Lietuvoje

2021.09.26 21:03

Vyriausybė pasiūlė steigti Krizių valdymo centrą: tikimasi, kad sudėtingu laikotarpiu padės išvengti sutrikimo

Sofija Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.09.26 21:03

Lietuva susiduria su dviem kompleksinėmis krizėmis, į kurių sprendimą privalo įsitraukti ne viena, o kelios ministerijos. Šalyje jau veikia ne vienas krizių valdymo centras, operacijų vadovai leidžia įsakymus, tačiau bendro veikimo vis tiek trūksta. Kita vertus, visiškai akivaizdus ir tam tikras sprendimų priėmėjų sutrikimas, negebėjimas valdyti situacijos. Vis aiškiau matyti, kad Lietuvoje trūksta pasirengimo valdyti krizes, strateginio mąstymo, supratimo, kaip krizinėms situacijoms užbėgti už akių, tiesiog gesinami ištikę gaisrai.

Per visą laikotarpį nuo nepriklausomybės atkūrimo vyko posėdžiai, buvo kuriamos strategijos, tačiau jos liko beverčiais popieriais. Šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo pasiūlyta steigti depolitizuotą krizių valdymo centrą, kuriame pareigūnai budėtų visą parą, jų nurodymams privalėtų paklusti ministerijos ir savivaldybės. Centras turėtų pradėti veikti po dveju metų – 2023-aisiais.

Savaitė. Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su išeivija, išgirdo, kad yra homofobas

Nepriklausomas krizių valdymo ekspertas Šarūnas Andriukaitis-Sutkus tikina, kad bet kuris rimtesnis incidentas Lietuvoje virsta sunkiai įveikiama krize, valstybės institucijos neturi krizių valdymo kompetencijos, priimami chaotiški sprendimai. Taip yra dėl to, kad per visą nuo nepriklausomybės atkūrimo laiką nebuvo rimto požiūrio kaip spręsti šią problemą.

„Valstybinės ir savivaldybių institucijos, jos nėra sustygavę arba netgi pasiruošę dirbti tarpusavyje tam, kad spręsti kažkokią iškilusią problemą“, – kalbėjo Š. Andriukaitis-Sutkus.

Du kartus buvęs saugumo departamento vadovu Mečys Laurinkus sako, dar prieš 2000-sius dalyvavęs pasitarimuose vyriausybėje ir tarpinstituciniu lygiu dėl krizių valdymo šalyje, toliau kalbų nepažengta.

„Bet tuo viskas ir pasibaigdavo. Visi sutikdavo, kad reikia kažką daryti [...] bet už to visko jautėsi, kad na, jei galima neleisti pinigų, tai geriau ir neleisti“, kalbėjo VSD vadovo pareigas 1990–1991 ir 1998–2004 m. užėmęs Mečys Laurinkus.

2019-jų spalį padangų gaisras Alytuje parodė, kad nesuveikė krizių valdymo sistema, jos spragas teko taisyti tiesiogiai. Gaisras nebuvo traktuojamas kaip aukščiausios kategorijos, nes „Ekologistikos“ sandėliai, kuriuose buvo sukaupti milžiniški kiekiai naudotų padangų, nebuvo įtrauktas į pavojingų objektų sąrašą. Sveikata ir gyvybe rizikavę ugniagesiai gaisrą gesino 10 parų. Tuo metu už civilinę saugą atsakingas vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma buvo išvykęs į Interpolo asamblėją ir apie gaisrą sužinojo tik po kelių dienų, kai grįžo į Lietuvą.

Prezidentas Gitanas Nausėda gaisro Alytuje metu lankėsi su vizitu Japonijoje ir nematė priežasčių skubiai grįžti, o priešingai pratęsė kelionę su pirmąja ponia privačiai aplankydami Pietų Korėjoje studijavusią dukrą. Vėliau prezidentas sušaukė pasitarimą ir reikalavo užtikrinti, kad tokios nelaimės nesikartotų.

Sauliaus Skvernelio vyriausybės vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius 2016-siais tikino, kad valstybė yra pasirengusi apsaugoti išorinę Europos Sąjungos sieną tuo atveju, jei prie jos priartėtų nekontroliuojami pabėgėlių srautai, esant būtinybei ji būtų uždaryta.

Tačiau kai dabartinei vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei teko tą sieną uždaryti realiai, paaiškėjo kad uždaryti nėra ko, ir dabar I. Šimonytės Vyriausybei tenka skubiai tverti sieną nuo Baltarusijos.

S. Skvernelio vadovavimo laikais buvo surengti mokymai, 40-ies tūksančių migrantų antplūdžiui atremti, dabar turime galvosopį dėl dešimt kartų mažesnio skaičiaus – 4000 užsieniečių.

Išaiškėjo, kad prieš kelerius metus tuometės vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės vadovautos ministerijos suplanuotas stovyklas užsieniečiams į savo teritoriją sutiko įsileisti vos viena kita savivaldybė.

„Prieš keletą metų vyko pratybos migracijos krizei suvaldyti. Didžioji dalis savivaldybių dalyvavo ir deklaravo pasiruošimą yra parašais patvirtintas tas pasiruošimas administracijos vadovų, o kada turime realią krizę, mes matome, kad patvirtintas mūsų pasiruošimas buvo per daug formalus“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas.

Politinius taškus sau rinko ne viena partija, gąsdindama Baltarusijos atominės elektrinės baubu. Ši jėgainė iš tiesų statoma pažeidžiant tarptautines konvencijas.

2019-siais sostinės vadovybė planavo pratybose patikrinti, kaip vyktų gyventojų evakuacija įvykus branduolinei avarijai Astrave, tačiau tuometis vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas tokias pratybas pavadino bereikšmėmis ir uždraudė jose dalyvauti pareigūnams.

Anot E.Misiūno, Vilnius nepatenka į zoną, iš kurios būtų evakuojami gyventojai, tokios pratybos tik sėtų baimę. Atsakydama į tai, sostinės valdžia atsisakė dalyvauti Vidaus reikalų ministerijos organizuojamose mokymuose.

Vilniaus savivaldybė planuoja spalį surengti pratybas, tačiau jau dabar aišku, kad kilus realiai grėsmei, vienai savivaldybei toks iššūkis vargu ar būtų įveikiamas.

„Jeigu būtų tokia situacija, sakykim, diena X, tai tiek Vilniaus savivaldybė, tiek kitos savivaldybės natūraliai susidurtų tiek su žmogiškųjų išteklių, tiek su finansiniais iššūkiais“, – kalbėjo Vilniaus mero patarėja Ieva Dirmaitė.

Ilgametis Radiacinės saugos centro vadovas Albinas Mastauskas sako su nerimu stebintis aplaidų valdžios požiūrį. Pasak radiacinės saugos eksperto, valdininkų sudėliotuose planuose gali būti gražiai surašyti visi veiksmai, kurie tikrovėje neveikia. Gali tekti skubiai evakuoti iš aplinkinių savivaldybių dešimtis tūkstančių dar iki užslenkant radioaktyviam debesiui iš Astravo pusės.

„Tai yra 26 tūkst. gyventojų ir aš tikrai sunerimęs kas dabar vyksta su migrantais 4000, kaip mes dabar gražiai kabutėse susitvarkom, tai kaip susitvarkysim su tais 26 tūkst., jei iš tikrųjų reikėtų labai rimtai dirbti ir ne nuotoliniu būdu, o realiai įvertinti kas kur kada išveš [...] 26 tūkst. reikės kažkur tai apgyvendinti. Tai nebus tas pats kaip [migrantai] mokykloje: kai vienas tualetas ir 1000 gyventojų“, – aiškino buvęs radiacinės saugos centro vadovas Albinas Mastauskas.

Minskas skelbia apie antrojo reaktoriaus statybos pabaigtuves dar šiemet. Tuo metu šios atominės grėsmės temą nustelbė kalbos apie pandemijos ir migrantų krizių valdymą.

Dabar politikai viešoje erdvėje grumiamasi vertindami Ingridos Šimonytės Vyriausybės veiksmus įveikiant šias krizes. Tuo metu premjerės I. Šimonytės nurodymu sudaryta darbo grupė parengė Krizių valdymo koncepciją, kuri keistų situaciją iš esmės.

Siūloma naikinti prie Vyriausybės veikiančią Ekstremalių situacijų komisiją ir Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupę. Naujai įsteigtas Ekstremalių situacijų ir krizių valdymo centras būtų tiesiogiai pavaldus premjerui. Jame visą parą be išeiginių budėtų krizių valdymo pareigūnai, kurie esamu laiku gautų ir analizuotų žvalgybų, policijos, kitų tarnybų informaciją. Kilus pavojui, centro pareigūnai reaguotų čia ir dabar, teiktų informaciją premjerui ir Nacionalinio saugumo komisijai.

Priklausomai nuo krizės pobūdžio, nedelsiant būtų pasitelktos ministerijos, savivaldybės ar žinybos. Jeigu atsitiktų taip, kad Lietuvos valstybei kiltų karinė grėsmė, įsijungtų kiti mechanizmai remiantis karo padėties įstatymu.

Šiai darbo grupei vadovavęs vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas tikina, kad taip veikiantis Krizių valdymo centras būtų depolitizuotas, o tai leistų išvengti pasitaikančios konkurencijos tarp žinybų ir savivaldybių.

„Tai yra ta institucija turėtų ir valinius sprendimus nurodyti vienai ar kitai valstybinei įstaigai arba savivaldybei vykdyti vienokius ar kitokius nurodymus imtis vienokios ar kitokios veiklos sprendžiant vieną ar kitą situaciją“, – teigė K. Lančinskas.

Vyriausybė planuoja, kad nauja krizių valdymo koncepcija šalyje ir Krizių valdymo centras turėtų pradėti veikti 2023-jų viduryje, tačiau tam reikalingi įstatymų pakeitimai, kuriems turi pritarti Seimas ir prezidentas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt