Lietuvoje

2021.09.26 20:28

Gentvilas: negali taip būti, kad Seimas paklus gatvės mitinguotojams, todėl Partnerystės įstatymą svarstys

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.09.26 20:28

„Jeigu aš pradėsiu vieną dieną vieno maršo, vieno mitingo reikalavimų klausyt, kitą dieną – kito, tai, žinote, tai taps populistine politika ir apskritai ne politika, o gatvės demokratija“, – sako liberalas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo, parlamentas turėtų svarstyti Partnerystės įstatymą, o tai bus, kai iniciatoriai pateiks projektus. Liberalų atstovas taip pat pažymėjo matąs klaidų labiausiai kritikuojamų ministrų darbe, tačiau mano, kad „brastoje nereikia keisti arklių“ – ministrai turi likti Vyriausybėje.

Nepasitenkinimą Vyriausybės veikla rodo ne vien neigiami ministrų reitingai, bet ir protesto maršai, kartais virstantys atvira agresija. Kol kas nelabai panašu, kad Vyriausybė stengiasi gerinti santykius su nepatenkinta visuomenės dalimi, kaip ir nepanašu, kad toji dalis linkusi nurimti ir todėl mažėti. Galvoti, kaip suvaldyti pandemiją, neteisėtų migrantų srautus, o jau esantiems Lietuvoje užtikrinti gyvenimą pagal egzistuojančius žmogaus orumo suvokimo kanonus ir tuo pačiu metu mėginti susikalbėti su įkaitusia visuomenės dalimi – ne vien Vyriausybės, bet ir visos valdančiosios koalicijos reikalas.

Savaitė. Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su išeivija, išgirdo, kad yra homofobas

Liberalas E. Gentvilas – laidoje „Savaitė“.

– Pone Gentvilai, ar jūs sutinkate, kad ne tik Vyriausybės elgesys išprovokavo šituos nepatenkintųjų maršus, kad čia kaltės dalį turi prisiimti ir visa Seimo valdančioji koalicija?

– Be abejo, kaip sakoma, visada valdantieji yra atsakingi už esamą situaciją ir esamą nepasitenkinimą, tačiau turime matyti, kad tai yra ir pasaulinės tendencijos. Antivakserių judėjimas visame pasaulyje ir vyriausybių reitingų kritimas taip pat, nedrįstu sakyti visame pasaulyje, tačiau labai daug kur pastebimas, tai Lietuva nėra išimtis. Bet tai nereiškia, kad aš noriu pasakyti, jog valdančioji dauguma nėra atsakinga už esamą padėtį.

– Taigi, apie valdančiąją daugumą, žiūrėkite, aš apie Seimą klausiu ir todėl, kad vienas iš maršistų reikalavimų yra iš pareigų pašalinti ne tik 3 ministrus, bet ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką poną Raskevičių ir taip pat vienas iš jų reikalavimų yra nebekalbėti daugiau ir pašalinti iš Seimo darbotvarkės, Partnerystės įstatymą ir Stambulo konvenciją. Tai mano klausimas – kaip jūs žiūrite į tokius reikalavimus? Ar taip ir ryšitės padaryti?

– Manau, kad nesiryšime. Reikalavimai buvo išrėkti ar peticijų visokių pavidalu išsakyti Šeimų maršo dalyvių, pavyzdžiui, rugsėjo 10-osios mitinge. Aš įsiklausau, suprantu, bet lygiai taip pat rugsėjo 9 dieną prie prezidentūros vyko liberalaus jaunimo mitingas. Tai kurių man klausyti? Tai aš esu įsitikinęs, kad brandi politika yra tada, kai ji remiasi politikų pažadais savo rinkėjams. Aš, pavyzdžiui, savo rinkėjams sakiau, kad esu už Stambulo konvenciją, esu už partnerystę, ir aš to laikysiuosi, nes, jeigu aš pradėsiu vieną dieną vieno maršo, vieno mitingo reikalavimų klausyt, kitą dieną – kito, tai, žinote, tai taps populistine politika ir apskritai ne politika, o gatvės demokratija, kai išrinkti politikai neprisiima jokių atsakomybių.

Lygiai taip pat, aš manau, mąsto ir valdančiosios koalicijos dauguma politikų, kad negalima išgirdus vienus rėkavimus viename miesto kampe mestis į tą pusę, kitą dieną – į kitą pusę. Tai taip jau nebus. Gatvėje susirinko mitinguotojai, pareikalavo nuimti Raskevičių, visaip jį iškeikę, prigąsdinę Seimo narius, kad jų vaikai bus gaudomi, ir mes turime paklusti. Atleiskite, bet esame parlamentinė demokratija, o ne fašizmas, kuris formuojasi gatvėse ir tarpuvartėse.

– Pone Gentvilai, aš teisingai jus suprantu, kad šitas reikalavimas – išbraukti iš Seimo darbotvarkės Partnerystės įstatymą ir Stambulo konvenciją – nebus tenkinamas, vis dėlto tai bus svarstoma Seime?

– Kada nors bus svarstomas, kai iniciatoriai pateiks tuos projektus. Negali būti taip, kad susirinko mitingas ir pasakė, „išbraukti ir niekada nesvarstyti“. Tai, žinote, čia yra ir fundamentalizmas, ir bolševizmas, ir fašizmas vienoj vietoj. Kur lieka tada vieta demokratijoje, aš nebežinau. Mano manymu, tai yra chaotiškos pajėgos, kurios dar pačios nesusitupėjo ir kiekvienas iš savo kiekvieno kampo reikalauja vykdyti būtent jų reikalavimus. Tai man čia tampa panašu į teroristų būrį, kaip tame anekdote: teroristai užėmė vyno rūsį ir 3 savaites nesugeba suformuluoti reikalavimų.

– Kritikuojami dabar labiausiai yra du ministrai, t. y. sveikatos ir vidaus reikalų, bet paskutinėje rugsėjo 10-osios rezoliucijoje maršistai reikalauja pašalinti 3 ministrus – Dulkį, Armonaitę ir Dobrovolską, teisingumo ministrę. Tai jūs jau atsakėte, kad apie pašalinimą kalba neina, valdančioji koalicija, apie tai negalvoja, bet ką jūs manote apskritai, ar reikia Vyriausybės restarto tokio, vadinkime?

– Šiuo metu valdančiojoje koalicijoje tikrai nėra svarstomas restartas arba ministrų pakeitimas. Aš tikrai negaliu garantuoti, ar tai nebręsta ministrės pirmininkės galvoje ir darbotvarkėje, tikrai negaliu komentuoti. Aš tikrai esu tas koalicijos partneris, atsakingas policijos partneris, kuris nenori sakyti, kad Bilotaitė ir Dulkys dirba be klaidų. Taip natūralu, jie klysta, kaip, manau, klydo ir Veryga, ir kai kurie kiti praėjusios Vyriausybės žmonės, bet tai nereiškia, kad šiandien keičiame. Pakartosiu prezidento Nausėdos frazę kitame kontekste, gal brastoje nereikia keisti arklių, nes šiandien pakeitus ar Bilotaitę, ar Dulkį, mes turėsime naują ministrą, kuriam apšilti reiks laikotarpio, ir tas laikotarpis stipriai ir brangiai gali kainuoti krizių valdymui.

Štai toks supratimas, kuris Lietuvoje labai gajus yra – dėl visko kalta valdžia, net ir dėl to, kad, jeigu aš nesiskiepijau ir mano giminėje užsikrėtė keli žmonės, kažkas iš jų numirė, tai kalta Šimonytė.

– Bet aš teisingai suprantu, jūs pripažįstate, kad būtent šitų dviejų ministrų darbe yra daugiausiai klaidų?

– Aš manau, kad sveikas ir savikritiškas požiūris visada yra reikalingas. Taip, aš matau klaidų, matau nenuoseklumų, matau komunikacijos, viešųjų ryšių problemų, matau pavėluotai priimtų sprendimų, bet pasakykite, kas pasaulyje veikia be klaidų. Švedijoje valdant pandemiją iš pradžių ant rankų buvo nešiojamas vyriausiasis šalies epidemiologas Tegnellis, po to jis buvo malamas į miltus, kai pablogėjo situacija, šiandien jis vėl yra tautos didvyris. Manau, kad mes turime siekti ramybės kalbėdami ramiai, sakydami, kad įsiklausome, nesiųsdami jų šunims šėko pjauti, o galvodami, kad jie taip pat yra žmonės, taip pat yra rinkėjai, kurie turi savo norus, tačiau šiandien šita vyriausybė nėra pasirengusi jų norams paklusti.

– Na, ir kokia jos artimiausia ateitis, jūsų manymu, debesuota ir saulėta?

– Debesuota. Debesuota, nes tai yra ir pasauliniai reiškiniai, kad vis daugiau nepatenkintų žmonių, užsitęsusi pandemija ir vis daugiau kaltinančių ne pandemiją, kuri dar nėra perprasta pasaulio specialistų, medikų, virusologų, ne patys žmonės, kurie nesiskiepija, yra kalti, o kalta valdžia. Štai toks supratimas, kuris Lietuvoje labai gajus yra – dėl visko kalta valdžia, net ir dėl to, kad, jeigu aš nesiskiepijau ir mano giminėje užsikrėtė keli žmonės, kažkas iš jų numirė, tai kalta Šimonytė.

– Pone Gentvilai, ačiū už šitą pokalbį.

– Ačiū.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt