Lietuvoje

2021.09.22 12:46

Naujausiuose reitinguose – neįprastas valdančiųjų ir opozicinių partijų palaikymas: „Gyvename nenormaliais laikais“

Benas Brunalas, ELTA2021.09.22 12:46

Naujausios apklausos rodo toliau kylančius opozicinių socialdemokratų reitingus ir ryškėjantį – valdantiesiems nepalankų – opozicinių ir pozicinių partijų vertinimo disbalansą. Po Seimo rinkimų nepraėjus nė metams, šalies gyventojai kur kas labiau palaiko opozicines, o ne valdančiąją koaliciją sudarančias partijas. „Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės teigimu, gyvenant krizių neslegiamais laikais tokį partinių reitingų lentelės vaizdą, ko gero, nebūtų galima pavadinti „normaliu“.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugpjūčio 20–31 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) (18,3 proc.). Lyginant šiuos rezultatus su dar pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, kairiosios politinės jėgos populiarumas augo intensyviausiai – 5 procentiniais punktais. Gegužės mėnesį socialdemokratus rėmė 13,3 proc. gyventojų.

Už nugarų socialdemokratai paliko kitą opozicinę partiją – „valstiečius“. Pastarųjų reitingas nuo pavasario šiek tiek smuktelėjo: nuo 14,6 proc. gegužės mėn. iki 12,2 proc. rugsėjo pabaigoje. Tiesa, apklausa vyko dar iki ekspremjerui Sauliui Skverneliui ir kone trečdaliui „valstiečių“ frakcijos narių paskelbiant apie pasitraukimą iš gausiausią parlamentarų būrį turinčios Seimo opozicinės jėgos.

Nuo „valstiečių“ beveik neatsilieka valdančioji konservatorių partija. Gausiausią partiją Seime vasaros pabaigoje palaikė 11,1 proc. gyventojų. Per tris mėnesius jų populiarumas, nepaisant vasarą įsiplieskusios migrantų krizės Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, iš esmės nesikeitė. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) pavasarį palaikė 11,5 proc. gyventojų.

Už trejetuko ribų toliau rikiuojasi kita valdančioji partija – Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamas Liberalų sąjūdis. Šią politinę jėgą vasarai besibaigiant palaikė 6,4 proc. gyventojų – t.y. 2,2 procentinio punkto mažiau nei liberalus piliečiai rėmė pavasarį (tuomet palaikymas siekė 8,6 proc.).

Nuo pavasario reitingą beveik 3 procentiniais punktais pagerinusi penktoje vietoje – Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama partija „Laisvė ir teisingumas”. 2020 m. Seimo rinkimų metu prie balsadėžių iš esmės užmirštą partiją vasaros pabaigoje palaikė 6,1 proc. piliečių. Trimis mėnesiais anksčiau tokių buvo 3,4 proc.

Tai, kad balsą, jei vyktų rinkimai, atiduotų už opozicinę Darbo partiją apklausos metu prisipažino 5,2 proc. gyventojų. Gegužės pabaigoje „darbiečiams“ prielankumą išreiškė 7,9 proc. respondentų.

Toliau reitingų lentelėje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Jai rugpjūčio mėn. palankumą išsakė 3,9 proc., o gegužės mėnesį šios partijos reitingas siekė 3,3 proc.

Per tris mėnesius palaikymas nesikeitė valdančiosios Laisvės partijos atžvilgiu: rugpjūtį šią partiją sakė remią 3,5 proc., o gegužės mėnesį – 3,6 proc. potencialių rinkėjų. Reitingų lentelės apačioje –partijai naują pavadinimą suradę „socialdarbiečiai“. Lietuvos regionų partija pasivadinusius politikus sakosi palaiką 1,8 proc. gyventojų.

Dar 2,2 proc. respondentų sakė balsą rinkimuose atiduotų už kitas politines jėgas, o 29,3 proc. nurodė, kad jie apskritai nėra linkę dalyvauti Seimo rinkimuose arba dar nėra neapsisprendę, už ką galėtų balsuoti. Trimis mėnesiais anksčiau neapsisprendusių ar dalyvauti rinkimuose neketinančių gyventojų buvo 4,4 procentinio punkto daugiau (33,7 proc.).

Valdančiųjų ir opozicinių partijų palaikymo santykis neįprastas: gyvename nenormaliais laikais

„Baltijos tyrimų“ direktorės R. Ališauskienės teigimu, tai, kad reitingų lentelėje tarp paramos opozicinėms ir pozicinėms partijoms regimas akivaizdus, valdančiųjų atžvilgiu, nenaudingas disbalansas nėra įprastas dalykas. Pavyzdžiui, Seimo opozicijai priklausančius socialdemokratus, „valstiečius“ ir „darbiečius“ bendrai palaiko 35,7 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Tuo tarpu valdančiųjų konservatorių ir dviejų liberalių partijų bendra parama siekia 21 proc.

Pasak R. Ališauskienės, ši palaikymo asimetrija po Seimo rinkimų praėjus vos metams normaliomis sąlygomis yra ganėtinai neįprasta. Tačiau, pažymi sociologė, toks opozicinių ir pozicinių jėgų palaikymo santykis nėra nepaaiškinamas. Ko gero, pagrindinė priežastis yra tai, kad, sako ekspertė, gyvename „nenormaliais laikais“, kai valstybę ištinka iki tol neregėtos krizės.

„Ankstesniame gyvenime tai būtų nenormalu. Tačiau mes ir negyvename normaliais laikais: krizę seka krizė, pandeminiai dalykai, migrantai... Todėl tikrai sunku pasakyti, kas šiais laikais apskritai yra normalu. Žvelgiant į reitingų istoriją, valdančiųjų palaikymo praradimas yra per greitas. Paprastai iki dvejų metų valdantieji turi palaikymą ne mažesnį nei turi opozicija“, – Eltai sakė R. Ališauskienė.

„Tačiau dabar visas gyvenimas anomalus, tai ir išvestiniai rodikliai yra tokie. Kitaip tariant, tendencijos, kurios veikė iki 2020 m. pradžios, nebeveikia dabar. Šiuo metu veikia visai kitos tendencijos. Todėl nereikėtų tiesiogiai lyginti su tuo, kas buvo anksčiau“, – svarstė sociologė.

LSDP reitingo šuolyje nėra jokios anomalijos – kalba tai, ką žmonės nori girdėti

Tuo tarpu LSDP reitingų proveržis, R. Ališauskienės manymu, apskritai nėra niekuo neįprastas. Sociologė leido suprasti, kad vykusiuose keleriuose pastaruosiuose rinkimuose kukliai pasirodę socialdemokratai reitingų lentelėje sužibėjo dėl kelių visiškai elementarių priežasčių: charizmatiškos lyderės ir partijos retorikos, kuria siekiama įtikti visiems. Ir pastaroji retorika, akcentavo R. Ališauskienė, rezultatą duoda kai kurios kitos politinės jėgos, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos stovykloje, konfrontuoja dėl audras visuomenėje keliančių klausimų.

O šių konfrontacijų pirmosiose gretose – valdantieji ir opoziciniai „valstiečiai“. Tuo tarpu socialdemokratai, šiais klausimais vengdami aiškiau apibrėžtos nuomonės, kaip sako „Baltijos tyrimų“ vadovė, tarsi atsistoja tarpinėje, visuomenės erzelio nekeliančioje pozicijoje.

„Socialdemokratai išsilaiko tarsi per vidurį. Kai kuriomis pozicijomis jie ir su valdančiaisiais pakomunikuoja, kai kada – prieš. Jie tarsi išlaiko nuosaikią poziciją komunikacijos prasme“, – sakė R. Ališauskienė.

Tai, kad dalis apžvalgininkų socialdemokratų ir jos pirmininkės užimtas pozicijas vertina tiesiog kaip primityvų populizmą, R. Ališauskienės manymu, neigiamo poveikio, bent jau kol kas, kairiosios partijos reitingams neturi.

„Žmonės girdi kaip jiems tai patinka. Kita vertus, tokia komunikacija nesupriešina ir nenervina. Tuo tarpu kitos dvi pozicijos (valdančiųjų ir „valstiečių“ – ELTA), vieną arba kitą pusę nervina. Šios pozicijos tam tikra prasme yra kardinalios“, – teigė ji.

„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, neaišku, kiek ir ar apskritai dar gali toliau augti socialdemokratų reitingas. Šis klausimas, anot jos, susijęs ne tik su intensyvia konkurencija dėl centro–kairės rinkėjų, tačiau ir su tuo, kad už dešiniuosius balsuojantys asmenys vargu, ar įsivaizduoja save kada nors balsą atiduodant už, pavyzdžiui, socialdemokratus.

Kita vertus, šiuo metu dar nėra aiškūs kontūrai ir politinių jėgų stovykloje nuo centro į kairę. Pirmiausiai, ar „valstiečių“ frakcijos skilimas, kai gausiausios opozicinės jėgos Seime gretas paliko Saulius Skvernelis su būriu parlamentarų, virs kažkuo daugiau nei tik savarankišku dariniu Seime.

„Dėl to sunku pasakyti, kiek tai atsilieps „valstiečiams“. Ar liks tik atskira frakcija, ar bus įkurta atskira partija. Nors Skvernelis ir turi savo palaikytojus, tačiau, kita vertus, skilimas nebūtinai duoda reitingo pasidalijimą. Tad dabar sunku pasakyti, kaip šis įvykis paveiks LVŽS reitingą“, – teigė sociologė.

R. Žemaitaičio pirmininkaujamos partijos reitingai nebūtinai reiškia realų palaikymą

R. Ališauskienė atkreipė dėmesį ir į R. Žemaitaičio vadovaujamos, Seimo rinkimuose rezultato neparodžiusios partijos „Laisvė ir teisingumas“ reitingo šuolį. Sociologė abejojo, ar tokie rodikliai galėtų signalizuoti viešojoje erdvėje „trijų muškietininkų“ vardu vadintai partijai žinutę, kad ateinančiuose rinkimuose galėtų pasisekti. Sociologės teigimu, žvelgiant į reitingų istoriją, labiau tikėtina, kad tokių politinių jėgų apčiuopiamesnis palaikymas pasibaigia gyventojams balsuojant rinkimų dieną.

„Labai panašiai kaip būdavo su centristais: Centro partiją su Ozolu vertindavo gerai, bet kai reikia ateiti balsuoti – simpatikai nebeateina“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2021 m. rugpjūčio 20 – 31 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt