Lietuvoje

2021.09.21 12:02

Šakalienė apie migrantus: jeigu mes leidžiame žmonėms numirti ir sušalti, tai kokia mes demokratija

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.09.21 12:02

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas perspėja, kad Lietuva dėl taikomų migrantų apgręžimo pasienyje priemonių gali susilaukti ne vienos prieš valstybę iškeltos bylos. Teisininko įsitikinimu, to galima būtų išvengti, jei Lietuva paskelbtų nepaprastąją padėtį.

Apie tai D. Žalimas kalbėjo pirmadienį LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“. Anot jo, nors neteisėtų migrantų apgręžimo pasienyje praktika padeda stabdyti masinę migraciją iš Baltarusijos, nereikėtų pamiršti, jog stabdant migrantus, išvengti aukų gali ir nepavykti.

„Niekas turbūt nesiginčija, kad atgalinio apgręžimo praktika yra vienintelė veiksminga šiuo metu priemonė Lietuvai ginti nuo organizuoto migrantų antplūdžio, bet reikia neužmiršti, kad mes reikalą turime tikrai ne su kažkokiais negyvais daiktais, bet su gyvais žmonėmis. Ir aš visai neatmesčiau tokios galimybės, kad netrukus mes ir Lietuvoje galime turėti kažką panašaus, kas atsitiko Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje“, – komentavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas.

LRT.lt primena, kad neseniai paskelbta apie Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje rastus keturis negyvus migrantus.

D. Žalimo manymu, panašu, kad Lietuva, stabdydama neteisėtą migraciją iš Baltarusijos, skiria prioritetą saugumui, o ne žmogaus teisėms.

„Yra, visų pirma, žmoniškumo minimumas, kurį mes kartais pamirštame. Kartais Lietuvai, kaip demokratinei valstybei, gali tekti būti nedėkingoje būklėje. Baltarusijos režimas iš tiesų sau gali viską leisti, mes, deja, negalime leisti tiems žmonėms numirti pasienyje“, – pabrėžė jis.

LRT forumas. Klausimas dėl neteisėtų migrantų vis dar kabo: ar tikrai sienos apsauga nesuderinama su žmogaus teisių užtikrinimu?

Teisininkas, aptardamas migrantų apgręžimo politiką, pažymėjo, kad nors šios priemonės ir leidžia efektyviai kovoti su neteisėta migracija, labai tikėtina, jog dėl jų Lietuva gali sulaukti ne vienos bylos prieš ją ir ne vieną bylą gali tekti pralaimėti.

„Kur atgalinis apgręžimas balansuoja ant teisėtumo ribos? Jo taikymas gali iššaukti tokias pasekmes, kad Lietuva gali būti pripažinta, kad ji pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos ketvirtąjį protokolą, kuriame kolektyvinio išsiuntimo draudimas įrašytas. Norint, kad taip nebūtų, reikia suspenduoti šituos įsipareigojimas. Tam įvedi nepaprastąją padėtį, tada susispenduoja atitinkamos konstitucinės garantijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos minėtas įsipareigojimas. Nes dabar šitas įsipareigojimas Lietuvai yra taikomas. Ir tikrai aš manau, kad mes bylų turėsime, ir pralaimėtų bylų turėsime“, – dėstė D. Žalimas.

Buvęs KT pirmininkas neslėpė Lietuvos migracijos politikoje įžvelgiantis ir kitų spragų. Anot jo, pavyzdžiui, prašymų dėl prieglobsčio suteikimo sistema neužtikrina asmens teisės į apeliaciją.

„Pavyzdžiui, teisės į apeliaciją pažeidimai. [...] Tai yra akivaizdus Konstitucijos pažeidimas ir jį toleruoja visos valdžios šakos“, – tikino jis.

Tiki, kad saugumą ir žmogaus teises galima suderinti

Laidoje dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė mananti, kad Lietuvos sprendimas taikyti migrantų apgręžimo pasienyje taktiką buvo teisingas ir teisėtas.

„Manome, kad tas sprendimas buvo teisingas“, – pabrėžė ministrė.

Ji priminė, kad Lietuva dėl šių priemonių nėra sulaukusi pastabų ir iš atidžiai situaciją stebinčios Europos Komisijos.

„Mums svarbu, kad migracijos procedūros būtų greitos ir efektyvios“, – į D. Žalimo kritiką atsikirto A. Bilotaitė.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius savo ruožtu pažymėjo, kad migracijos sistema dar gali būti tobulinama.

„Manau, kad ta diskusija nėra uždaryta“, – tvirtino jis.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pažymėjo mananti, kad nacionalinio saugumo interesai ir žmogaus teisės gali būti suderinami. Tiesa, kol kas, jos manymu, to padaryti nepavyksta.

„Mūsų politika, veiksmai, retorika nuslinko į tą pusę, kuri galbūt nėra visiškai palanki žmogaus teisėms ir žmogaus teisių, vertybių užtikrinimui Lietuvoje“, – aiškino J. Juškaitė.

Prabilo apie vieningą ES standartą

Apie nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių suderinimą kalbėjo ir vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. Tiesa, ji kartu perspėjo, kad nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos (ES) teisinė bazė šiuo metu nėra paruošta tinkamai reakcijai į neteisėtą migraciją, o ypač į tokią, kuri naudojama kaip hibridinė ataka. Dėl to Lietuva siūlo ES keisti įstatymus, susijusius su migracijos politika, pavyzdžiui, nustatant, kad bendrijos išorinėms sienoms reikalingas fizinis barjeras, kurio įrengimas būtų finansuojamas iš ES lėšų.

„Kalbame ir apie vieningą standartą pasienyje. Tai reiškia, kad visos ES sienos turi būti apsaugotos, aprūpintos vieningu standartu, pavyzdžiui, vieninga stebėjimo sistema, fiziniu barjeru ir kitomis sistemomis, kurios turėtų būti vieningos. Lietuva eina su šituo siūlymu ir tikimės paramos“, – aiškino A. Bilotaitė.

Be to, anot jos, Lietuva siūlo ES taikyti tvarką, kuri taikomas šiandien – kad migrantai ekstremalios situacijos metu į šalį galėtų patekti tik per pasienio kontrolės punktus ar diplomatines atstovybes.

D. Kuliešius, paklaustas, ar migrantų apgręžimo pasienyje priemonės imtis pasiūlė prezidentūra Vyriausybei, tiesaus atsakymo nepateikė. Jis paragino mokytis iš klaidų ir žiūrėti į priekį.

„Reikia žiūrėti į priekį, o ne atgal, aiškinantis, kurioje vietoje galbūt yra klaidų. Tų klaidų, faktas, kad buvo. Dabar svarbiausia, iš jų pasimokius, žvelgti į priekį“, – tikino prezidento Gitano Nausėdos patarėjas.

Jis, kaip ir A. Bilotaitė, kalbėjo apie būtinybę Lietuvai stiprinti krizių valdymą.

Mūsų politika, veiksmai, retorika nuslinko į tą pusę, kuri galbūt nėra visiškai palanki žmogaus teisėms ir žmogaus teisių, vertybių užtikrinimui Lietuvoje.

J. Juškaitė

Skeptiškai įvertino siūlymą perkelti migrantus į trečiąsias šalis

Laidoje „LRT forumas“ dalyvavusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ragino valdančiuosius imtis skubių veiksmų migracijos srautų valdyme. Jos įsitikinimu, migrantų apgyvendinimas trečiosiose šalyse realiai sumažintų motyvaciją neteisėtai kirsti sieną ekonominiams migrantams ir būtų pirma reali kovos su žmonių kontrabandininkais priemonė.

„Turime pradėti galvoti apie laikino apgyvendinimo paslaugos pirkimą trečiosiose šalyse, kurios, viena vertus, būtų pakankamai stabilios, kad galėtų užtikrinti savo įsipareigojimų laikymąsi ir minimalius žmogaus teisių standartus. Nes be to mes negalime save laikyti demokratinėmis valstybėmis. Kitas dalykas – mano, kaip socdemės, noras, kad tai būtų kuo arčiau. Ne Afrikoje, o Eurazijos žemyne“, – tikino ji.

„Jei šiandien du iš trijų neteisėtų migrantų, neatitinkančių pabėgėlio statuso, de facto lieka ES, nors ir įstatymai numato, kad jie turėtų išvykti, tai turime sistemą, kada apsimoka atkentėti stovyklose ES šalyse, nes vis tiek čia pasiliksi“, – dėstė D. Šakalienė.

Parlamentarės manymu, migrantams, nors jie ir yra hibridinės atakos prieš Lietuvą ir ES įrankiai, turi būti padedama.

„Jeigu mes leidžiame žmonėms numirti ir sušalti, tai kokia mes demokratija? Mes esame spąstuose, bet jau nesvarbu, dėl kieno kaltės miršta tie žmonėms. Turime dalinti termopaketus, karštą vandenį ir sakyti: „atsiprašome, negalime visų jūsų priimti“, – kalbėjo D. Šakalienė.

J. Juškaitė socialdemokratės siūlymą perkelti migrantus į trečiąsias šalis įvertino skeptiškai. Anot jos, tokiu atveju migrantai įvairių procedūrų lauktų dar ilgiau.

„Didelė dalis tų žmonių yra įstrigę, jie įstrigę tarp žemės ir dangaus, jei gyvena laikino sulaikymo sąlygomis ir tas laikino sulaikymo sąlygos tęsiasi dešimtmečiais. [...] Turėtume brangas stovyklas, kuriomis turėtume rūpintis“, – tikino Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Kritikavo ne tik dėl gyvenimo sąlygų, bet ir dėl požiūrio į migrantus

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pasakojo, kad šiuo metu jau išnagrinėta apie 600 migrantų prašymų dėl prieglobsčio Lietuvoje, tačiau dar nė vienas jų nėra patenkintas.

Ji tikino, kad iš Baltarusijos į Lietuvą migrantai dažniausiai atvyksta dėl ekonominių priežasčių, jie nori keliauti į Vakarų Europą. A. Bilotaitė, kalbėdama apie migrantų apgyvendinimo sąlygas, pripažino, kad jos nėra idealios Lietuvoje. Vis dėlto, anot jos, problemos yra sprendžiamos.

„Asmenų perkėlimas į šiltesnes vietas jau yra įgyvendinamas. Šiuo metu nėra likusios nė vienos šeimos, kuri būtų palapinėse“, – sakė ministrė.

D. Šakalienė savo ruožtu priminė, kad opozicijoje dirbantys socialdemokratai teikė ne vieną pasiūlymą dėl migrantų padėties pagerinimo.

„Vienas pasiūlymų – aiškiai ir tiksliai suprofiliuoti migrantus pagal amžių, lytį, religinius ir kultūrinius skirtumus, nes kitaip išvengti prekybos žmonėmis, smurto ir kitų dalykų bus praktiškai neįmanoma“, – pabrėžė Seimo narė.

Jeigu mes leidžiame žmonėms numirti ir sušalti, tai kokia mes demokratija?

D. Šakalienė

J. Juškaitė, analizuodama migrantų padėtį Lietuvoje, pabrėžė, kad itin svarbu šiuo metu pradėti galvoti ir apie jų integracijos į visuomenę priemones.

„Jeigu žvelgiame į tyrimus migracijos srityje, tai matome, kad jei norime atvažiavusius žmones integruoti, į juos reikia investuoti ir per kurį laiką vieno euro investicija atsiperka dvigubai“, – atkreipė dėmesį Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė.

Vis dėlto, jos teigimu, apmaudžiausia, kad Lietuva, žinodama, jog jos visuomenė, kaip rodo tyrimai, nėra pakanti kitų tikėjimų, kitų kultūrų žmonėms, taip ir nežengė reikšmingų žingsnių nediskriminavimo politikoje.

„Šis klausimas turėtų atsidurti ant stalo ir turėtume kalbėti apie globalesnius klausimus. Ne tik, ką mes darome humanitarine prasme, bet ir kaip mes sprendžiame, kaip visuomenė, savo neapykantos ar nusiteikimo prieš kitus žmones problemą“, – aiškino J. Juškaitė.

Parengė Gytis Pankūnas

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt