LRT ieško sprendimų
Nuotolinis mokymasis

Lietuvoje

2021.10.06 05:30

Kas kitoms mokykloms tapo iššūkiu, šiai gimnazijai – visiškai įprasta: nuotoliniu būdu čia mokomasi jau 20 metų

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.10.06 05:30

Įsisiautėjusi COVID-19 pandemija mokymąsi, kaip ir daugelį kitų gyvenimų sričių, perkėlė į nuotolį. Daugeliui mokyklų nuotolinis mokymas sukėlė nemažų sunkumų. Tačiau Vilniuje veikianti Ozo gimnazija mokymo nuotoliu nepabūgo, mat panašiu mokymu užsiima jau 20 metų. Tiesa, portalo LRT.lt pašnekovai sakė abejojantys, ar tokią sistemą pavyktų pritaikyti kitose šalies mokyklose.

Dėl koronaviruso pandemijos praėjusiais mokslo metais Lietuvos moksleiviai nuotoliu mokėsi daugiau nei 200 dienų. Nors viliamasi, kad šiais metais vaikai galės mokytis mokyklose, tai vis dar kelia iššūkių. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, ką darė valstybės, sugebėjusios kontaktinį ugdymą išlaikyti visus metus, ir kaip kitaip gali dirbti Lietuvos mokyklos.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Eksperimentas. Taip, kalbėdamas su portalu LRT.lt, Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras vadino prieš 20 metų šioje mokykloje pradėtą taikyti nuotolinį mokymą. Šiandien taip mokosi daugiau nei 1,3 tūkst. Ozo gimnazijos mokinių, tad eksperimentas, kaip sakė A. Daubaras, pavyko.

Pandemijai nesitraukiant kai kurioms ugdymo įstaigoms vis dar tenka susidurti su nuotoliniu mokymu ir spręsti, kaip jį vykdyti. Tačiau ar tokia sistema, kokia veikia Ozo gimnazijoje, galėtų būti pritaikyta kitose šalies mokyklose, neaišku. Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas pabrėžė – tam nėra valstybės išteklių.

„Turėti tokią atramą kaip Ozo gimnazija yra prasminga ir vertinga, bet tam (sistemai pritaikyti kitose mokyklose, – LRT.lt) reikia investicijų, darbo ir sistemos priežiūros. O kol kas nėra nei investicijų, nei planų investuoti“, – svarstė A. Lašas.

Sistemą sukūrė patys

Ozo gimnazijai vadovaujantis A. Daubaras pasakojo, kad šios mokyklos taikoma nuotolinio mokymo sistema šiemet skaičiuoja jubiliejinius, 20-uosius, metus. Nuotoliniu būdu Ozo gimnazija moko kiek daugiau nei 1,3 tūkst. vaikų, esančių 34-iose pasaulio valstybėse. Tad ir gimnazijos taikomas nuotolinio ugdymo būdas kiek kitoks, nei tapo įprasta per pandemiją.

„Iš tikrųjų mūsų pačių sukurta sistema truputį skiriasi nuo tos, kurią taikė daugelis mokyklų per pandemiją, nes daug kas orientavosi į tiesioginį transliavimą, pavyzdžiui, naudodami programą „Zoom“. Mes kitokiu būdu tvarkomės.

Mūsų mokiniai pasklidę po visą pasaulį, tad vien dėl to, kad laiko juostos nesutampa, mes tiesiogiai pamokų netransliuojame“, – kalbėjo A. Daubaras.

Vilniaus Ozo gimnazijoje nuotoliu besimokantiems moksleiviams suteikiama visa reikalinga pamokos medžiaga, dažnu atveju gaunama ir mokytojo įrašyta pamoka. Kaip pasakojo mokyklos direktorius, mokiniams sudaromos galimybės nuolat patogiai konsultuotis su mokytojais naudojant kompiuterines programas.

Mūsų mokiniai yra pasklidę po visą pasaulį, tad vien dėl to, kad laiko juostos nesutampa, mes tiesiogiai pamokų netransliuojame.

A. Daubaras

Galiausiai kiekvieną pamoką mokinys atlieka užduotį, kurią pedagogas įvertina tarpiniu pažymiu, prireikus suteikia grįžtamąjį ryšį.

„Kadangi mes visą sistemą kūrėme patys, tai, aišku, ji nuolat keitėsi. Pradėjome vienu būdu, vėliau jį tobulinome.

Tai mūsų autorinė sistema, mes nesimokėme taip jau konkrečiai iš nieko, tiesiog žinojome nuotolinio mokymo principus, pagrindinius reikalavimus ir juos pritaikėme savo poreikiams“, – pasakojo A. Daubaras.

Jis kalbėjo, kad jei taikant tokį mokymo metodą iškyla problemų, jas visada aptaria su mokyklos bendruomene, ieško sprendimų. Tai daroma nuo pat sistemos taikymo pradžios.

„Realiai būdavo taip: iškilo kokia nors problema, mes susirenkame į metodinę nuotolinio mokymo grupę, aptariame problemą ir ieškome sprendimų. Vienas po kito taikydavome sprendimus, daugelis jų pasiteisino ir sukūrėme, mūsų nuomone, sklandžią sistemą.

Absoliuti dauguma ir mokinių, ir tėvų yra patenkinti. Mokinių nuolat daugėja, brandos egzaminų rezultatai taip pat pakankamai geri“, – dėstė Ozo gimnazijos direktorius.

Pasak A. Daubaro, nors šioje mokykloje brandos egzaminų rezultatams neskiriama itin daug dėmesio, apskaičiavus moksleivių brandos egzaminų vidurkį paaiškėjo, kad nuotoliu besimokančių mokinių brandos egzaminų vidurkis buvo aukštesnis už bendrą Vilniaus mokyklų vidurkį.

Kaip vieną iš nuotolinio mokymo iššūkių A. Daubaras įvardijo mokinių motyvaciją. Anot jo, tai buvo galima pastebėti ir jiems taikant savo kurtą nuotolinio mokymo sistemą, ir visoms šalies mokykloms pradėjus dirbti nuotoliu.

Absoliuti dauguma ir mokinių, ir tėvų yra patenkinti. Mokinių nuolat daugėja, brandos egzaminų rezultatai taip pat pakankamai geri.

A. Daubaras

„Visi mokiniai iš karto skirstosi į dvi pagrindines kategorijas. Vieni yra motyvuoti, siekia mokytis, pažinti pasaulį šiuolaikinėmis, patogiomis priemonėmis. Jie yra patenkinti ir jų ugdymosi rezultatai yra geri.

Tačiau tie, kurie iš nuotolinio mokymosi tikėjosi lengvo pasivaikščiojimo, žaidimo ar galimybės papiktnaudžiauti, siųsti svetimus darbus, aišku, yra nusivylę. Daug tokių mokinių mums tenka išbraukti iš sąrašų. Taip yra, bet mes įvairiais būdais skatiname mokinių motyvaciją mokytis“, – komentavo Ozo gimnazijos direktorius.

A. Daubaras kalbėjo, kad mokantis nuotoliu atsiranda galimybė mokiniams skirti daugiau kūrybinių užduočių, pritaikyti naujų mokymosi formų, mokytojai patys gali tapti kūrėjais.

„Tradiciniai mokytojai kartais skundžiasi dėl įtampos ar darbo monotonijos, o čia visada mokytojai laimi, nes jiems nereikia spręsti drausmės klausimų klasėje, kas užima daug laiko ir atima daug emocinės energijos“, – aiškino direktorius.

Jis taip pat kalbėjo, kad gimnazijos taikomas nuotolinis mokymas yra labai naudingas specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Negana to, anot A. Daubaro, anksčiau su patyčiomis susidūrę mokiniai tokiu būdu jų gali visiškai išvengti.

„Kartais išreiškiama priekaištų dėl socializacijos, bet ta socializacija gali būti pasiekta ir kitais būdais, pavyzdžiui, per socialinius tinklus, socialines grupes, kai mokinys pasirenka bendrauti su tokių pačių interesų ar tokio paties elgesio draugais, su kuriais nori bendrauti, o ne kai privalo bendrauti atsitiktinai susitikus“, – komentavo A. Daubaras ir pridūrė, kad nuotolinis ugdymas sutaupo ir daug laiko, jį mokinys gali skirti neformaliojo ugdymo veiklai.

Paklaustas, kaip prie nuotolinio ugdymo prisitaikė pedagogai, A. Daubaras kalbėjo, kad mokytojai jau seniai įprato dirbti tokiu būdu ir mato tokio mokymo pranašumų.

Pavyzdžiui, tie pedagogai, kurie veda ir kontaktines pamokas, per vadinamuosius langus gali skirti laiko nuotoliniu būdu besimokančių mokinių darbų peržiūrai, konsultacijoms.

„Mokytojai patenkinti, iš mūsų mokyklos jie nebėga, mūsų mokykloje mokytojų netrūksta.

Tarkime, skundžiasi, kad Vilniuje trūksta fizikų. Taip, trūksta. O pas mus fizikas dirba iš Perlojos kaimelio – nuostabus jaunas specialistas, visi juo labai patenkinti. Jei ne nuotolinis mokymas, jis neturėtų galimybės dirbti Vilniuje ar apskritai mokytoju, nes ten, kur gyvena, nėra mokyklos“, – kalbėjo Ozo gimnazijos direktorius A. Daubaras.

Pritaikant kiltų kliūčių

Nors Ozo gimnazijos direktorius ir išvardijo taikomos nuotolinio mokymo sistemos pliusus, atrodo, kad tokia sistema kitose šalies mokyklose vargu ar būtų pritaikoma. Kaip portalui LRT.lt kalbėjo KTU fakulteto dekanas A. Lašas, Lietuvoje tiesiog nėra sukurtų išteklių, leidžiančių tokį metodą taikyti šalies mastu. Tai, anot jo, yra akivaizdi problema.

Yra daug neatliktų namų darbų ir todėl kenčia mokyklos, kurios išeina į nuotolį.

A. Lašas

„Pirma pamoka, kurią matome Ozo gimnazijos veikloje, yra susijusi su ištekliais. Ji turi sukaupusi elektroninių pamokų, užduočių ir gali tai pasiūlyti moksleiviams. Pas mus to nėra, dalį išteklių turi privatūs paslaugų teikėjai, jie paprastai turi ir užduočių. Atskirų pamokų duombazės nėra.

Mes neturime visuminių išteklių ir duombazės, dėl to labai sunku mokykloms nueiti, pasiimti ir pasinaudoti tokiais ištekliais“, – kalbėjo A. Lašas.

O turėti išteklių, kuriais naudotis galėtų visos šalies mokyklos, anot KTU fakulteto dekano, reikia. Kol kas, pasak jo, yra paruošta užduočių dalis, bet ji, jo žiniomis, ne visada yra kokybiška ar pakankamai lanksti. Kai kurios užduotys, A. Lašo teigimu, yra pasenusios ar tiesiog netinkamos.

„Yra daug neatliktų namų darbų ir todėl kenčia mokyklos, kurios išeina į nuotolį. Aišku, mokytojai gali vesti savo pamokas, bet nėra kaip jų papildyti, pavyzdžiui, vaizdo turiniu – jį labai sunku surasti arba reikia daug laiko praleisti, kad mokiniai galėtų išklausyti kitą žmogų, kitą perspektyvą ta pačia tema“, – teigė KTU fakulteto dekanas.

Kiekviena mokykla bando suktis iš situacijos taip, kaip atrodo geriasia, o realybė labai netolygi – vieniems sekasi geriau, kitiems blogiau, nes vienos mokyklos galbūt yra turtingesnės ir turi papildomų išteklių, labiau motyvuotų mokytojų.

A. Lašas

Anot A. Lašo, atrodo, kad valdžia tikisi, jog pandemija tiesiog praeis arba bus suvaldyta ir tokių išteklių tiesiog nebeprireiks. Pašnekovas sakė manantis, kad trūksta aiškaus plano, kaip turėtų būti plėtojami elektroniniai ištekliai. O tai, jo manymu, trukdo ir mokykloms nusimatyti aiškią mokymo strategiją.

„Tada kiekviena mokykla bando suktis iš situacijos taip, kaip atrodo geriasia, o realybė labai netolygi – vieniems sekasi geriau, kitiems blogiau, nes vienos mokyklos galbūt yra turtingesnės ir turi papildomų išteklių, labiau motyvuotų mokytojų. Kitų mokyklų ištekliai gali būti išsibarstę. Situacija nėra labai gera“, – komentavo A. Lašas.

Iškyla socializacijos klausimas

Nors A. Daubaras teigė, kad nuotoliniu būdu besimokantys mokiniai gali socializuotis per socialinius tinklus ar grupes, kiek kitokios nuomonės laikosi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vicepirmininkė Vilija Targamadzė.

„Iš tiesų Ozo gimnazijoje nuotolinis mokymas yra seniai taikomas, yra apmokyti mokytojai, jie dirba profesionaliai. Bet reikia turėti omenyje, kad nuotolinis mokymasis ne visada vaikams tinka. Taip stringa socialinė komunikacija“, – sakė komiteto pirmininko pavaduotoja.

Be to, ji teigė, kad mokslams vykstant nuotoliniu būdu ne visada pagalvojama, kad mokiniui būtų paruoštos personalizuotos užduotys. Pasak V. Targamadzės, toks mokymo būdas kaip Ozo gimnazijoje galėtų būti taikomas, bet, jos manymu, geriausia būtų jį pasitelkti mokant mišriuoju būdu.

„Aš būčiau už mišrųjį būdą, jeigu ir dominuotų nuotolinis, bet reikėtų retkarčiais susirinkti, pasikalbėti ir pan. Nuotolinis mokymasis niekada neatstos kontaktinio. Tai sako ir specialistai. <...>

Ne vertinimas yra svarbiausia, kad kiekviena pamoka būtų įvertinta pažymiu ir pan. Svarbiausia, kad būtų patrauklus tekstas, patraukliai parengtos pamokos ir tai motyvuotų vaiką motyvuotis“, – teigė V. Targamadzė.

Mano supratimu, turi būti gerai apgalvotas emocinis užsiėmimo nuspalvinimas, taip pat labai aiškiai parengtas tekstas ir parinktas jis turi būti atsižvelgiant į Z ir ALFA kartos ypatumus.

V. Targamadzė

Anot jos, mokydamosi iš Ozo gimnazijos, kitos mokyklos galėtų iš anksto vaikams suteikti pamokų medžiagą ir tuomet mokinys į klasę ateitų jau žinodamas ir kokia pamokos tema, ir kokią medžiagą reikėjo peržiūrėti.

„Tada tie, kurie norėtų mokytis, galėtų geriau pasirengti, o tiems, kurie nenori mokytis, reikia ieškoti kitokių būdų. Mano supratimu, turi būti gerai apgalvotas emocinis užsiėmimo nuspalvinimas, taip pat labai aiškiai parengtas tekstas ir parinktas jis turi būti atsižvelgiant į Z ir ALFA kartos ypatumus“, – komentavo ŠMK pirmininko pavaduotoja.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt