Lietuvoje

2021.09.26 11:52

Landsbergis stebisi skiepų priešininkais: tie, kurie gąsdina, dažniausiai nesugeba paaiškinti, už kurio kampo yra pavojai

atnaujinta 13.56
Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.09.26 11:52

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku patvirtintas Gabrielius Landsbergis ragina visuomenę įsiklausyti į tuos politikus, kurie ne gąsdina žmones, o siūlo problemų sprendimus. Jo įsitikinimu, politikai raginantys nesiskiepyti nuo koronaviruso, kalbantys apie grėsmes šeimai ar lietuvių kalbai, dažniausiai net nesugeba paaiškinti, kur slypi tas pavojus.

G. Landsbergis sekmadienį buvo patvirtintas TS-LKD pirmininku dar vienai ketverių metų kadencijai. Partijos pirmininko rinkimai šiemet neįvyko, kadanti visi kiti kandidatai atsiėmė savo kandidatūras G. Landsbergio naudai. Tad partijos suvažiavimas oficialiai patvirtino politiką partijos pirmininku.

Savo kalboje TS-LKD suvažiavime G. Landsbergis tikino, kad konservatorių vadovaujamai Vyriausybei teko susidurti su ne viena krize, tai yra su koronaviruso pandemija, migrantų antplūdžiu.

„Šie iššūkiai – nesinori vartoti žodžio „krizė“ – mus privertė prisiminti, kaip kovoti. Ir didžiuojuosi, galėdamas konstatuoti, kad mūsų žmonių nenuilstamo darbo, mūsų sąjungininkų ir partnerių iš ES ir NATO dėka vienus iššūkius jau įveikiame, kitus neabejotinai įveiksime. Deja, yra tokių, kurie vietoj laiminčios ir atsilaikančios Lietuvos valstybės regi – ir nori kitiems įteigti – kitą vaizdą: pralaiminčią, pasmerktą Lietuvą, valstybę be prošvaisčių ir be vilties”, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Man sunku įvertinti, kiek tokia paniką ir tamsą skleidžianti laikysena yra autentiška. Lengviau suprasti tada, kai taip kalbantys politikai yra Seime, kas šiais laikais, keista, bet pasitaiko vis rečiau. Ypač jei ieškotume partijų pirmininkų – dažniau šiandien juos rasime privačiame versle ar Europos Parlamente, bet ne komitetų posėdžiuose, teikiančius pasiūlymus ar sprendimus”, – pridūrė jis.

G. Landsbergis pabrėžė pastebintis, kad neigiamos, gąsdinančios naujienos visuomenėje sulaukia didesnio dėmesio. Dėl to, pasak TS-LKD vadovo, baimė politikoje tampa labiausiai pasiekiama valiuta, kuria nesunku nupirkti rinkėjų balsą. Vis dėlto, G. Landsbergio teigimu, baimės tėra greitasis maistas, kuris kenkia visuomenei.

Savo ruožtu TS-LKD vadovas ragino rinkėjus atsirinkti, kurie politikai siūlo problemų sprendimus, o kurie tik gąsdina žmones, siekdami politinės naudos.

„Neapykantos kampanijos suskaldo visuomenę tiek, kad ar skiepytis renkamės pagal tai, už kurią partiją balsuojame. Todėl taip svarbu atsirinkti, kurie politikai šiandien gydo visuomenės žaizdas, kurie jas toliau gilina. Atskirsime juos pagal žodyną – skaldantį ar vienijantį. Politikai, kurie yra problemos dalimi, ar jos sprendimo dalimi. Iš vienų girdime sprendimus, iš kitų – gąsdinimus: pavojus šeimai, grėsmė lietuvių kalbai.

Garsiai šaukiama apie pamintą, sunaikintą teisę bei Konstituciją. Dar daugiau – skiepai ir galimybių pasas prilyginti koncentracijos stovykloms. Nors tikrasis pavojus šalia – ligoninės perpildytos ir mirštančiųjų neskiepytų žmonių skaičius auga. Tie, kurie gąsdina, dažniausiai nesugeba paaiškinti, už kurio kampo tie pavojai tyko ir kas gąsdintojo šeimai ar kalbai grasina”, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Jei kas klaustų mano nuomonės, tai didesnis pavojus tyko iš nepagarbos savo artimam ar šeimoje, ar už jos, o kalbai labiausiai gresia pačių grasintojų prastas gramatikos mokėjimas – ir melas bei neapykanta, kuriems tarnauti gimtoji kalba prievartaujama. Kitas dar pridėtų – ir mokykloje netinginiauk. Taip apsaugosi ir šeimą, ir kalbą. Ir nepasiduosi antimoksliniams prietarams, prieš kuriuos plokščios žemės mitas slepiasi kamputyje”, – pridūrė TS-LKD lyderis.

G. Landsbergis priminė, kad viešojoje erdvėje vis pasigirsta teiginių, kad Lietuva siekia susipykti su Baltarusija ir Kinija. Bet tai, pasak TS-LKD lyderio, yra netiesa.

„Lietuva turi artimiau bendrauti su demokratiniais, taip pat mąstančiais kraštais. Ir taip, tai – vertybinis sprendimas. Demokratijų silpnumas pirmiausia atsiranda ne dėl stiprėjančių autokratijų, bet dėl silpnos demokratijų paramos vienų kitoms. Australija susiduria su didžiuliu Kinijos spaudimu, nes pasiūlė Vakarų pasauliui pradėti nepriklausomą covid viruso atsiradimo tyrimą. Paramos iš Vakarų nesulaukė ir aš esu įsitikinęs, kad tai buvo klaida. Mes atidarome ambasadas Australijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre. Kalbėsime ir paremsime tuos, kuriems demokratinės paramos reikia labiausiai”, – dėstė konservatorių lyderis.

Jis teigė suprantantis, kad dėl Vyriausybės pozicijos Lietuvos įmonės, dirbusios Kinijoje, gali sulaukti sunkumų. Vis dėlto, G. Landsbergis primena, kad Kinija nėra demokratinė valstybė ir įstatymus ji prisitaiko savo režimui.

G. Landsbergis savo kalboje aptarė ir valstybių požiūrio į NATO kitimą. Anot jo, atsirado abejojančių, kad transatlantinis aljansas yra svarbus. Tai, pasak TS-LKD lyderio, yra nemenkas iššūkis.

„Europai vis dar siekiant tapti geopolitine galia, transatlantinės tvarkos byrėjimas būtų katastrofiškas – tiek svarbos, tiek ir saugumo požiūriu. Todėl privalome bet kokia kaina puoselėti ir stiprinti transatlantinę sąjunga”, – dėstė G. Landsbergis.

Jis kartu ragino nepamiršti ir Rytų partnerystės svarbą Europoje. Be to, G. Landsbergio teigimu, Lietuva turi galvoti ir apie saugumo situaciją Ramiajame, Šiaurės Atlanto vandenynuose.

Anot G. Landsbergio, stebint dabartinę situaciją Europoje ir pasaulyje, yra aišku, kad autoritarinės valstybės yra pasirengusios mesti iššūkį demokratinėms valstybėms.

„Dabar turime pripažinti, kad yra blokas autoritarinių valstybių, kurios pasiruošę demokratiniam pasauliui mesti rimtą iššūkį – geopolitinį, ideologinį, technologinį, ekonominį, netgi karinį. Ir kad nuo to, ar pasaulio demokratijos pajėgs tą iššūkį atremti, priklauso tokių valstybių, kaip Lietuva, likimas. Šioje situacijoje negalime likti neutralūs – turime aiškiai įvardyti, su kuo mes ir už ką mes. Nes mums tai yra – visiškai pažodžiui – gyvybinis klausimas. Baimės kelias yra kelias į pralaimėjimą, į susinaikinimą. Ir kaip jau yra sakyta – jei ir reikia ko nors bijoti, tai tik pačios baimės”, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis ragino stiprybės semtis iš Lietuvos laisvės kovotojų – partizanų. G. Landsbergis priminė, kad šiemet minime 100 metų, kai gimė partizanas Juozas Lukša Daumantas.

„Pamenate Daumanto ir kitų dviejų partizanų nuotrauką – amerikietiškomis odinėmis striukėmis apsirengę, automatais bei granatomis ginkluoti? Juozas centre su žiūronais ant kaklo ir vos įžvelgiama šypsena. Man ši nuotrauka, šis vaizdas, yra įkvėpimas. Tai kovojanti Lietuva, pasitikinti, ori. Ne baime prekiaujanti. O viltį siūlanti. Tai ne okupanto batą bučiuojanti ar prieš diktatorių nusilenkianti. Tai užtikrinta, ryžtinga Lietuva. Ir tokia Lietuva šiandien yra: daug pasiekusi, pripažinta ir gerbiama – tiek Europoje, tiek JAV”, – kalbėjo G. Landsbergis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt