Lietuvoje

2021.09.27 12:44

Prof. Ramonaitė: įsivaizduočiau didžiosios koalicijos, kurios centrinė figūra – Skvernelis, scenarijų

Edita Vitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.09.27 12:44

Vyriausybė užsikrėtė dalies tautos nepasitikėjimo virusu, teigia politologai. Naujausia bendrovės „Vilmorus“ gyventojų apklausa rodo, kad tik du ministrai – Arvydas Anušauskas ir Monika Navickienė – turi daugiau teigiamų vertinimų nei neigiamų, visi kiti – su minuso ženklu. Tai reiškia, kad dalis apklaustų žmonių Vyriausybės veiksmams nelinkę pritarti. Šios savaitės premjerės emocijų protrūkis signalizuoja, jog įtampa didelė, nuolatinę kritiką nėra lengva toleruoti. Ar Vyriausybė po kelių mėnesių užpūs vienerių metų žvakutę ant torto, politikos ekspertai garantuoti nedrįsta, tačiau dėlioja ir planą B, nors politiškai dabar ministrų kabineto griūčiai yra labai netinkamas metas.

Ministrų kabinetas kaista, kaista ir premjerė. Pandemijos suvaldyti nepavyksta, susirgimų skaičiai auga, ne ką gelbsti ir galimybių pasas. Migrantų nors ir mažėja, problemų vis tiek daugėja – iš visų pusių girdėti priekaištų dėl migrantų gyvenimo sąlygų. Todėl visuomenės apklausos rezultatai maudo ministrus minusiniame reitinge. Vos dviem ministrams iš keturiolikos žmonės reiškia pasitikėjimą.

Savaitė. Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su išeivija, išgirdo, kad yra homofobas

„Du ministrai yra su pliusais – tai yra A. Anušauskas ir M. Navickienė. Daugiausia kliuvo neigiamo reitingo A. Bilotaitei“, – sakė „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Premjerės Ingridos Šimonytės reitingas irgi nėra aukštas, sako sociologas, jis kritęs beveik 50 procentų. Kodėl Vyriausybė susirgo žmonių nepasitikėjimo virusu, politologai įvardija pagrindinę priežastį – nėra komunikacijos net tarp pačių ministerijų, tokių kaip Vidaus reikalų, Sveikatos, Švietimo, jos dabar yra degančios ministerijos ir turi veikti kaip suderintas instrumentas.

„Ir čia tada ar pati Ingrida Šimonytė nėra priversta užsiimti smulkių gaisrų gesinimo veikla, kas neleidžia imtis vadovavimo šiek tiek iš viršaus, ir tai yra dalykai, kurie nesuveikia“, – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

„Pabandom, o paskui žiūrėsim. Kas čia per toks eksperimentavimas? Kas čia per praktika? Kai turim kitų šalių patirtį, gal kai kuriuos veiksmus galima pateisinti su pandemijos krizės valdymu, tačiau aš nė iš vienos ministerijos nemačiau originalaus sprendimo“, – teigė Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė.

Migrantų ir pandemijos krizės akivaizdoje daugiausia kritikos ir visuomenės nepasitikėjimo sulaukia keturi ministrai: Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Tačiau dėl smukusių ministrų reitingų išsiskiria ir politikos ekspertų nuomonės.

„Kaltinti Vyriausybę visomis nuodėmėmis ir manyti, kad kalti konkretūs žmonės – tai būtų slėpimasis nuo realaus supratimo, kas vyksta. Bilotaitė nuo pirmos dienos pakliuvo į labai sudėtingą situaciją, o Dulkio situacija dar sudėtingesnė – jis ir politiškai buvo paskirtas kritinėje situacijoje, į jį kritiškai žiūrėjo ir prezidentas. Dulkiui politikoje reikia kovoti praktiškai kiekvieną minutę“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis.

„Agnei Bilotaitei sunkiai sekasi, ta, kuri gintų savo sprendimus ir politiškai, dabar sakys, kad jai netinkamas metas pasitraukti, todėl siūlyčiau valdantiesiems įsivertinti, ar jie turi dabar kabinete tai, ką gali įsivertinti geriausiai, jeigu atsakymas ne, tai yra priežastis galvoti apie ministrų keitimą“, – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė.

„Dabar mokyklos yra panirusios į chaosą. 25 ar 30 procentų to chaoso būtų galima suvaldyti, jeigu būtų suvaldyta komunikacija. Tai nėra, kad per mažai kalbama, tai yra per daug kalbama ir per daug nutylima“, – sakė KU universiteto lektorė G. Burbulytė.

Tačiau sakoma, kas matoma, tą ir kritikuoti lengva, nes kitų ministrų veiklos dėl pandemijos ir migrantų krizės beveik nesimato, o ir reitingų lentelėje kai kurie ministrai net nefigūruoja.
„Ką daro Dobrovolska? Nežinau, ką ji daro, nes nesidomiu“, – teigė L. Bielinis.

„Visai neaišku, ką daro dalis ministrų, aš nesakau, kad jie nedirba, tačiau tiek laiko kalbama apie energetikos kainų kilimą, o aš kaip nemačiau energetikos ministro, taip ir nematau“, – savo nuomonę išreiškė R. Urbonaitė.

„Kainų kilimas buvo išklibinęs ne vieną Vyriausybę, prisiminkim Kazimierą Prunskienę. Dabar tai nutylima. Kokiais tikslais? Kad nekiltų didesnių problemų, ar jų nematome“, – pridūrė KU universiteto lektorė G. Burbulytė.

Vienų nesimato, kiti per daug kalba, dar kiti bijo palikti ministro postą. Anot politologų, aštuonioliktojo ministrų kabineto ateitis miglota, todėl jie bando dėlioti pakaitinį ministrų kabinetą, kuris galėtų būti surinktas iš visų partijų ir taip būtų sudaryta vadinamoji profesionalų Vyriausybė.

„Nors apie tai niekas nekalba, bet aš įsivaizduočiau scenarijų – didžiosios koalicijos ir galėtų būti ta didžioji koalicija, peržengianti visas ribas, ir Skvernelis kaip ta centrinė figūra galėtų vienyti tas partijas. Aš įsivaizduočiau, kad ir konservatoriai galėtų įeiti, ir socialdemokratai“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė.

Toks scenarijus jau išbandytas pasaulyje, sako politologė, tai gelbėjimosi ratas, kai krizei suvaldyti kuriama profesionalų Vyriausybė. Politikos ekspertai sako, jog dabartinė Vyriausybė, tikimasi, vienerių metų sukaktį minės, tačiau švęsti greičiausiai nebus dėl ko.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt