Lietuvoje

2021.09.24 05:30

Iš palapinių Rūdninkuose išvyksta paskutiniai migrantai: stovykloje teko kurti laužus, deginti grindų dangą

Artūras Morozovas, LRT.lt2021.09.24 05:30

Atvykus į Rūdninkus pagrindinėje kaimelio sankryžoje gyventojų pakabinti plakatai skelbia: „Migranto dienpinigius – kiekvienam Lietuvos pensininkui“, „Reikalaujame nepriimti nė vieno“, „Saugok lietuvybę, ginkluokis ir apgink“. Vietos bendruomenė įkūrė savisaugos būrį, kuris vakarais budi ir patruliuoja apylinkėse. 

Šiuo metu iš Rūdninkų stovyklos į Kybartus perkeliami paskutiniai migrantai. Kiekvieną šios savaitės dieną autobusais buvo vežama ne mažiau kaip pusantro šimto ligi šiol palapinėse gyvenusių prieglobsčio prašytojų.

Prie Rūdninkų migrantų stovyklos vartų prieina moteris. Teritoriją saugantiems Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams ji prisistato esanti paštininkė ir ištaria arabišką vyro pavardę. Jam – registruotas laiškas iš Švedijos. Pareigūnai varto voką, gūžteli pečiais, atsako, kad tokio adresato nepažįsta, galbūt jis jau perkeltas į kitą stovyklą. Paštininkę jie patikina, kad ieškoti adresato į stovyklą jos tikrai neįleis.

Į autobusą – ginkluotų pareigūnų apsuptyje

Šiomis dienomis iš Rūdninkų stovyklos migrantai perkeliami į Kybartus, kur sąlygos labiau pritaikytos vėsesniems orams. Palapinėse matyti paskutiniai didžiausios stovyklos gyventojai. Stovyklą juosia trys eilės koncertinos, perimetrą saugo tankiai sustatyti VST pareigūnai ir kariai.

Prie vartų stovi migrantams vežti paruošti trys autobusai.

Pasak stovyklos administratoriaus Renaldo Žekonio, pirmiausia buvo vežami tie, kurie pareiškė norą ir kuriems tekusios sąlygos stovykloje buvo blogiausios. Skiriasi palapinių konstrukcijos: vienos jų naujesnės, atsparesnės vandeniui, kitos sušlampa esant didesniam lietui, prateka vanduo. Dėl tam tikrų priežasčių ne visi Rūdninkų stovyklos palapinėse esantys migrantai norėjo būti perkelti.

Perkėlimas vyksta sugrupavus migrantus pagal palapines. Vienoje patalpoje patikrinami jų duomenys, kitoje medicinos darbuotojai paima COVID-19 mėginį. Galiausiai asmuo patikrinamas dėl draudžiamų daiktų. Po patikros dešimties šaunamaisiais ginklais ginkluotų VSAT pareigūnų suformuotu koridoriumi – keliolika žingsnių iki autobuso ir kelionė į Kybartus.

Kalbinu eilėje stovinčius ir perkėlimo laukiančius migrantus. Visų jų pasakojimai – vien apie šaltį naktimis ir prastas sąlygas palapinėse. Sako, kad yra miegojusių tiesiog ant žemės patiestų pledų.

„Palapinėse naktimis per šalta, eikite ir pasižiūrėkite patys“, – sako irakietis Mohammedas, laukiantis eilėje į autobusą.

Tačiau žurnalistams į migrantų palapines įeiti neleidžiama motyvuojant galima saugumo problema ir migrantų teise į privatumą.

Šaltos rudens naktys ir nedžiūstantys drabužiai

„Oras tiesiog yra per šaltas kasdieniam gyvenimui palapinėje. Šios palapinės nepritaikytos tokiam orui. Jūsų šalyje gali būti labai šalta. Naktimis miegame apsikloję daug pledų, įlindę į miegmaišius“, – apie gyvenimą kitapus tvoros trumpai papasakoja irakietis Haidaras.

Jo teigimu, dauguma stovykloje esančių žmonių yra peršalę, serga. Tačiau vyras nesiskundžia, teigia, kad gydytojas atvyksta reguliariai. Apie COVID-19 atvejus jam girdėti netekę: „Jei kuris iš mūsų užsikrėstų, greit susirgtų visa stovykla.“

Haidaras šioje stovykloje yra nuo liepos pabaigos. Vaikino teigimu, vasarą buvo daugiau pramogų, dabar, atėjus žvarbiam rudeniui, nuotaika krito, pasireiškė nuovargis.

Kai oras geresnis, žaidžiamas futbolas, sportuojama. Daugelis turi telefonus su lietuviškomis SIM kortelėmis. Tačiau, anot pašnekovo, yra ir tokių, kurie čia be telefonų.

„Kasdien deginame laužus iš grindų dangos. Juk malkų neturime, deginame plastiką. Prie ugnies šildomės, džioviname drabužius, ant ugnies šildome ir maistą, kurio čia gauname tikrai nedaug. Turime tik karšto vandens, pasišildyti maistą nėra kur. Maistas, kurį mums atveža, tikrai geras, tačiau jo labai mažai, porcijos ir vaikui neužtektų.“

Su irakiečiu kalbuosi jam stovint eilėje prie patikros, po kurios jis sės į autobusą ir bus vežamas į Kybartus. Pašnekovas laukia geresnių gyvenimo salygų ir persikelti nori. Apie Kybartų stovyklą jis žino iš savo draugo, kuris yra ten ir atsiuntė vaizdo medžiagos: „Jis sakė, kad ten šilta ir daug geriau nei Rūdninkuose. Tačiau ir ten teritorija uždara. Aš nežinau, kodėl jūsų Vyriausybė teigia, kad esame nusikaltėliai ir bendradarbiaujame su Lukašenka. Minske aš buvau tik vieną naktį.“

Haidaras tikina, kad, priešingai nei dauguma migrantų, į Lietuvą atvyko turėdamas pasą ir kitus dokumentus. Gerai angliškai kalbantis jaunuolis sako, kad yra baigęs magistro studijas arabų katedroje universitete. Maišelyje jis turi ir sportinius batelius: „Irake buvau bėgikas. Man priklauso geriausias ten 3 000 metrų bėgimo rezultatas – 9 minutės ir 10 sekundžių.“

Nors Haidaras sako, kad stovykloje pasitaikydavo ir muštynių, jis jautėsi saugus: „Čia yra visokių žmonių. Kaip ir visame pasaulyje, yra ir gerų, ir blogų. Taip ir šioje stovykloje. Yra nesusipratimų, jie ypač jaučiami tarp skirtingų rasių ir kartais virsta muštynėmis.“

Grupelė, kurioje buvo pašnekovas, – paskutiniai irakiečiai Rūdninkuose. Prie tvoros stoviniuojantys ir laužą kūrenantys indai džiaugiasi, kad irakiečių čia neliko, neslepia jų nemėgstantys.

Grupelė migrantų apgailestauja, kad kainos į stovyklą atvykstančioje parduotuvėje ant ratų yra gana aukštos, o į Europą atsinešti pinigai jau baigiasi.

„Į Indiją skrenda“, – vienas indų rodo pirštu į danguje besibūriuojančias gerves.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt