captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per 7 metus mokyklose mokinių sumažėjo trečdaliu

Šių mokslo metų pradžioje šalies bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 373,9 tūkst. mokinių –  lyginant su 2005-2006 mokslo metais mokinių sumažėjo 31 proc.
 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Šių mokslo metų pradžioje šalies bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 373,9 tūkst. mokinių –  lyginant su 2005-2006 mokslo metais mokinių sumažėjo 31 proc.

Palyginti su 2011-2012 mokslo metais, mokinių sumažėjo 19 tūkst., arba 4,8 proc., rodo Švietimo informacinių technologijų centro duomenys.

2012-2013 mokslo metų pradžioje šalyje veikė 1242 bendrojo ugdymo mokyklos. Per metus mokyklų skaičius sumažėjo 67 mokyklomis, o palyginti su 2005-2006 mokslo metais – 292.

Daugiausia sumažėjo pagrindinių ir vidurinių mokyklų (per metus atitinkamai 49 ir 33 mokyklomis), o gimnazijų skaičius, palyginti su 2011-2012 mokslo metais, išaugo nuo 229 iki 236.

Pradėjo veikti naujo tipo mokyklos – progimnazijos, kuriose mokiniai mokosi iki aštuntos klasės. 2012-2013 mokslo metų pradžioje 67 progimnazijose mokėsi beveik 40 tūkst. 1-8 klasių mokinių.

Nevalstybinių bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per metus išaugo nuo 31 iki 36, mokinių jose – nuo 5,7 tūkst. iki 6,4 tūkst.

2012 m. rudenį į pirmą klasę atėjo 27 tūkst. vaikų, arba 0,4 proc. mažiau nei 2011 m. Dauguma pirmokų (93 proc.) buvo septynmečiai, 6 proc. – šešiamečiai, 1 proc. – aštuonmečiai ir vyresni.

2012-2013 mokslo metų pradžioje pradinėse klasėse (1-4 klasės) mokinių skaičius per metus sumažėjo 2,4 tūkst. (2 proc.), o palyginti su 2005-2006 mokslo metais – 42 tūkst. (28 proc.)

8,9 tūkst., arba kas trečias pradinės klasės mokinys, lanko pailgintos dienos grupes, kuriose mokiniams teikiamos neformaliojo švietimo paslaugos po pamokų.

2012-2013 mokslo metų pradžioje šalyje antroje pamainoje mokėsi 4,2 tūkst. (1 proc.) mokinių. Dviem pamainomis dirbančių dieninių mokyklų per metus sumažėjo nuo 17 iki 14.

2012 m. pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 36,5 tūkst. mokinių, iš jų dauguma – 32,1 tūkst., arba 88 proc. – šiuo metu tęsia mokslą aukštesnėse klasėse ir siekia vidurinio išsilavinimo. Toliau mokosi 90 proc. visų pagrindinį išsilavinimą įgijusių merginų ir 85 proc. vaikinų.

2012 m. vidurinį išsilavinimą bendrojo ugdymo mokyklose įgijo 33,3 tūkst. abiturientų, iš jų 65 proc. (2011 m. – 74 proc.) mokėsi toliau: 31 proc. – universitetuose, 26 proc. – kolegijose, 8 proc. – profesinio mokymo įstaigose.

Bendrojo ugdymo mokyklose 2012-2013 mokslo metų pradžioje dirbo 35,8 tūkst. mokytojų ir mokyklų vadovų. Per metus jų skaičius sumažėjo 1,6 tūkst., arba 4 proc., o palyginti su 2005-2006 mokslo metais – 8,8 tūkst., arba 20 proc.

Pradinių (1-4) klasių bei priešmokyklinio ugdymo mokytojų 2012-2013 mokslo metų pradžioje buvo 8,4 tūkst. (23 proc. visų mokytojų), 5-12 bei 1-4 gimnazijų klasių mokytojų – 24,3 tūkst. (68 proc.). Mokyklų vadovai ir pavaduotojai sudarė beveik 9 proc. visų šalies mokytojų.

2012-2013 mokslo metų pradžioje 60 proc. bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų buvo vyresni nei 45 metų amžiaus. Jauni (iki 30 metų) mokytojai sudarė 6 proc. visų mokytojų, o vyresni nei 60 metų amžiaus – 9 proc. Moterys sudarė 88 proc. mokytojų ir 60 proc. mokyklų vadovų.

Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turėjo 89,3 proc. 20-24 metų amžiaus gyventojų (2011 m. ES vidurkis – 79,5 proc.). Kita vertus, 6,5 proc. 18-24 m. amžiaus jaunimo, turinčio pagrindinį išsilavinimą, nesiekė įgyti aukštesnio išsilavinimo ir nesimokė (2011 m. ES vidurkis – 9,6 proc.).

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...