Lietuvoje

2021.09.24 17:40

„Vilnius medžių nemyli“ – prie sostinės savivaldybės susirinkę protestuotojai reikalauja keisti želdynų politiką

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt, LRT RADIJAS2021.09.24 17:40

„Vilnius – trinkelių sostinė“, „Vilnius medžių nemyli“, „Keiskime politiką, o ne klimatą“, „Medžiai yra paveldas“ – tokiais ir panašiais plakatais nešini žmonės penktadienio pavakarę rinkosi prie Vilniaus miesto savivaldybės esančioje aikštėje.

Ne tik plakatais, bet ir būgnais nešini protestuotojai reikalavo sostinės valdžios dėmesio dėl želdynų politikos kylančioms problemoms. Prie įėjimo į savivaldybę jie paliko ir medelį vazone, o greta ir ženklą, siūlantį merui Remigijui Šimašiui šį medį pasodinti.

Protesto akciją dėl brandžių medžių kirtimo prie sostinės savivaldybės surengė organizacija „Fridays For Future“. Jos atstovai prieš akciją išplatintame pranešime nurodė, kad nepritaria Vilniaus savivaldybės vykdomai želdynų politikai ir viešųjų miesto erdvių, ypač želdynų, planavimui.

„Pastaruoju metu Vilniuje vykdoma gausybė rekonstrukcijų, statybos, infrastruktūros atnaujinimo darbų, kuriuos vykdant neretai iškertami brandūs medžiai ir sunaikinamos žaliosios erdvės. Taip pat, į miesto erdvių planavimą neįtraukiamos bendruomenės, kyla visuomenės nepasitenkinimas miesto žalumos nykimu“, – teigia protesto akcijos organizatoriai.

Tikisi dialogo

„Fridays For Future“ narė Ugnė Misevičiūtė portalui LRT.lt komentavo, kad protesto akcija siekiama parodyti, jog sostinės bendruomenėms nepatinka dabartinė miesto valdžios želdynų politika.

„Tai nėra pavienis atvejis ar feisbuko komentarai. Tai, visų pirma, yra ilgai besitęsianti ir pastovi problema. Norime eiti į dialogą su savivaldybe ir norime spręsti šitą problemą“, – sakė U. Misevičiūtė.

Ji kalbėjo, kad penktadienį, prieš pat protesto akcijos pradžią, organizacija gavo Vilniaus miesto savivaldybės kvietimą į diskusiją. Visgi iki šiol, anot U. Misevičiūtės, dialogo su sostinės valdžia nebuvo.

„Iš tikro, mes kurį laiką jo nė nesitikėjome. Jie eis į dialogą ne konkrečiai su „Fridays For Future“ judėjimu, bet su bendruomene. Mūsų siekis labiausiai yra toks. Sakydama „mes“, turiu omeny visus vilniečius, įtraukiant, žinoma, ir mus“, – komentavo organizacijos atstovė.

Paklausta, kokias labiausiai degančias problemas sostinėje „Fridays For Future“ mato šiuo metu, U. Misevičiūtė kalbėjo, kad aktualiausi šiuo metu yra Tauro kalno, Vokiečių gatvės projektai. Taip pat – Šiaurinės gatvės, eisiančios per Ozo parką, projektas.

„Ten [Ozo parke] darbai dar nėra pradėti, bet jie yra projekte ir ten numatoma šešių juostų gatvė. Bendruomenės yra labai nepatenkintos, tai turės didelį poveikį saugomoms augalų ir gyvūnų rūšims. <...>

Buvo ir anksčiau projektų, į kuriuos [savivaldybė] neatsižvelgė. Mes tiesiog viliamės, bandome ir bandysime, kol išgirs. Tikimės ir viliamės, bet mes tikrai nežinome. Manome, kad daug kas priklausys nuo žmonių susidomėjimo, visuomenės įsitraukimo. Savivaldybė neklausys vien mūsų komandos, nes mūsų yra tiesiog per mažai. Bet jeigu tai bus viso Vilniaus gyventojai, jeigu tai bus aktyvios bendruomenės, tuomet dialogas ir pokyčiai yra labai tikėtini“, – kalbėjo U. Misevičiūtė.

Turi pasiūlymą savivaldybei

Prie sostinės savivaldybės vykusioje protesto akcijoje dalyvavusi Žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė portalui LRT.lt sakė mananti, kad Vilniuje vis dar gaji blogoji praktika, taip pat paplitusi ir kitose savivaldybėse, kai manoma, kad nukirtus vieną medį ir jo vietoje atstodinus keletą kitų medžių, bus kompensuota senojo medžio sukurta ir prarasta vertė.

Savivaldybė neklausys vien mūsų komandos, nes mūsų yra tiesiog per mažai. Bet jeigu tai bus viso Vilniaus gyventojai, jeigu tai bus aktyvios bendruomenės, tuomet dialogas ir pokyčiai yra labai tikėtini.

U. Misevičiūtė

„Deja, bet taip tikrai nėra. Jauni medeliai, kad ir daug jų būtų, pradės savo funkciją atlikti tik po 20-30 metų. <...> Tai, kad taip paviršutiniškai į tai žiūrima, be galo piktina. Tikrai labai dažnai girdime apie konfliktus tarp gyventojų ir savivaldybės, tarp nekilnojamo turto vystytojų ir bendruomenių. 21 a. demokratijoje, progresyviame mieste, kuriuo save tituluoja Vilnius, taip būti neturėtų“, – kalbėjo I. Budraitė.

Tiesa, ji teigė, kad sostinėje yra padaryta ir gerų žingsnių, pavyzdžiui, yra sukurtas interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti visi suinvetorizuoti miesto medžiai, nurodyta jų būklė, planuojami darbai.

„Tai yra sveikintina, kad pagaliau turime tokią sistemą. Bet tai, kad pro pirštus žiūrima į daugelį konfliktų, kurie kyla dėl medžių priežiūros vis dar netenkina“, – nurodė Žaliųjų partijos vedlė.

Ji sakė tikinti, kad pažanga Vilniuje gali įvykti, o procesai prasidės tuo greičiau, kuo daugiau žmonių netylės ir sieks pokyčių. I. Budraitė sakė, kad jei būtų mąstoma visiškai radikaliai, Vilniaus miesto valdžiai galima pateikti idėją.

„Siūlyčiau savivaldybei pakeisti taisykles, kad apskritai būtų draudžiama kirsti bet kokį medį, išskyrus tam tikras išimtis. Ir tuomet įsivardinti konkrečiai, kad jei medis yra avarinės būklės, jei jis serga ir gali užkrėsti kitus medžius, jeigu absoliučiai neįmanoma įvykdyti visuomenei svarbaus projekto, tada taip. Bet visiems turėtų būti skaidru ir aišku, kokios yra tokio žingsnio sąlygos“, – komentavo I. Budraitė.

Savivaldybė: dalis protestuotojų reikalavimų jau įgyvendinami

Protesto dalyvis bei šio renginio organizatorius Jokūbas Tvaska LRT RADIJUI sako, kad Vilniuje mažėja žaliųjų erdvių, sostinė darosi vis pilkesnė, tad, pasak jo, laukti nėra ko ir prieš tokią sostinės politiką reikia protestuoti.

„Per ilgą laiką matome, kaip Vilniaus miesto savivaldybė kerta arba neprižiūri medžių visose sostinės vietose, – sako J. Tvaska. – Šiuo klausimu aktyvios yra Tauro kalno, Ozo bendruomenės. [...] Pastebėjome, kad Vilniaus miesto savivaldybė visiškai neklauso bendruomenių, tad ir suorganizavome šitą protestą tam, kad padėti išreikšti tuos nepasitenkinimus, kuriuos žmonės jaučia.“


Protesto organizatorius tikina, kad sostinės savivaldybė gerus darbus deklaruoja tik popieriuje, o realybėje yra kiek kitaip. „Pavyzdžiui ji (Vilniaus miesto savivaldybė – LRT.lt) sako, kad atsodina medžius, jei senus nukerta, tačiau nėra jokio teisinio garantavimo, kad tie nauji sodinukai nebus nukirsti vėliau. Tai mūsų reikalavimas yra, kad medžiai būtų atsodinami ir prižiūrimi. Mes pabrėžiame tuos principus, kurių, deja, nėra laikomasi“, – sako J. Tvaska.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Donalda Meiželytė sako besidžiaugianti, kad jaunimui rūpi miesto klimatas ir jo žaliosios erdvės. Vis tik savivaldybės atstovė pabrėžia, kad dalis protestuojančiųjų reikalavimų jau yra įgyvendinami, o su protestuotojais savivaldybė ketina kalbėtis.

„Labai džiaugiuosi šita iniciatyva, kad jaunimas pasidomėjo ir atėjo paprotestuoti, nes reikalavimai jų yra mums kaip paruoštukas, kurį peržiūrėjus matome, kur dar galėtume pasitempti. O šiaip prie tų reikalavimų išbraukčiau žodį „reikalaujame“ ir parašyčiau „darome“ – daugybę tų dalykų jau pusantrų metų mes įvedinėjame. Kuomet pradėjau dirbti aplinkos ir energetikos komitete, tai mano vienas tikslų ir buvo sutelkti bendruomenes ir pradėti tą tikrą medžių apsaugą, o ne butaforinę, nes medžiai dešimtmečius nebuvo nei suinventorizuoti, nei prižiūrimi“, – sako sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja D. Meiželytė.

Rugsėjo 24-oji „Fridays For Future“ paskelbta globalaus klimato streiko diena, todėl tuo laikotarpiu vyks klimato krizės bei bioįvairovės išsaugojimo protestai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Apie sostinėje rengtą protestą klausykitės ir LRT RADIJO parengtame reportaže.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt