Lietuvoje

2021.09.22 11:15

Partizanų paieškos skyriaus steigimą LGGRTC stabdo lėšų stoka: turimų resursų nepakanka, papildomų – negauna

atnaujinta 11.46
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.09.22 11:15

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius Arūnas Bubnys sako, kad planus steigti naują partizanų palaikų paieškos ir identifikacijos skyrių stabdo per mažas centro finansavimas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje jis teigė, kad turimų resursų nepakanka, kad būti įkurti nauji reikalingi etatai.

NSGK yra vienas iš dviejų parlamentinių komitetų, prižiūrinčių LGGRTC veiklą. Portalas LRT.lt primena, kad balandį iš pareigų buvo atleistas buvęs centro direktorius Adas Jakubauskas. Netrukus po to naujuoju direktoriumi Seimas paskyrė ilgametį LGGRTC darbuotoją Arūną Bubnį.

„Turėjome šių metų pirmą pusmetį, sakykime, aplink centrą buvo įvairios informacijos. Bet dabar turime naują vadovą, stojame ant naujų vėžių ir norėtųsi, kad bent kartą į pusmetį išgirstume, kaip sekasi centrui, kokios yra veiklos kryptys, kokį naują veiklos puslapį atvertė, koki rūpesčiai yra“, – dėstė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Jis teigė, kad LGGRTC turi didžiulę misiją, nes Lietuvos istorija ir istorinė atmintis yra esminiai Lietuvai priešiškos propagandos taikiniai.

Naujam skyriui stinga galimybių

LGGRTC direktorius A. Bubnys NSGK posėdyje kalbėjo, kad jau pavyko įgyvendinti vieną iš svarbiausių šių metų centro tikslų, atidaryti muziejų „Projektas – Homo sovieticus”. Pasak centro vadovo, šis muziejus pagelbės ir finansiškai.

„Tai yra svarbu finansiniu požiūriu, nes mūsų muziejus, ypač Genocido aukų muziejus, kuris dabar vadinasi Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi, uždirbo nemažai lėšų, bet tas lėšas mes praradome dėl pandemijos, dėl karantino ir norisi per savo muziejus taip pat papildyti tą gana varganą centro biudžetą“, – kalbėjo A. Bubnys.

Jis priminė, kad ir buvę centro vadovai kreipdavosi į Vyriausybę su prašymais padidinti centrui skiriamą finansavimą, kad būtų galima darbuotojams mokėtis didesnius atlyginimus. Komiteto posėdyje L. Kasčiūnas sakė, kad kreipimosi dėl finansavimo jau sulaukta ir iš naujosios centro vadovybės.

„Mums tai aktualu, taip pat aktualu ir dėl to, kad jau minėtam „Homo sovieticus” muziejui mes prašėme penkių papildomų etatų, o planuojamam įsteigti Paieškos ir identifikacijos skyriui prašėme septynių naujų etatų.

Tas skyrius, partizanų paieškos ir identifikacijos, kol kas nėra įsteigtas todėl, kad neturime vidinių didelių galimybių turėti naujus etatus ir įdarbinti reikalingus specialistus“, – aiškino A. Bubnys.

Jis jau anksčiau interviu portalui LRT.lt sakė, kad siekiama įkurti LGGRTC skyrių, kuris ieškotų partizanų palaikų ir juos identifikuotų. Iki šiol šį darbą, kaip papildomą, dirba centro istorikai, turintys kitas funkcijas.

„Tas darbas tęsiamas iš turimų vidinių rezervų, bet mes norime šitą kryptį dar labiau sustiprinti, gauti papildomą finansavimą, steigti papildomus etatus ir dirbti būtent šita kryptimi.

Juolab, kad atsiranda naujų galimybių, bendradarbiaujant su Tautos atminties institutu Lenkijoje, yra galimybė ieškto lietuvių partizanų, daugiausia iš Tauro apygardos, kurie pereidavo Lenkijos, Sovietų Sąjungos tuometinės, sieną“, – vardijo LGGRTC direktorius.

Parlamentaras Jonas Jarutis komiteto posėdyje citavo pateiktas paraiškas dėl papildomo finansavimo Paieškos ir identifikacijos skyriui. Kaip skaitė Seimo narys, šiemet šio skyriaus steigimui prašyta 30 tūkst. eurų, o kitiems metams – 317 tūkst. eurų.

„Neatrodo, kad ta veikla būtų nevykdoma, nes pastarųjų metų garsių identifikavimų buvo atlikta. O čia toks įspūdis susidaro, kad apskritai nieko nebuvo daroma, o dabar iškart pasidarys“, – teigė J. Jarutis.

Tačiau A. Bubnys teigė, kad norint skirti lėšas „Homo sovieticus” muziejui, naujo skyriaus steigimui ir bent minimaliam centro darbuotojų algų pakėlimui, reikalingi 300 tūkst. eurų. Visgi J. Jarutis sakė manantis, kad centro atlyginimų kėlimui tokios lėšos nėra reikalingos.

„Čia yra nauja kryptis, Jonai. Kad dabar sekasi atrasti palaikus, čia yra žmonių entuziazmo ir atkaklaus darbo dėka. Jeigu norime sisteminio darbo, turėti padalinį, tam reikia investicijų. Atlyginimai centro darbuotojų, ieškoti žodžio reikia, kaip juos apibūdinti.

Jei istorinė atmintis yra prioritetas, jei partizanų palaikų paieška yra prioritetas, o tai įvardinęs ne kartą yra ir prezidentas, valstybė turi prie to prisidėti“, – tvirtino komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.

A. Bubnio pavaduotojas Vytas Lukšys NSGK posėdyje kalbėjo, kad centro darbuotojų atlyginimų klausimas nebuvo sprendžiamas daugelį metų: „Iš 128 mūsų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, 120 darbuotojų pastovioji algos dalis yra minimali. O prisideda papildomų funkcijų. Mes neturime vidinių resursų, nors vis išauga centrui keliamų užduočių apimtis, mes neturime resursų.

Net kai būna keliami [atlyginimai] kitų sričių darbuotojams, pavyzdžiui, kultūrininkams, bibliotekininkams, muziejininkams, nors mūsų daugelis darbuotojų pagal savo darbą specifiką priklausytų šitoms grupėms, centrui nebūna skiriamas [papildomas] finansavimas.“

V. Lukšys vardijo, kad LGGRTC darbuotojų vidurkis yra 34 proc. mažesnis už Vilniaus apskrities atlyginimų vidurkį. Žvelgiant į visos šalies vidutinį atlyginimą, anot V. Lukšio, centro darbuotojų vidutinis atlygis yra 18 proc. mažesnis.

„Reikia įvertinti per eilę metų centrui neskirtą dėmesį“, – sakė V. Lukšys.

Seimo narys Saulius Skvernelis teigė, kad kiekvienos valstybės garbės reikalas yra savo karius, kovojusius už nepriklausomybę, rasti bei identifikuoti, tinkamai palaidoti.

„Priimkime sprendimą, kad tos lėšos, kurios centrui yra numatytos, ar tai 300 tūkst., ar 600 tūkst. eurų <...> duokime tuos pinigus ir tegul tai būna valstybės garbės reikalas surasti kiekvieną nužudytą partizaną, jo žūties vietą, jį identifikuoti ir tinkamai palaidoti.

Tai bus, matyt, didžiausia pagarba tiems kariams, partizanams, kurie kovojo už valstybės laisvę. Tokį sprendimą, galbūt, komitetas gali suformuluoti, reikės tą biudžetinę eilutę apginti, bet reikia žmonių, reikia pajėgumų ir tegul vieną kartą centras gauna tuos ir finansnius, ir žmogiškuosius įrankius ir padaro prasmingą darbą“, – teigė S. Skvernelis.

Pasak jo, nuo rezistencinės kovos praėjo šeši dešimtmečiai, o daugybė žmonių vis dar nežino, kur žuvo ir yra palaidoti šioje kovoje žuvę jų artimieji.

LGGRTC vadovas taip pat kalbėjo, kad centre šiuo metu nėra nė vieno specialisto, kuris galėtų tyrinėti laikotarpį po Nepriklausomybės atkūrimo iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos.

„Yra problemų daug, yra klausimų, darbų, kurių mes negalime atlikti dėl savo pajėgumų“, – sakė A. Bubnys.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt