Lietuvoje

2021.09.26 18:44

Teisininkės komentaras: bendravimas su vaiku – teisė ir pareiga

Gabrielė Ansurian, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė2021.09.26 18:44

Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga – tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Tokiais atvejais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka.

Kodėl reikalinga bendravimo su vaiku tvarka?

Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų. Ribojimai galimi tik išimtiniais atvejais, kai bendravimas pakenktų vaiko interesams (pvz., vieno iš tėvų pavojingas, amoralus, piktybiškas, neigiamas elgesys vaiko atžvilgiu).

Bendravimo su vaiku tvarkos ypatumai

Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis. Svarbu, kad vaikas laiką praleistų taip, kad nebūtų išbalansuotas jo normalus dienos, mokymosi režimas.

Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę). Tačiau nustatant tokį bendravimo su vaiku modelį yra sudėtinga užtikrinti nuolatinę ir pastovią vaiko gyvenamąją aplinką. Taigi, tokia bendravimo su vaiku tvarka yra galima, tačiau ji turėtų būtų nustatyta tik išskirtiniais atvejais.

Kur kas dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu – mažiau. Pavyzdžiui, su kartu negyvenančiu tėvu bendraujama 3 kartus per savaitę, kas antrą penktadienį su savaitgaliu, kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, kiekvienos savaitės pirmadienį, antradienį ir ketvirtadienį, kasdien tam tikromis valandomis ir pan.

Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė – su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais – su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan. Taip pat galima susitarti ir dėl bendravimo vaiko gimtadienio dieną.

Kaip bendraujama, kai vienas iš tėvų ne visuomet yra vaikui tiesiogiai pasiekiamas, t.y. kai vienas iš tėvų yra įkalinimo įstaigoje ar užsienyje?

Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai.

Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan. Taip pat tais atvejais, kai tėvas ar motina gyvena užsienyje, bendravimas gali būti užtikrinamas pasitelkiant internetą (socialinius tinklus), telefoną, laiškus, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan.

Kieno interesų turi būti paisoma nustatant bendravimo su vaiku tvarką: vaiko ar tėvų?

Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.

Visgi, nustatyta bendravimo tvarka turi būti objektyviai įgyvendinama, pavyzdžiui, neturėtų būti nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai užsienyje gyvenantis ir dirbantis vienas iš tėvų privalo kas savaitę vykti į kitą valstybę pasimatyti su vaiku.

Ar vaikas turi teisę atsisakyti bendrauti su vienu iš tėvų?

Taip, tam tikrais atvejais. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau – ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.

Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai. Visgi, jei nėra aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su vienu iš tėvų, gali būti neatsižvelgiama į vaiko nuomonę (atsisakymą bendrauti) ir nustatoma tvarka, kuri sudarys vaikui galimybę puoselėti santykius su kartu negyvenančiu tėvu (motina).

Ką daryti, kai tvarka yra nustatyta, tačiau vienas iš tėvų vengia matytis su vaiku?

Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu – į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma – gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija – tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios apribojimas – tai kraštutinė priemonė, taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad tėvas (motina) nededa pastangų ir nepakeičia savo elgesio, nuolat vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, nesirūpina jais ir pan.

Ką daryti, jei tvarka yra nustatyta, tačiau vienas iš tėvų kliudo kitam matytis su vaiku?

Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios – dėl kliudymo bendrauti su vaiku.

Jei teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos tvarkos toliau nepaisoma, tuomet, kaip ir tais atvejais kuomet vengiama matytis su vaiku, galima kreiptis į teismą ir gauti vykdomąjį raštą, kuris teikiamas antstoliui, taip pradedant priverstinį bendravimo tvarkos vykdymą.

Ką daryti, jei tvarka nėra nustatyta ir tėvai nesutaria dėl klausimų susijusių su vaiko auklėjimu, bendravimu?

Nenustačius bendravimo su vaiku tvarkos ir dėl to kylant nesutarimų, ją galima nustatyti teismo sprendimu.

Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija – tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi. Taigi, visų pirma, reikia pabandyti bendravimo su vaiku klausimą išspręsti mediacijos būdu, sudaryti taikos sutartį tarp tėvų, bet mediacijai nepavykus galima kreiptis į teismą.

Tai reiškia, kad tėvams nesutariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pirma turėtų būti kreipiamasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir inicijuojamas mediacijos procesas (pateikiamas ginčo šalies arba abiejų ginčo šalių prašymas vykdyti privalomąją mediaciją).

Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus. Būtina išlaikyti sveikus ir artimus, atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius, todėl turi būti siekiama, kad vaikas nuolatos bendrautų su abiem tėvais ir jaustųsi globojamas, reikalingas ir mylimas.

Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti individualią nemokamą konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į konsultaciją (https://teisesklinika.lt/).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt