Lietuvoje

2021.09.21 13:44

Gyvūnų gerovės klausimai Seime palaikymo nesulaukė – naujos institucijos nebus, kai kurių antkaklių nedraus

atnaujinta 16.05
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.09.21 13:44

Ant parlamentarų stalų antradienį gulę gyvūnų teisių įstatymų projektai liko nepriimti. Juos rengęs opozicijos atstovas tvirtina, kad priėmus teikiamus siūlymus būtų buvę paprasčiau užtikrinti gyvūnų gerovės standartų laikymąsi. Visgi valdantieji vardijo klausimus, kurie kilo dėl siūlomų pakeitimų, bet nebuvo atsakyti.

Socialdemokratų frakcijos narys Linas Jonauskas su kolegomis antradienį Seimui teikia kelias skirtingas Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas. Viena jų siūloma drausti kai kurių rūšių antkaklių naudojimą šunims, kita – numatyti, kas ir kaip gali dresuoti šunis. Galiausiai, siūloma steigti naują Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą.

Visgi valdančiųjų atstovė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilė abejojo, ar tokius siūlymu galima palaikyti. Anot politikės, iki šiol neatsakyta į tai, ką tokie projektai duos ir kiek tai kainuos valstybei biudžetui.

Atnaujinta 16 val. 14 min.

Pateikimo stadijoje Seimas pritarė vienam iš trijų L. Jonausko teiktų projektų. Parlamentas balsų dauguma nepritarė siūlymui steigti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, nepritarė ir siūlymui drausti kai kurių rūšių antkaklius. Visgi po pateikimo pritarta siūlymui dėl šunų dresūros taisyklių numatymo.

Steigtų naują instituciją

Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą siūlantis steigti L. Jonauskas paskaičiavo, kad jei tarnyba būtų įkurta, jos išlaikymas valstybės biudžetui kasmet kainuotų apie 320-370 tūkst. eurų. Anot politiko, kasmet Lietuvoje it yla iš maišo išlenda įvairios gyvūnų gerovės problemos, o žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų nemažėja.

„Jeigu anksčiau puse lūpų kalbėdavome, kad nuo tilto gyvūnas numestas ar prie visureigio pririštas ir tampomas, tai šiandien dar didesnės bėdos lenda į viešumą, yra įvairios nelegalios daugyklos ir t.t. Nepaisant valstybės institucijų pastangų, tos daugyklos vis tiek veikia ir kiekvienais metais situacija kartojasi“, – aiškino L. Jonauskas.

Socialdemokrato teigimu, akivaizdu, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nepajėgia susitvarkyti su visais iššūkiais, kylančiais gyvūnų gerovės srityje. Pasak jo, akivaizdu, kad gyvūnų prieglaudos šalyje per 30 metų nemažėjo, o priešingai – jų skaičius tik auga, jos pilnėja.

Seimas jau anksčiau šiemet nutarė, kad katinai, šunys ir šeškai turi būti privalomai ženklinami, ribojami kai kurie prekybos naminiais gyvūnai aspektai.

„Toks Seimo prišokimas nėra sistemingas ir neduoda rezultato. Todėl siūlau, kad būtų įsteigta atskira teisininkų institucija, kuri prižiūrėtų ir iš esmės formuotų politiką gyvūnų gerovės srityje, būtų atsakinga už tą sritį“, – kalbėjo parlamentaras.

L. Jonauskas taip pat siūlo, kad nebūtų galima prekiauti smaugiamaisiais, dygliuotais ir elektriniais antkakliais. Tiesa, jis neatmetė, kad jei tokį projektą patvirtintų, būtų galima diskutuoti ir svarstyti pasiūlymus apie tai, kokių antkaklių iš tikro reikėtų atsisakyti.

„Matau tam tikrų argumentų, ką būtų galima vėliau taisyti. <...> Reikia griežtesnės politikos ir bent jau elektrošoko įrenginius reikia išimti iš laisvos prekybos. Šiandien juos bet kas gali nusipirkti ir naudoti bet kaip“, – sakė politikas.

Jis teigė girdėjęs, kad kai kurie šunų savininkai, turėję prierašų šunį, džiaugiasi, kad naudodami elektrinį antkaklį padarė savo šunį nebeprieraišiu. Tai, anot L. Jonausko, nėra priimtina.

Be to, socialdemokratas siūlo numatyti ir kas bei kokiomis sąlygomis galėtų užsiimti šunų dresūra: „Valstybėje nėra apibrėžta, kas yra šunų dresūra. Siūlau apibrėžti ir labai aiškiai nustatyti kompetencijas ir reikalavimus dresuotojams, kad būtų labai aišku, kas ir kada gali užsiimti šunų dresūra. Būtent nuo to, kad bet kas šiandien užsiima šunų dresūra ir atsiranda suluošinimai, žiaurus elgesys.“

Opozicijos neįtikina

Visgi L. Jonausko teikiamiems pasiūlymams valdantieji pritarti neskuba. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė komentavo, kad antradienį Seimas ėmėsi ir kito projekto, kuriuo siūloma gyvūnų gerovės klausimus perkelti iš Žemės ūkio ministerijos į Aplinkos ministeriją.

„Tikiu, kad Aplinkos ministerija, kuri atsakinga ir už laukinių gyvūnų gerovę, tikrai galės rūpintis geriau ir nuoširdžiau mūsų augintiniais. Na, o kas liečia L. Jonausko pasiūlymą [dėl naujos tarnybos], esu linkusi nepritarti, todėl, kad tai nėra sisteminis požiūris. Metus prieš tai dirbome su įvairiomis institucijomis, su nevyriausybiniu sektoriumi, kalbėjome ir ieškojome būdų, kaip spręsti problemas“, – komentavo A. Gedvilienė.

Ji sakė, kad visi nevyriausybininkai, su kuriais jai teko bendrauti, pasisakė prieš naujos institucijos steigimą, nes neaišku, ar tai būtų efektyvu. A. Gedvilienė kalbėjo, kad aišku, jog tokia institucija reikalaus papildomų lėšų, tad valstybei reikia įsivertinti, ar tokia tarnyba apsimoka.

Vieningai, anot A. Gedvilienės, frakcija nesutaria ir dėl kai kurių antkaklių draudimo. Pasak jos, iki šiol nėra atsakyta į kai kuriuos klausimus: „Pavyzdžiui, kaip bus elgiamasi su jau esančiais tokiais antkakliais, nes jie tikrai neišnyks. Esu gavusi daug raštų ir atkreipiamas mano dėmesys į tai, kad kai kuriais atvejais tai reikštų, kad šunys yra siunčiami tiesiog užmigdymui, nes jie nebus suvaldomi.

Taip pat neaišku, ką daryti prieglaudose su sunkiai kontroliuojamais ar į agresiją linkusiais gyvūnais. Man irgi viduje yra blaškymasis – aš tikrai nepritariu žiauriam auklėjimui gyvūnų, bet kita vertus, tie gyvūnai, kurie yra ir kelia grėsmę kitiems gyvūnams ir žmonėms, nesu įsitikinusi, kaip juos sukontroliuoti. Tikrai nemanau, kad juos reikėtų migdyti.“

Socialdemokrato siūlymai, panašu, nevilioja ir premjerės Ingridos Šimonytės. Ji kalbėjo, kad greičiausiai tai būtų dar viena tarnyba, turinti gana siaurą mandatą.

„Taip, faktas, kad mes turime bėdų, nes tikrai ne vienas, deja, labai skaudus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis yra nuskambėjęs. Matyt, kad ne viską esame padarę, kad žmonės suprastų, kad tie, kurie nuo jų priklauso skriausti negalima ir nevalia, kad visada yra sprendimai, kuriais galima problemas civilizuotais išspręsti, tą bandome daryti ir dėl ženklinimo, ir dėl kitų priemonių, kurios yra numatytis.

Ar reikia atskiro kontrolieriaus? Jei Seimas pritartų, būtų galima svarstyti šitą idėją. Aš esu, kol kas, skeptiška, man mandatas nėra iki galo aiškus, bet jei Seimas pradėtų diskusiją – diskutuotume“, – komentavo ministrė pirmininkė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt