Lietuvoje

2021.09.24 09:47

Blinkevičiūtės neįtikina premjerės teiginiai, kad nesiekta bloginti santykių su Kinija: galima klausti, kaip iki to prieita

Leonardas Marcinkevičius, ELTA2021.09.24 09:47

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė klausia, kaip buvo prieita iki dabartinės krizinės situacijos su Kinija, jeigu tai nebuvo Ingridos Šimonytės vadovaujamos dešiniųjų Vyriausybės tikslas. Pasak jos, vykdant užsienio politiką būtina įvertinti visas rizikas, o idėja Vilniuje įsteigti Taivano diplomatinę atstovybę buvo vienas iš veiksmų, kurie nebuvo pakankamai išdiskutuoti prieš imantis juos įgyvendinti.

Vertindama Seimo LSDP frakcijos nario Gintauto Palucko mintis, kad konservatoriai turėtų būti laikomi karo partija, europarlamentarė pabrėžė, kad svarbu žiūrėti ne vien į skambų pavadinimą, bet ir į visą Vyriausybės vykdomą užsienio politikos kontekstą.

„Čia reikėtų žiūrėti daugiau į kontekstą, čia tik toks skambus pavadinimas apie karo partiją, kaip apie konservatorių partiją. Tačiau čia, matyt, turinys apie mūsų užsienio politiką. Tikrai labai svarbu atsakyti į klausimus, kaip ta mūsų užsienio politika įtakos mūsų žmonių gyvenimus“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Socialdemokratė akcentavo, kad užsienio politikoje pirmiausiai reikia apsvarstyti galimas kiekvieno veiksmo pasekmes, dėti diplomatines pastangas ir tik viską įvertinus priiminėti vienus ar kitus sprendimus.

„Pirmiausiai aš manau, kad tai yra tam tikra diplomatija ir tik po to tam tikri vieši pareiškimai. Labai blogai būna tuomet užsienio politikoje, kaibūna padaromi vieni ar kiti veiksmai ir yra per mažai viešų argumentų“, – aiškino ji.

Vienu iš tokių veiksmų, kurio buvo imtasi prieš pasveriant argumentus, politikė įvardino Taivano diplomatinės atstovybės Vilniuje steigimo idėją, kuri sukėlė griežtą Kinijos reakciją.

„Sprendimas įsteigti Taivano atstovybę, geras jis ar blogas, bet argumentų analizės, rizikų, pasekmių vertinimo tikrai yra pasigendama“, – tikino V. Blinkevičiūtė.

Pasak LSDP pirmininkės, premjerės Ingridos Šimonytės teiginiai, kad Vyriausybė niekada nekėlė sau tikslo pabloginti santykius su Kinija, leidžia kelti klausimą, kaip prie dabartinės situacijos su Kinija buvo prieita, jeigu nebuvo keliamas toks tikslas.

„Dabar, kai girdžiu teiginius iš valdžios pusės, kad kilus santykių krizei su Kinija, sakoma, kad Lietuva tikrai neturi intereso kažkaip nutraukti tuos santykius su Kinija ar juos pabloginti. Tačiau tada klausimas toks: kaip buvo iki to prieita“, – svarstė V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad I. Šimonytė ketvirtadienį sakė, kad jos vadovaujamas ministrų kabinetas neturėjo tikslo bloginti santykių su Kinija.

„Vyriausybė tikrai negadino santykių su Kinija. Niekada neturėjome ir nekėlėme sau tokio tikslo“, – Vyriausybės valandoje Seime ketvirtadienį tvirtino I. Šimonytė.

Tačiau ji taip pat pabrėžė, kad Vyriausybė turi teisę apsispręsti, kokiais diplomatiniais formatais Lietuvai dalyvauti bei kokias atstovybes steigti Lietuvoje.

„Tai, kad kai kurie formatai, kurie anksčiau buvo plėtojami, mums pasirodė ne tokie verti dėmesio, tai turbūt Vyriausybė turi teisę apsispręsti. Taip pat, kaip ir sprendimas dėl taivaniečių atstovybės Lietuvoje yra numatytas Vyriausybės programoje, tai Vyriausybė daro tai, kas buvo numatyta jos programoje“, – sakė I. Šimonytė.

Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija.

Kinija šią vasarą konsultacijų atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijų grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“.

Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“. Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.

Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.

Leonardas Marcinkevičius (ELTA)

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt