Lietuvoje

2021.09.23 12:09

Seimas žengė žingsnį, kad būtų leista į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių: „valstiečiai“ šią iniciatyvą vadina degradacija

Leonardas Marcinkevičius, ELTA2021.09.23 12:09

Ketvirtadienį pirmojo priėmimo stadiją Seime įveikė Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo siūloma taikyti 21-erių metų amžiaus cenzą kandidatuojant į nacionalinį parlamentą, vietoj dabar taikomos 25-erių metų amžiaus ribos.

Pagal siūlomą Konstitucijos pataisų projektą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“

Pagal siūlomą Konstitucijos pataisų projektą, „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“

Šias Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas pataisas palaikė 95 parlamentarai, 1 balsavo prieš, o dar 12 susilaikė. Tam, kad įstatymas įveiktų pirmojo pateikimo stadiją, reikėjo 94 Seimo narių balsų.

Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų Seime balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

Amžiaus cenzo mažinimo idėją palaikė ir kai kurios opozicinės frakcijos

Konstitucijos pataisas palaikė ir opozicinės Darbo partijos frakcijos politikas Viktoras Fiodorovas. „Darbietis“ pasakojo, kad jo atstovaujama politinė jėga jau seniai palaikė šią iniciatyvą, taip pat jis atmetė kritiką, jog priėmus pataisas į Seimą patektų itin daug jaunų žmonių.

„Raginu nebijoti įsileisti jaunus žmones į politiką. Bet tai nereiškia, kad mus visus po būsimų rinkimų pakeis vien tik tie, kurie turi 21 metus. Pažiūrėkime kad ir į šią kadenciją: jauniausiam mūsų kolegai yra 29-eri, nors į Seimą būtų galima patekti nuo 25-erių“, – Seimo posėdyje kalbėjo V. Fiodorovas.

Projektą palaikė ir kitos opozicinės frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Lukas Savickas, kurio manymu, šios pataisos sukurs nemažą pridėtinę vertę.

„Lietuvos jaunimas yra ne ką mažiau subrendęs ir ne mažiau gabus nei kitų šalių jaunimas. Tik jis iki šiol nebuvo tinkamai reprezentuojamas parlamente, tinkamai įtrauktas į šalies demokratinius procesus. Būtent šis pakeitimas sukurs didelę pridėtinę vertę: didins jauno žmogaus įsitraukimą į politinius procesus valstybėje bei Seimo dėmesį jaunimo politikos klausimams. Taip pat bus užtikrinta tolygi kartų kaita bei darna politikoje“, – tikino L. Savickas.

R. Šarknickas projektą vadino degradacija

Tačiau ne visų opozicinių jėgų atstovai išreiškė paramą Seimo pirmininkės inicijuotam projektui. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras Robertas Šarknickas mano, kad šiuo metu Lietuvą valdančioje Vyriausybėje jau dabar yra nemažai jaunų žmonių, o tai, jo vertinimu, lėmė šalies padėties blogėjimą.

„Gal pati idėja yra nebloga, tačiau vertinant realią situaciją valstybėje, kai jaunimas valdo dabar valstybę, kuris sugebėjo kone per pusę metų apversti Lietuvą aukštyn kojomis. Jaunimas, kuris yra išsilavinęs. Ir ką mes dabar turėsime? Ateina 21 metų, kurie nebaigę mokslų, neturi gyvenimo patirties ir ateina valdyti valstybę? Iki kokio lygio mes einame, kolegos. Degradacija“, – samprotavo R. Šarknickas, kartu pridurdamas, kad dalis jaunų žmonių patys abejoja, ar sugebėtų tinkamai valdyti valstybę.

A. Bagdonas: paradoksas, kad sulaukus 21-erių galima kandidatuoti į Europos Parlamentą, tačiau ne į Seimą

Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos politikas Edmundas Pupinis pabrėžė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, taikančių tokią aukštą ribą rinkimuose į nacionalinį parlamentą.

„Jau 16 Europos Sąjungos šalių leidžia kandidatuoti asmenims net nuo 18-os metų. Septynios šalys, tarp kurių mūsų kaimynės Estija ir Latvija, nuo 21-erių metų. Tenka priminti, kad prieš trejus metus su didele baime mes pakeitėme Vietos savivaldos įstatymą, taip pat buvo daug abejonių, kad leidimas kandidatuoti nuo 18-os metų labai atjaunins savivaldybių tarybas. Tačiau įvyko visai ne taip, nes iš 1502 tarybos narių, tik du nariai, kurių amžius nuo 18 iki 20 metų“, – aiškino E. Pupinis.

Kitos valdančiosios frakcijos - Liberalų sąjūdžio (LRLS) atstovas Andrius Bagdonas paradoksu vadino tai, kad jau nuo 21-erių galima tapti europarlamentaru, tačiau į Seimą kandidatuoti yra neleidžiama.

„Situacija yra paradoksali. Mes nesuteikiame galimybės jaunesniems nei 25 metų žmonėms kandidatuoti į nacionalinį parlamentą, tačiau nuo 21-erių metų suteikiame galimybę Lietuvai atstovauti Europos Parlamente. Jeigu EP gali dirbti žmonės, Lietuvoje išrinkti nuo 21-erių, tai mes turėtumėme sudaryti tokią galimybę ir Lietuvos parlamente dirbti“, – teigė A. Bagdonas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Birutė Galdikas
Išskirtinis interviu 6