Lietuvoje

2021.09.28 12:35

Po Klaipėdos mero langais – gyventojų protestas: netenkina miesto planas, kyla baimių dėl uosto plėtros ir miškų likimo

atnaujinta 13.56
Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.09.28 12:35

Klaipėdiečiai priešinasi parengtam naujajam miesto bendrajam planui. Antradienį savo nepritarimą būrys gyventojų išreiškė surengdami protestą prie Klaipėdos rotušės, kur dirba uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Į aikštę susirinko geras pusšimtis uostamiesčio gyventojų, kurie savo rankose laikė plakatus.

Žmonės išsakė savo poziciją, dalis susirinkusiųjų turėjo ne tik nepritarimą naujajam dokumentui reiškiančius plakatus, bet ir barškučius, varpelius ar panašius daiktus, kuriuos išnaudojo triukšmui kelti. Taip simboliškai parodydami, jog siekia būti išgirsti.

Gyventojai taip pat buvo kviečiami pasirašyti peticiją prieš naująjį miesto bendrąjį planą, kurią numatoma įteikti Klaipėdos merui.

Apie vidurdienį pasikalbėti su protestuojančiais atėjo ir miesto vadovas V. Grubliauskas. Jis diskutavo su žmonėmis, aiškino jiems, kokių žingsnių ketina imtis savivaldybė ir kitos institucijos.

Sprendimas gali būti priimtas jau artimiausiomis dienomis

Jau šį ketvirtadienį Klaipėdos politikai spręs, ar pritarti naujajam miesto bendrajam planui. Miesto valdžia įsitikinusi, kad šis dokumentas atvers naujas galimybes miestui, o nepatvirtinus naujojo bendrojo plano bus stabdomos investicijos ir naujų projektų įgyvendinimas.

Vis dėlto panašu, kad ne visi klaipėdiečiai pritaria tokiai miesto valdžios pozicijai. Susivieniję klaipėdiečių bendruomenės miesto valdžios prašo netvirtinti šio dokumento, kuris miestui esą gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Akcentuojama, kad dabartinis dokumento variantas atveria galimybes Girulių ir Smiltynės miško kirtimui bei uosto plėtrą centrinėje miesto dalyje, susivieniję klaipėdiečių bendruomenės susirūpinimą reiškia ir dėl planuojamos Žiemos uosto teritorijos bei Klaipėdos miesto stadiono likvidacijos, šias erdves paverčiant uosto infrastruktūros zonomis. Baiminamasi ir to, jog dėl uosto plėtros miesto centrinėje dalyje pastebimai išaugs ir į šias įmones riedančio transporto srautai, tad prireiks platinti gatves ir pan.

Dabartinius miesto bendrojo plano sprendinius uosto plėtros atžvilgiu iniciatyva „Mūsų Klaipėda“ vadina nepriimtinais ir trumparegiškais.

Šiuo metu galiojantis Klaipėdos bendrasis planas patvirtintas dar 2007 metais ir, kaip teigia miesto valdžia, jau nebeatitinka dabarties poreikių.

Nerimauja dėl uosto plėtros ir miškų ateities

Daugiausia nerimo susirinkusiems, anot protesto organizatorių, kelia planuojama uosto plėtra ir numatomi miesto miškų kirtimai.

„Dėl uosto plėtros labiausiai esame susirūpinę dėl Žiemos uosto teritorijos, kurioje dabar yra įmonės „KLASCO“ palapinės. Mes nenorime, jog bendrasis planas tai žymėtų kaip uosto teritoriją ilgam laikui. Mes norime, kad tai būtų konvertuojama į miestiečiams prieinamas teritorijas. Taip pat esame susirūpinę dėl Girulių ir Melnragės, Smiltynės miškų. Ten yra numatoma virš 60 ha urbanizacijos, kas leistų iškirsti miškus neaišku kokiems suplanuotiems statiniams“, – teigė viena iš iniciatyvos „Mūsų Klaipėda“, rengiančios protestą, koordinatorių Živilė Mantrimaitė.

Antradienį surengta akcija gyventojai siekia, jog šiuo metu parengtas naujasis bendrasis planas būtų grąžintas į sprendinių formavimo stadiją ir, jog kartu su bendruomenėmis būtų sukurtas miestiečiams priimtinas planas.

„Įvairūs bendruomenių teikimai bendrojo plano keitimams vyko seniai – nuo 2018 metų. Girulių bendruomenė teikė savo pasiūlymus, kaip jie norėtų, kad planas būtų rengiamas Giruliuose, tačiau į šiuos pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Mes paskutinę minutę sukūrėme iniciatyvą, kuria norėjome sujungti visas bendruomenes, kurios jau seniai teikia tokius pasiūlymus“, – sakė Ž. Mantrimaitė.

Gyventoja: mes visi turėsime parduoti butus ir išvažiuoti iš čia

Uostamiesčio centre gyvenanti Rita mano, jog politikams patvirtinus naująjį planą, klaipėdiečiams gyvenimas šiame mieste smarkiai apkars, o galbūt net ir teks išsikelti.

„Aš noriu pasakyti visiems žmonėms – klaipėdiečiams ir ne tik klaipėdiečiams, visiems Lietuvos gyventojams. Gerbiamieji, jeigu tą planą įgyvendins, mes visi, Klaipėdos gyventojai, turėsime parduoti butus ir išvažiuoti iš čia“, – prognozavo klaipėdietė Rita.

Gyventojos teigimu, Smiltynės urbanizacija lems prastesnes klaipėdiečių gyvenimo sąlygas, pablogins sveikatą.

Kitam klaipėdiečiui daugiausiai nerimo kelia bendrajame plane numatyta išorinio uosto atsiradimo galimybė.

„Kam tas išorinis uostas? Pietinėje dalyje visa tai galima padaryti. Kiek miško iškirsti dėl geležinkelių. Tokie dalykai labai gąsdina. Aišku, gal artimiausiu metu to išorinio uosto nebus, bet ateinančioms kartoms gali būti labai blogai“, – dėstė šiaurinėje miesto dalyje gyvenantis Mindaugas.

Miesto valdžios išgirsti būti siekiantys klaipėdiečiai akcentuoja ir ateityje uostamiestyje galimai dar augsiančią taršą, jeigu dabar parengtas planas šį ketvirtadienį bus patvirtintas ir bus imtasi įgyvendinti šiame dokumente numatytus sprendinius.

„Dabar tas naujas bendrasis planas ruošiasi maksimaliai uosto plėtrai – patrigubinti uosto taršą mieste miestiečių sąskaitą, kelis kartus daugiau vilkikų miesto gatvėse, ruošiasi naikinti stadioną, kuris pažymėtas kaip konversija, miškus iškirsti Girulių, Smiltynės. Mes prieš tokį miestui ir miškui žalingą planą“, – sakė klaipėdietis Paulius.

Pasak gyventojo, daugybė klaipėdiečių savo pastabas yra išsakę miesto tarybos nariams, tačiau esą nebuvo išgirsti.

„Tik vienas tarybos narys, kiek žinau, yra prieš, o visi kiti pritaria. Nežinau, kam jie atstovauja, savo verslams, uostui, bet tikrai ne mums, klaipėdiečiams“, – apibendrino Paulius.

Klaipėdos meras: plano rengimas, derinimo ir tvirtinimo procesas parodė, kad savivalda neturi realios pilnos savivaldos teisės savo teritorijoje

Dar prieš prasidedant protestui Klaipėdos savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame pažymimo dokumento stiprybės, akcentuojama, kad bendrasis planas nėra vieno asmens vizija, kaip turėtų vystytis miestas. Tai, kaip teigiama pranešime, bendras savivaldybės specialistų ir išorės ekspertų darbas, kurį lydėjo gausybė derinimų su įvairiomis institucijomis, organizuoti pristatymai visuomenei.

Tai miesto meras V. Grubliauskas kartojo ir į protestą susirinkusiems gyventojams.

„Turbūt tie, kurie sako „taip“, šiandieną čia nesirinks ir tokių yra neabejotinai žymiai daugiau negu tų, kurie sako „ne“ dėl vienų ar kitų priežasčių. Aš tik priminsiu, kad šitas naujasis bendrasis planas, kurį taryba tvirtins ketvirtadienį, buvo rengiamas 3 metus ir gautas 28 institucijų suderinimas, gauta apie 400 siūlymų iš miestiečių, bendruomenių ir turbūt daugiau nei du trečdaliai tų siūlymų buvo išnagrinėta ir į juos atsižvelgta“, – prieš gyventojų surengtą akciją žurnalistams sakė V. Grubliauskas.

Uostamiesčio meras teigė suprantantis, jog dokumentas nėra idealus, tačiau taip pat pastebėjo sunkiai įsivaizduojantis tokį planą, kuris sulauktų absoliutaus palaikymo.

„Kalbėti apie idealų planą yra labai sudėtinga, tačiau bendrasis planas yra miesto ateities konstitucinis dokumentas, kuris yra daugiau nei būtinas. Aš neabejoju, kad taryboje bus rimta diskusija, bet bus pritarta tam planui, nes ji iš tikrųjų atveria didžiules galimybes miesto plėtrai, augimui, dinamikai, kas nebeįmanoma galiojant dabartiniam planui“, – sakė V. Grubliauskas.

Vis dėlto meras taip pat pastebėjo, kad rengdamas naują bendrąjį planą, miestas negalėjo elgtis vien tik taip, kaip norėtų, nes priimti tam tikrus sprendimus verčia aukštesnės galios dokumentai, tokie kaip uosto bendrasis planas, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas. Tiesa, aiškinama, kad gyventojams nevertėtų baimintis miškų kirtimų.

„Kalbant apie Girulius ir Melnragę, tai nėra kalbos apie naujus įsisavinimo užmojus, kirtimus ar teritorijas tame miesto kampelyje. Bet yra kalba apie esamų teritorijų vystymą ir galimybes ten vienokiai ar kitokiai plėtrai esamose ribose. Kalbant apie Žiemos uostelį, kas dabar labai akcentuojama, ar molų klausimus, miestas negali diktuoti uostui, kaip jis norėtų ką daryti. Išsakyti gali. Tas buvo išsakoma rengiant nacionalinį bendrąjį planą, tačiau kiek į tai buvo atsižvelgta – valstybės klausimas“, – pabrėžė pašnekovas.

V. Grubliauskas akcentavo, kad šio bendrojo plano rengimas, derinimo ir tvirtinimo procesas parodė, jog savivalda neturi realios pilnos savivaldos teisės savo teritorijoje.

„Manau, kad yra gerai, kad žmonės ne tik turi nuomonę, bet galimybę ir civilizuotais būdais ją išreikšti. Tai yra demokratinis laimėjimas ir šventė. Kita vertus, daugeliu atvejų klausimais, ypač siejami su Vyriausybės planais ar Susisiekimo ministerijos vienomis ar kitomis ambicijomis tiek dėl uosto plėtros ar geležinkelių plėtros, sprendžiami ne Klaipėdoje. Tačiau Klaipėda turi priimti žaidimo taisykles, kurias diktuoja institucijos, esančios Vilniuje, Ten turbūt reikėtų ieškoti sprendimų ateityje, nes tai, kad vienu meru buvo rengiami du planai – miesto ir uosto – jau yra sunkiai suvokiamas procesas. Bet kita vertus, tai parodo savivaldos savarankiškumui Lietuvoje tikrai yra kur tobulėti“, – aiškino meras.

V. Grubliauskas patikino, kad naujas bendrasis planas neatims iš uostamiesčio jo autentiškumo, o atvers galimybes Smiltynės, Melnragės, Girulių teritorijoms suteikti kurortinių teritorijų statusą, pietinėje miesto dalyje atsiras tam tikras šios miesto dalies centras su prieigomis prie marių ir pan.

„Aš esu įsitikinęs, kad gal geriau ne visiškai tobulas planas, bet ateityje galimai tobulintinas planas nei jokio plano arba planas, kuris yra tikrai atgyvenęs atliepimą realijoms“, – sakė V. Grubliauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt