Lietuvoje

2021.09.22 11:02

Teisės ir teisėtvarkos komitetas palaiko, kad Landsbergiui būtų suteiktas valstybės vadovo statusas

Leonardas Marcinkevičius, ELTA2021.09.22 11:02

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nariai trečiadienį nusprendė palaikyti pateikimo stadiją jau įveikusį projektą, kuriuo siūloma numatyti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo statusas.

Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas. Už komiteto poziciją, kad būtų palaikomas šis projektas, balsavo 4 komiteto nariai, 2 buvo prieš, 1 susilaikė.

Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sutiko, kad nėra vieningos konstitucinės teisės ekspertų pozicijos šiuo klausimu, tačiau jis pabrėžė, kad kiekvienoje valstybėje egzistuoja vienasmenis valstybės vadovas.

„Valstybė negali neturėti savo vienasmenio vadovo. Aš manau, kad netgi šita baisi totalitarinė valstybė, kuri gyvavo beveik šimtą metų ir turėjo keistą valstybės vadovą - generalinį sekretorių, vis tiek jis Jaltos, Potsdamo konferencijose dalyvavo, ir su prezidentu Reaganu susitikinėdavo ir pasirašinėdavo dokumentus kaip valstybės vadovas. Nėra valstybės, kuri turbūt neturi vienasmenio vadovo“, – komiteto posėdyje sakė S. Šedbaras.

Konservatorius pabrėžė, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, laikinojoje Konstitucijoje Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui buvo suteikti valstybės vadovams būdingi įgaliojimai.

„Jeigu mes pažiūrėtumėme į Laikinąjį pagrindinį įstatymą ir išbrauktume pavardę, taigi ten, lyginant su brežnevine Konstitucija, iki Kovo 11-osios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, kurio tokio anksčiau nebuvo, yra visas sąrašas įgaliojimų, kurių didžioji dalis yra būdinga būtent valstybės vadovui. Niekaip negaliu savęs įtikinti, kad pagal Laikinąjį pagrindinį įstatymą Lietuva nebuvo visateisė, su visais atributais, valstybė“, – tikino jis.

Opozicinių frakcijų politikai projekto nepalaikė

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentarė Agnė Širinskienė akcentavo, kad valdančiųjų inicijuotas projektas buvo susilaukęs Seimo teisininkų pastabų dėl atitikimo Pagrindiniam šalies įstatymui.

„Tikrai negalėsiu paremti šio projekto, nes yra Teisės departamento pastabų ir yra esminė pastaba, kurią mes tik pirmininko balsu per praėjusį posėdį nuvertėme, tai dėl prieštaravimo Konstitucijai. Šiuo atveju ankstesnis komiteto balsavimas, kai sprendimai priimami pirmininko balsu, rodė, kad matome tam tikrų teisinių problemų darydami sprendimus į praeitį ir bandydami sukurti pareigybes, kurios de facto neegzistavo. Tikrai negalėsiu tokio projekto paremti“, – įsitikinusi A. Širinskienė.

Panašios pozicijos laikėsi ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Julius Sabatauskas.
„Kadangi Laikinajame pagrindiniame įstatyme nebuvo tai numatyta ir post factum nustatinėti statusus yra ne tik ydinga, bet ir prieštarauja Konstitucijai, ir tą pastebėjo Teisės departamentas, esu prieš“, – tikino J. Sabatauskas.

Projektas pateiktas birželio pabaigoje

Projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, parengė ir parlamentarams birželio mėnesį svarstyti pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Paulė Kuzmickienė.

Už šią iniciatyvą Seimo salėje tuomet balsavo 71 parlamentaras, 24 balsavo prieš ir dar 24 susilaikė.

Projektas sukėlė klausimų Seimo teisininkams

Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį klausimą jau svarstė dar prieš pateikiant projektą Seime. Pagal Seimo statutą TTK turi įvertinti kiekvieną iniciatyvą, kurios atitiktis Pagrindiniam šalies įstatymui sukelia klausimų Seimo Teisės departamentui. Seimo teisininkai tuomet skelbtoje išvadoje pažymėjo, kad valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.

Teisės departamento išvadą palaikė 4 TTK nariai, 3 balsavo prieš ir 1 susilaikė. Balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį komiteto verdiktą lėmė pirmininko konservatoriaus S. Šedbaro sprendimas. Po šio balsavimo projektas galėjo būti nešamas į plenarinių posėdžių salę pateikimui.

Prezidentūrai taip pat kilo klausimų dėl iniciatyvos formos

Apie tai, kad abejonių kelia pasirinkta iniciatyvos forma suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą, birželio mėnesį Eltai užsiminė ir Prezidentūra. Visgi Prezidentūra tvirtina, kad prezidentas Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990–1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.

„Prezidentas jau yra ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs prof. V. Landsbergį prezidentu, teigdamas, kad jam nekyla abejonių, jog 1990–1992 m. prof. V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas. Prezidento nuomone, valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas tik, ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – Eltai atsiųstame komentare šalies vadovo nuomonę tuomet perdavė Prezidento komunikacijos grupė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Karantinas Vilniuje
COVID-19 TRUMPAI 6