, kokia yra, mes jos tikrai nekeisime, todėl, kad yra priimtas sprendimas ginti savo sienas ir mes jas ginsime – tą turiu aiškiai patikinti“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė.

„Bet, žinoma, humanitarinė pagalba – ji turi būti suteikiama ir bus teikiama“, – pridūrė ji.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija. Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.

Po šio sprendimo buvo atvejų, kai migrantai įstrigdavo pasienyje, kai Baltarusijos pareigūnai nesutikdavo įsileisti šių žmonių grįžti atgal į šalies gilumą.

Lenkijoje tokia migrantų grupė prie sienos gyveno kelias savaites, o šalis sulaukė kritikos iš žmogaus teisių gynėjų.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Lietuva siūlo Europos Sąjungos migracijos taisyklėse numatyti galimybę apgręžti neteisėtus migrantus, kai šalyje galioja ekstremali situacija, taip pat patvirtinti fizinio barjero finansavimą iš Bendrijos biudžeto, sako ministrė.

„Esant tokioms situacijoms, kai yra ekstremali situacija, kai nelegalūs migrantai yra naudojami kaip įrankis spaudžiant šalis, šalys narės turi teisę priimti tokius sprendimus, kaip mes esame prisiėmę nacionalinėje teisėje, t.y. neleisti patekti nelegaliai. Tai būtų galima padaryti tik legaliais būdais – pasienio kontrolės punktuose arba kitose numatytose vietose“, – žurnalistams antradienį sakė A. Bilotaitė.

„Taip, ši priemonė turėtų būti įteisinta, bet, noriu pabrėžti, tik esant ekstremaliai situacijai“, – pridūrė ministrė, paklausta, ar kalbama apie migrantų atstūmimą pasienyje.

Anot jos, ES taisyklėse taip pat „turėtų atsirasti suvokimas, kad fizinis barjeras yra būtina priemonė“.

„Šiuo metu Europinės institucijos palaikydavo tik sienų stebėjimo sistemos diegimą, apie fizinį barjerą nebuvo jokios kalbos. Yra vienas dalykas, kad fizinis barjeras kaip priemonė turi būti privaloma, jei reikia, ir statoma. Antras dalykas, ji turėtų būti finansuojamas iš europinių fondų, nes tai nėra tik šalių narių problema“, – teigė ministrė.

Pasak A. Bilotaitės, šie pasiūlymai bus teikiami spalį ES vidaus reikalų ministrų susitikime, kartu siekiant suburti ir valstybių aljansą, palaikantį migracijos taisyklių pokyčius.

Būtina telkti šalis, siekiančias pokyčių ES migracijos politikoje

Būtina telkti Europos Sąjungos šalis, palaikančias migracijos politikos pokyčių svarbą Bendrijoje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, antradienį susitikusi su Danijos ministru migracijai.

„Mes sutarėme, kad europinės teisės ir migracijos pokyčiai yra reikalingi, sutarėme, kad yra būtina burti aljansą arba šalių, kurios palaiko, kad tie pokyčiai yra reikalingi, sambūrį ir tas yra daroma“, – po susitikimo žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

„Šio vizito vienas iš tikslų ir yra tas telkimas ir labai džiaugiuosi, kad turime Danijos palaikymą“, – pridūrė ji.

Su Danijos imigracijos ir integracijos ministru Mattiasu Tesfaye ji aptarė neteisėtos migracijos krizę, taip pat apie Danijos patirtį tvarkantis su migracijos krize, kuri šalį buvo ištikusi prieš keletą metų.

„Aptarėme, kaip mes galėtume dar labiau sustiprinti Europos Sąjungos išorės sienas ir tam pirmiausia svarbus yra fizinis barjeras ir tikrai dėl to sutarėme, kad fizinis barjeras turi būti statomas ir tai yra ne tik Lietuvos reikalas bet visos ES“, – kalbėjo Lietuvos ministrė.

Ji sakė su Danijos kolega kalbėjusi apie Lietuvos siūlymus dėl migracijos politikos, kurie leistų šalims gintis nuo tokių situacijų kaip ši, kurioje šiuo metu yra atsidūrusi Lietuva.

„Labai svarbu tokioje situacijoje bendra ES pozicija, bendras veikimas ir netoleravimas. Tą mes jaučiame paramą iš visos ES ir esame dėkingi ir Danijai už palaikymą ir supratimą“, – sakė A. Bilotaitė.

Lietuva siūlo visos Europos Sąjungos migracijos taisyklėse numatyti galimybę apgręžti migrantus, kai šalyje galioja ekstremalioji situacija. Kaip reformuoti europinę migracijos politiką A. Bilotaitė aptarė su Danijos ministru. Danija su migrantų srautu susidūrė prieš kelerius metus.

„Turime bendrą ambiciją ir tikslą. Nesame prieš migraciją, tačiau esame prieš nelegalią migraciją. Šalis gali tvarkytis savo pasienyje ir jį saugoti“, – sako Danijos imigracijos ir integracijos ministras Mattiasas Tesfaye.

Pasak ministrų, įvykiai pasienyje su Baltarusija atskleidė, kad reikia fizinių barjerų, o jie turėtų būti finansuojami iš Bendrijos lėšų.

Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija. Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Ruduo Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI