Lietuvoje

2021.09.22 16:53

Klaipėdiečiai priešinasi miesto bendrajam planui, bet meras laikosi kitos pozicijos

Radvilė Rumšienė, LRT.lt2021.09.22 16:53

Uostamiestyje verda aistros dėl miesto bendrojo plano, kurį tvirtinti ketinama jau netrukus. Klaipėdos bendruomenės prašo šią savaitę netvirtinti miestui esą nepalankaus dokumento, tačiau meras Vytautas Grubliauskas bendrąjį planą vertina kaip žingsnį į priekį ir neslepia, jog balsavimo metu balsuos už tai, kad dokumentas būtų patvirtintas.

Ne vienerius metus rengtas ir daugybės diskusijų sulaukęs Klaipėdos miesto bendrasis planas jau finišo tiesiojoje. Netrukus posėdžiausiantys Klaipėdos savivaldybės tarybos nariai turės balsuoti ir patvirtinti arba atmesti šį dokumentą.

Susivienijusios klaipėdiečių bendruomenės miesto valdžios prašo netvirtinti šio dokumento, kuris miestui esą gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Praėjusios savaitės pabaigoje iniciatyva „Mūsų Klaipėda“ pranešė, jog kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę prašydama netvirtinti svarstomo naujai parengto Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo.

Aktyvistų analizės duomenimis, šiame plane numatomi urbanistiniai sprendimai ir toliau prastins klaipėdiečių gyvenimo kokybę ir sveikatą bei didins socialinę atskirtį naikinant žalius plotus miesto teritorijoje.

Primenama, kad naujo Klaipėdos bendrojo plano rengimas prasidėjo dar 2015 m. ir tęsiasi iki šiol.

„2017 m. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė bendrojo plano koncepcijai, kurioje uosto plėtra buvo numatyta tik pietinėje miesto dalyje, toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Tačiau 2019 m., po konsultacijų su suinteresuotomis grupėmis, tarp jų ir daugeliu uosto įmonių, savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pritarė visiškai kitokiai bendrojo plano koncepcijai, kuri leidžia maksimalią uosto plėtrą“, – rašoma iniciatyvos „Mūsų Klaipėda“ pranešime.

Iniciatyva „Mūsų Klaipėda“, vienijanti daugumą miesto bendruomenių asociacijų, architektų ir urbanistų, nesutinka su „neidealiu“ plano keitimo variantu.

Dokumentas atvers kelius miškų kirtimui?

Akcentuojama, kad dabartinis dokumento variantas atveria galimybes Girulių ir Smiltynės miško kirtimui bei uosto plėtrai centrinėje miesto dalyje.

Triukšmas dėl Girulių miško kilo jau anksčiau. LRT.lt skelbė apie praėjusių metų pabaigoje klaipėdiečių apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti žmonių nuomonę dėl planų Melnragės – Girulių miške plėsti geležinkelyną. Dukart pratęstoje apklausoje savo nuomonę išreiškė per 14 tūkst. klaipėdiečių.

Absoliuti dauguma – 14 571 apklausos dalyvių – pasisakė nepritariantys, kad Melnragės – Girulių miške būtų plečiamas Pauosčio geležinkelio kelynas.

Tuomet Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, jog tai yra aiški klaipėdiečių vizijos, lūkesčio, pozicijos išraiška, kurią ignoruoti būtų nesolidu. Apklausą tada meras vertino kaip rimtą, veiksmingą ir įtikinamą įrankį kalbant su Vyriausybe.

Vis dėlto parengtas dokumentas sufleruoja, kad apklausoje pasisakiusių klaipėdiečių nuomonė nebuvo itin svari.

„2020 m. Klaipėdos bendruomenės aktyviai rinko gyventojų parašus ir protestavo prieš Vyriausybės planus iškirsti iki 30 ha Girulių miško tam, kad būtų plečiamas geležinkelio tinklas uostui aptarnauti. Tuo metu bendruomenių reikalavimams pritarė ir miesto savivaldybė. Tačiau dabar svarstomame bendrojo plano variante Girulių ir Smiltynės miškų ruožuose numatoma dar didesnė urbanizacija. Tai reiškia, kad, nors konkrečių statinių šis planas dar neatskleidžia, jo sprendimai sukuria sąlygas sunaikinti 46,82 ha Girulių-Melnragės miškų ir apie 19 ha Smiltynės miško“, – rašoma „Mūsų Klaipėda“ pranešime.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Mantas Daukšys pastebi, jog taip planuojama miško žemę paversti užstatytomis „specializuotų kompleksų“ teritorijomis, tuo reikšmingai ir ilgam sunaikinant pajūrio gamtą, jo rekreacinius išteklius, bloginant ekologinę situaciją, atimant gyventojų teises patekti prie pajūrio ir naudotis kol kas bendrais žemės ištekliais.

„Taip iš esmės paminama visuotinai priimta darnaus vystymosi strategija, dabartinės kartos norų tenkinimui (miglotų kompleksų statyboms) aukojant ateities kartų galimybes naudotis pajūriu. Dešimtmečius apleisti pastatai Giruliuose tik patvirtina, kad poreikio viešiems kompleksams nėra, o po žodžiu „specializuotas“ maskuojama tiesiog gyvenamųjų namų kvartalų statyba, kaip Skautų g. kvartalo, ar „Žuvėdros“ stovyklos pavyzdžiuose“, – sako M. Daukšys.

Taip pat akcentuojama, kad dabar svarstomame bendrajame plane dalis miesto centro zonų būtų atiduodamos ilgalaikiam uosto įmonių naudojimui. Tokius esminius plano pakeitimus savivaldybė grindžia Vyriausybės nutarimais bei aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais. Todėl siekdama, kad valstybinio lygmens sprendimai netrukdytų savivaldybės teritorijos planavimui, „Mūsų Klaipėda“ kreipėsi ne tik į miesto tarybą, bet ir į Aplinkos ministeriją.

Įžvelgia grėsmę gyventojams

Susivieniję dauguma uostamiesčio bendruomenių asociacijų bei įvairių specialistų taip pat reiškia susirūpinimą planuojamos Žiemos uosto teritorijos bei Klaipėdos miesto stadiono likvidacijos, šias erdves paverčiant uosto infrastruktūros zonomis.

„Žiemos uosto teritorija yra istoriškai svarbi miesto dalis, kurioje šiuo metu stovi įmonės KLASCO palapinės. Jos turėjo būti pašalintos pasibaigus miesto savivaldybės numatytam terminui, dar 2019 m., tačiau naujasis planas jas įteisintų ilgesniam laikui.

Negana to, šioje teritorijoje KLASCO krauna amonio nitrato trąšas, tokias pat medžiagas, kurios 2020 m. Beiruto uoste sukėlė katastrofišką sprogimą. Pati įmonė pripažįsta, jog laive kilus gaisrui dėl fizinių šių trąšų savybių ir grandininės reakcijos, sprogimo galimybė yra reali. Tokiu atveju beveik 25 tūkstančiai Klaipėdos miesto gyventojų atsidurtų pavojuje“, – pastebi „Mūsų Klaipėda“ atstovai.

Baiminamasi ir to, jog dėl uosto plėtros miesto centrinėje dalyje pastebimai išaugs ir į šias įmones riedančio transporto srautai, tad prireiks platinti gatves ir pan.

„Mūsų Klaipėdos” aktyvistai teigia, kad rengiamas valstybinis planas labiau atspindi miesto gyventojų reikalavimus ir prašo savivaldybės atsižvelgti į šią poziciją.

Taip pat reikalaujama sukurti perspektyvų planą, kuris jau dabar numatytų ateities uosto konversiją centrinėje miesto dalyje ir didintų prieigą prie Kuršių marių, kurtų socialiai gyvybingą ateities miestą.

Dabartinius miesto bendrojo plano sprendinius uosto plėtros atžvilgiu „Mūsų Klaipėda“ vadina nepriimtinais ir trumparegiškais.

Meras dokumentą palaikys

Panašu, kad bent jau Klaipėdos meras V. Grubliauskas iniciatyvos „Mūsų Klaipėda“ raginimo netvirtinti šio miesto bendrojo plano neišgirs. Pastebima, kad tokios svarbos ir taip ilgai rengtas dokumentas negali įtikti visiems.

„Kita vertus, kai mes kalbame apie tokios svarbos, tokios apimties dokumentą, kurio derinimas truko ne mėnesį, ne metus, o gerokai ilgiau, turbūt suprantame, kad dokumento, kuris nesulauktų nė vieno prieštaravimo, nepatvirtinsime. Matyt, mes turime kalbėti apie Konstituciją miestui, miesto plėtrai, miesto ateičiai, kuri yra tiesiog būtina. Tobula ji nėra, bet yra optimali šioje situacijoje“, – dėstė V. Grubliauskas.

Mero teigimu, raginti netvirtinti dokumento, tai reiškia raginti gyventi dar senojo bendrojo plano, kurio galiojimas jau senokai pasibaigęs, šviesoje.

„Ką mes renkamės – ar netvirtiname dokumento, kuris orientuotas į subalansuotą, darnią miesto plėtrą, ar tą dokumentą vėl neribotam laikui dedame į stalčių, vėl skelbdami diskusijas, kurios turbūt niekada nesibaigs ir gyventi vėl senojo bendrojo plano reglamentavime, kas, turbūt pripažįsta ir oponentai, yra tikrai tam tikras reliktas“, – sakė V. Grubliauskas.

Pašnekovas ragino nepamiršti, jog miesto bendrasis planas, nors ir itin svarbus dokumentas, tačiau neužkerta galimybių jį tobulinti.

„Aš asmeniškai tikrai rinksiuosi ateitį, tikrai balsuosiu už šį bendrąjį planą. Tikrai kviesiu kolegas tą daryti taip pat. Tačiau kiekvienas tarybos narys pats apsispręs, kaip jam daryti“, – užtikrino Klaipėdos meras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt