Lietuvoje

2021.09.23 15:00

LRT.lt iš pasienio: kodėl pavyksta išvengti provokacijų ir kaip pasikeitė santykiai su Baltarusijos pareigūnais

Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.09.23 15:00

Tvora, stebėjimo sistemos ir atviri laukai – tai veiksniai, kurie atbaido neteisėtus migrantus iš Baltarusijos kirsti Lietuvos sieną, kartoja Tribonių pasienio užkardos pasieniečiai. Net jei migrantai ir kirstų sieną, jie pasieniečių nebūtų įleisti į Lietuvą, nebent prašytų prieglobsčio pasienio kontrolės punkte. Vis dėlto, pasak pareigūnų, tokių atvejų nepasitaiko, gali būti, kad Baltarusijos pasieniečiai neleidžia migrantams mėginti kirsti Lietuvos sieną legaliai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pasieniečiai iš viso saugo 41 kilometro sienos su Baltarusija ruožą Šalčininkų rajone. Šiame ruože veikia du pasienio kontrolės punktai – tarptautinis Šalčininkų ir Stasylų geležinkelio. Šioje užkardoje dirba daugiau kaip 100 pasieniečių.

Kaip LRT.lt pasakojo čia dirbantis pasienietis Vaidas, visas šiai užkardai priklausantis ruožas yra ypatingas – jis visas apsaugotas tvora bei modernizuotas vaizdo stebėjimo kameromis.

„Visas ruožas saugomas su vaizdo stebėjimo sistema. Vienoje pusėje yra stacionarios kameros, o kitoje yra bokštų valdomos kameros, kurios filmuoja teritoriją 360 laipsnių spinduliu. Matome ne tik savo vidines teritorijas, bet ir išorines tam tikras Baltarusijos teritorijas, jų prieigas“, – pasakojo pareigūnas.

Tai, pasak Vaido, yra viena iš priežasčių, kodėl Tribonių užkardos ruože neteisėtų migrantų srautai yra vieni mažiausių visoje Varėnos rinktinės teritorijoje.

Pasieniečio teigimu, neteisėti migrantai per Tribonių užkardos ruožą nebando patekti į Lietuvą dar ir dėl to, kad čia, pasienyje, yra daug įvairių gyvenviečių.

Pasieniečių kasdienybė: kodėl pavyksta išvengti provokacijų ir kas atbaido neteisėtus migrantus

„Pasienyje yra daugiau gyvenviečių. Migrantams pereiti sieną dėl to irgi nepatogu, nes juk jų tikslas yra ateiti nepastebėtiems. Vietiniai gyventojai, pamatę migrantus, informuoja pareigūnus. Migrantai išsiskiria, jie nėra mūsų kraštų žmonės. Patys migrantai tai supranta, tad per daugiau apgyvendintas pasienio vietas sienos kirsti neteisėtai nebando“, – aiškino pareigūnas.

Anot jo, šiame pasienio ruože migrantai nelinkę neteisėtai kirsti sienos dar ir dėl jiems nepalankaus kraštovaizdžio.

„Pas mus užkardos ruože beveik nėra miškingų teritorijų. Yra vien tik gyvenvietės arba laukai. Tai mums yra paranku, nes migrantams tokios teritorijos nepatrauklios“, – tikino pasienietis.

Stebisi migrantų elgesiu

Paskutinį kartą Tribonių pasienio užkardos pasieniečiai su neteisėtais migrantais susidūrė maždaug prieš tris savaites.

„Tai buvo Kubos piliečiai. Mes pasitikome juos ant geležinkelio bėgių, jiems buvo viskas gražiai paaiškinta. Informavome baltarusius apie tai, jie taip pat priėjo ir išsivedė migrantus į Baltarusijos gilumą“, – pasakojo pasienietis Vaidas.

Pareigūnas sakė dalyvavęs operacijose, per kurias neteisėtai sieną mėginantys kirsti migrantai neįleidžiami į Lietuvos teritoriją.

„Kai tu jiems paaiškini, kodėl jie elgiasi blogai, kai paaiškini, kad jie negali kirsti sienos, tai jie tai supranta. Be to, migrantams paaiškini, kur kreiptis dėl prieglobsčio. Nebuvo nė vienos stresinės situacijos, kad jie kristų, alptų ir vaidintų ligonius. Nežinau, gal mums pasisekė ir tiesiog mūsų pareigūnams pasitaikė supratingesni žmonės. Migrantai geranoriškai atsitraukdavo į Baltarusiją“, – dėstė vyras.

Vis dėlto pasienietis neslėpė, kad migrantai stebina Lietuvos pareigūnus. Anot Vaido, jie būna aiškiai informuojami, jiems net būna pirštu parodoma į šalia esantį Šalčininkų pasienio kontrolės punktą, kur galima oficialiai ir legaliai prašyti prieglobsčio, tačiau migrantų, tokiu būdu bandančių patekti į Lietuvą, kaip teigė vyras, nepasitaikė.

„Pas mus nebuvo tokios situacijos, kad migrantas mėgintų patekti į Lietuvą per pasienio kontrolės punktą, kad tokiu būdu paprašytų prieglobsčio. Jie juk žino, kur yra kontrolės punktas, pagaliau patys turi mobiliuosius telefonus, žemėlapius. Matyt, Baltarusijos pusėje nėra paprasta tai padaryti, galbūt migrantams jie neleidžia prieiti prie pasienio kontrolės posto. Spėčiau, kad tai yra viena iš priežasčių“, – svarstė pasienietis.

Pasisveikinimus pakeitė šalti prasilenkimai

Tribonių užkardos pareigūnas Vaidas neslėpė pastebintis, kad patruliavimas pasienyje suintensyvėjo ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos pusėje. Anot jo, nors karinių pratybų „Zapad“ metu jokių incidentų nefiksuota, ir taip aišku, kad atmosfera pasienyje yra pasikeitusi.

„Nėra to, kas būdavo anksčiau, tai yra kai Lietuvos ir Baltarusijos pareigūnai, prasilenkdami pasienyje, susitikdavo, pasisveikindavo, pabendraudavo. Dabar šaltai prasilenkiame. Jie dirba savo darbą, mes dirbame savo darbą. Jie vykdo savo vadų nurodymus, mes vykdome savo vadų nurodymus. Manau, kad tiek jie nėra suinteresuoti su mumis bendrauti, tiek ir mes nesame suinteresuoti su jais bendrauti“, – sakė vyras.

Vaidas teigė Tribonių užkardos ruože negirdėjęs apie migrantų išstūmimo į Lietuvos teritoriją atvejus. Anot jo, dėl to nereikėtų per daug stebėtis – ruožas nusėtas kameromis, tad Baltarusijos pareigūnai nenorėtų, kad Lietuvos pusė užfiksuotų tokius veiksmus.

„Manau, kad nepatrauklu būtų ir patiems Baltarusijos pasieniečiams taip elgtis, nes pas mus čia pilna kamerų, mes viską matome, mes galime turėti užfiksavę tokią informaciją, kuri jiems nepatiktų.

Pas mus nėra konfrontacijos tarp pareigūnų, nes visur, kaip minėjau, įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Jie negali daryti provokacijų, nes žino, kad mes turėsime to įrodymus“, – pasakojo pasienietis.

Skundus supranta kaip natūralią reakciją

Tribonių užkardos teritorijoje pastatytos aštuonios karinės palapinės, skirtos neteisėtiems migrantams apgyvendinti. Čia jų iš viso gali sutilpti 64. Tiesa, šiuo metu, atšalus orams, migrantai palapinėse negyvena, jie perkelti į modulinius namelius.

Kaip jau minėta anksčiau, Tribonių užkardos pasieniečiai negali skųstis migrantų antplūdžiu, tad, kaip pasakojo pareigūnas Vaidas, šios užkardos infrastruktūra neretai buvo perduodama kolegoms.

„Kadangi pas mus migrantų antplūdžio nebuvo, o kitose užkardose buvo migrantų perteklius, tai mes padėdavome kolegoms, priimdami migrantus iš jų užkardų į savo. Kolegoms pasieniečiams kartu veždavome ir miegmaišių, ir lovų, ir kilimėlių, ir pagalvių, ir maisto“, – tikino Vaidas.

Pasienietis pasakojo, kad daugiausia tarp Tribonių užkardoje įkurdintų neteisėtų migrantų yra šeimų su mažais vaikais. Dėl to, pareigūno teigimu, neramumų nekyla. Tiesa, migrantai, pasak pasieniečio, skundžiasi gyvenimo sąlygomis, tačiau Vaidas to nesureikšmina, vadina tai natūralia žmonių, esančių tokioje situacijoje, reakcija.

„Tai yra normalu, nes esi aptvertas, nuolat prižiūrimas budinčių pareigūnų. Jie klausinėja „kiek laiko čia mes būsim?“, „kokios čia procedūros?“, „ar mes galime tikėtis geresnio maisto?“. Labai žmogiška. Bet kuris iš mūsų, atsidūręs jų situacijoje, to klausinėtų. Nebuvo pas mus, kad migrantų nepasitenkinimas pereitų į streiką ar kokias riaušes“, – kalbėjo pasienietis.

LRT.lt primena, kad Vidaus reikalų ministerijai nusprendus suteikti leidimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai pasienyje neįleisti į Lietuvos teritoriją neteisėtai sieną bandančių kirsti migrantų, žurnalistams nuo rugpjūčio pradžios buvo apribota galimybė patekti į pasienio ruožą ir stebėti pareigūnų veiksmus kovojant su migrantų krize.

Dėl to šalies žiniasklaidos priemonės rugsėjo pradžioje kreipėsi į prezidentą, premjerę, Vidaus reikalų ministeriją, Seimo Žmogaus teisių komiteto biurą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su reikalavimu nedelsiant sudaryti galimybę žurnalistams dirbti Valstybės sienos apsaugos zonoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt