Lietuvoje

2021.09.28 11:18

Mokslininkai apie neformaliojo ugdymo svarbą: karantino metu geriausia savijauta išsiskyrė vaikai, lankantys būrelius

LRT.lt2021.09.28 11:18

Karantino sąlygomis kontaktiniu ar nuotoliniu būdu vykę neformaliojo ugdymo užsiėmimai, pasirodo, yra daug reikšmingesni, nei būtų galima manyti, rodo mokslinio tyrimo rezultatai. Apklausus daugiau nei 500 Lietuvos šeimų, auginančių 7–14 metų vaikus, paaiškėjo, kad būrelių nelankantys vaikai karantino metu turėjo daugiausia emocinių sunkumų ir problemų su bendraamžiais. Be to, labiausiai karantino metu sveikata bei savijauta pablogėjo būtent tų vaikų, kurie, anksčiau lankę būrelius, karantino metu nuotoliniu būdu jų nebelankė, skelbia Vilniaus universitetas.

Buvęs „ilgasis“ karantinas ir nuotolinis ugdymas, prasidėjęs pernai vėlyvą rudenį, užtruko: pradinukams jis tęsėsi daugiau nei keturis mėnesius, o vyresniems mokiniams – pusę metų ir ilgiau.

Padėtį blogino ir tai, kad be užvertų mokyklos durų, nutrūkusio gyvo bendravimo su mokytojais ir bendraamžiais, sustojo ir didelė dalis neformaliojo ugdymo veiklų – sporto, meno, techninių, kūrybinių ar kitokių būrelių, mielų širdžiai užsiėmimų. Dalis jų visgi prisitaikė ir „pasiekė“ vaikus per nuotolį. Šiuo atveju interneto ryšys bei ekranai, nors ir vargino, tačiau laikinai tapo puikiu pagalbininku skatinant vaikus mankštintis, kurti, treniruotis, dalintis, bendrauti.

Vilniaus universiteto mokslininkai, vykdydami tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, šeimų klausė, kaip vaikams sekėsi mokytis „ilgojo“ karantino laikotarpiu, kiek laiko jie kasdien leisdavo prie ekranų mokymosi tikslais ir pramogoms, kaip jie jautėsi, kokia jų sveikata, ar jie lankė neformaliojo ugdymo užsiėmimus.

Nustojus lankyti būrelius dėl karantino – labiausiai pablogėjusi savijauta ir sveikata

„Atradome, kad kas dešimtas tyrime dalyvavęs vaikas būrelių nelankė niekada. Kas trečias (31 proc.) – anksčiau lankė, bet prasidėjus karantinui – nustojo, – tyrimo rezultatus komentuoja prof. dr. Roma Jusienė, vadovaujanti tyrėjų komandai. – 9 proc. mokinių apklausos metu (o ji vyko ankstyvą pavasarį) jau turėjo galimybę lankyti bent vieną būrelį kontaktiniu būdu, o pusė visų tyrime dalyvavusiųjų – būrelius lankė nuotoliniu būdu. Mes šias keturias mokinių grupes ir palyginome. Nenuostabu: geriausia savijauta ir sveikata pasižymėjo neformalaus ugdymo užsiėmimus lankiusieji vaikai. Jie, beje, mažiausiai laiko leido prie ekranų ir jų priklausomybės nuo interneto rizika – mažiausia.“

Sveikata ir savijauta karantino metu labiausiai pablogėjo tų vaikų, kurie, dalyvavę neformaliajame ugdyme iki karantino, vėliau būrelių nebelankė nuotoliniu būdu, ypač lyginant juos su mokiniais, kurie ir toliau lankė būrelius, kad ir nuotoliniu būdu.

Ilgiausiai prie ekranų – būrelių nelankę vaikai

Pasak R. Jusienės, būrelių nelankę vaikai turėjo daugiausia sunkumų su bendraamžiais ir emocinių problemų, kurios pasireiškė aukštesniu nerimo lygiu ir prasta nuotaika, o šių vaikų vidutinė buvimo prie ekranų ar internete trukmė pramogoms yra ilgiausia. Jų tėvų išsilavinimas, beje, buvo reikšmingai mažesnis nei kitų grupių vaikų.

„Būtent tie mokiniai, kurie karantino metu nustojo lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus, dažniausiai skundėsi galvos skausmais, – pastebi R. Jusienė. – Būrelius lankantys vaikai beveik vieną valandą per dieną buvo trumpiau prie ekranų vien laisvalaikio veikloms ar pramogoms, nei būrelių nelankantys 7-14 metų vaikai! Net ir nuotoliniu būdu būrelius lankiusių vaikų laikas prie ekrano pramogoms vis tiek buvo trumpesnis, nei tų vaikų, kurie būrelių nelankė.“

Tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, finansuojamą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, atlieka Vilniaus universiteto Psichologijos instituto ir Vaikų ligų klinikos mokslininkai, www.mediavaikai.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt