Lietuvoje

2021.09.21 09:30

Penkių afganistaniečių advokatė mano, kad kaltaisiais gali tapti juos priglaudę sodybos gyventojai

atnaujinta 9.52
Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.09.21 09:30

Nerimstant padėčiai dėl į Lietuvą patekusių penkių Afganistano piliečių, jų advokatė tvirtina mačiusi šių žmonių dokumentų skaitmenines kopijas. Jas matė, advokatės teigimu, ir pasienio pareigūnai.

Portalas LRT.lt primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) įpareigojo Lietuvą penkiems afganistaniečiams garantuoti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuva kreipėsi į EŽTT prašydama tokį sprendimą atšaukti, nes, kaip sakė Lietuvos Vyriausybės EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė, panašu, kad afganistaniečiai į teismą kreipėsi piktnaudžiaudami procesu, o EŽTT galimai buvo klaidinamas.

Šiuo metu visi penki Afganistano piliečiai yra pasiprašę prieglobsčio. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai toliau tvirtina, kad kuomet buvo gautas EŽTT sprendimas, žinių apie tai, kad penki Afganistano piliečiai būtų Lietuvos teritorijoje, nebuvo. Tam prieštarauja afganistaniečių advokatė, kuri tvirtina, kad jie Lietuvoje buvo nuo rugsėjo 5-osios ir gyveno sodyboje.

Sako, kad Lietuvos teritorijoje jų nebuvo

Antradienį surengtame Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas teigė, kad penki Afganistano piliečiai iš savo valstybės iš pradžių atvyko į Uzbekistaną, iš ten jie atkeliavo į Minską, o iš Minsko – prie Lietuvos sienos.

Kaip teigė A. Montvydas, afganistaniečiai bandė patekti į Lietuvos teritorija, tačiau dėl galiojančio operacijų vadovo sprendimo, buvo apgręžti ir liko Baltarusijos teritorijoje. VSAT vado pavaduotojas teigė, kad afganistaniečiai neturėjo asmens tapatybę įrodančių dokumentų.

A. Montvydas teigė, kad tuomet, kai rugsėjo 8 dieną buvo gauta žinia apie EŽTT sprendimą, nebuvo žinių, kad penki afganistaniečiai būtų Lietuvos teritorijoje.

„Po paskutinio jų atvykimo į Lietuvą, kai pasiprašė prieglobsčio, jie buvo apklausti ir dėl jų patekimo pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – teigė A. Montvydas.

Dokumentus teigė mačiusi

Afganistaniečiams atstovaujanti advokatė Asta Astrauskienė liberalų frakcijos posėdyje teigė, kad kiekvienoje demokratinėje valstybėje EŽTT sprendimas turėtų būti gerbiamas ir vykdomas, tačiau Lietuvoje, jos tvirtinimu, laikomąsi nėra, o Afganistano piliečiai buvo brutalia jėga išsiųsti iš Lietuvos.

„Labai sunku dirbti advokatui, ginti žmogaus teises, kai demokratinėje valstybėje esi kaltinamas dėl to, kad dirbi savo darbą“, – Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje kalbėjo A. Astrauskienė.

Advokatė tvirtino, kad penki Afganistano piliečiai Lietuvos teritorijoje buvo nuo rugsėjo 5-osios dienos, buvo apsigyvenę sodyboje. Pati A. Astrauskienė sakė su afganistaniečiais sutartį pasirašė rugsėjo 6 dieną.

Į EŽTT A. Astrauskienė sakė besikreipusi rugsėjo 7 dieną, sprendimas buvo gautas rugsėjo 8 dieną.

Seimo narys Ričardas Juška klausė, kaip advokatė galėjo sudaryti sutartį su afganistaniečiais, jei šie neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tačiau A. Astrauskienė teigė turinti skaitmenines afganistaniečių dokumentų kopijas, kurios yra aukštos rezoliucijos, tad aiškiai matosi, kieno tai dokumentai.

Be to, ji teigė, kad afganistaniečiai tas pačias skaitmenines dokumentų kopijas parodė ir VSAT pareigūnams. A. Astrauskienė taip pat tvirtino, kad nebuvo gauta jokios informacijos, kad penki afganistaniečiai būtų pateikę kitokius dokumentus ar apsimetę kitais asmenimis. Tad, anot jos, nėra priežasčių manyti, kad afganistaniečiai meluoja apie savo tapatybę.

Jai antrino advokatas Laurynas Biekša, sakydamas, kad: „Ir žmogus be dokumentų turi teisę į advokatą.“

Pradėtas ikiteisminis tyrimas

VSAT vado pavaduotojas A. Montvydas Liberalų frakcijos posėdyje teigė, kad dėl šios situacijos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip patvirtino ir afganistaniečių advokatė. Tiesa, ji sakė mananti, kad bus siekiama rasti kaltuosius, o jais gali tapti sodybos, kurioje keturias dienas glaudėsi Afganistano piliečiai, savininkai.

„Įrodymų yra daugiau nei pakankamai, dėl to ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, sodybos gyventojai jau yra kviečiami į apklausą. Akivaizdu, kad kai tu aiškiniesi, tu gali išsiaiškinti, tie žmonės buvo ar nebuvo. <...>

Šiuo atveju, taip suprantu, kad greičiausiai bus bandoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn pasienyje esančius gyventojus dėl to, kad šie asmenys, nežinau, slėpė ar ką darė, kaip tai įvertins valstybė. Bet aš manau, kad bus bandoma rasti kaltąjį“, – teigė A. Astrauskienė.

Ji sakė, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas pagal faktą, aiškinantis afganistaniečių nurodytas patekimo į Lietuvą aplinkybes. Tai, kur gyveno į Lietuvą patekę afganistaniečiai, paaiškėjo iš EŽTT pateiktų dokumentų.

„Tai yra, kur jie turėjo pastogę. Dabar, pagal šią informaciją, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. <...> Aš susisiekiau su sodybos gyventoja, ji man patvirtino, kad antradienį yra kviečiama į apklausą ir visi jos šeimos nariai. <...>

Be abejo, žmonės reaguoja jautriai. Jie, matydami suvargusius žmones, suteikė jiems pirmąją pagalbą, suteikė maistą, stogą, o iš esmės jie dabar yra tampomi ikiteisminiuose tyrimuose. Ir ko labiausiai yra bijoma, kad bus norima surasti tą kaltąjį, pasiteisinti, kad yra kažkoks blogis pas mus, bet VSAT viską padarė teisingai“, – sakė Afganistano piliečių advokatė.

Sodyboje jie glaudėsi nuo rugsėjo 5 iki rugsėjo 9 dienos.

„Ikiteisminis tyrimas ne jų (afganistaniečių – BNS) atžvilgiu pradėtas. (...) Dėl situacijos, jų atsiradimo Lietuvoje“, – BNS antradienį Seime sakė pasieniečių atstovas.

Pasak pareigūno, tyrimas pradėtas šią savaitę, tačiau tikslios datos A. Montvydas nurodyti negalėjo.

„Reikia pasitikslinti“, – sakė jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
Ruduo
COVID-19 TRUMPAI
Ingrida Šimonytė
2021.10.19 10:29

Šimonytė: susirūpinimą kelia Vėlinės

atnaujinta 10.32