Lietuvoje

2021.09.20 21:12

Viceministrė: šią savaitę gali būti sprendimų dėl griežtesnių ribojimų, tikėtina, pirmas žingsnis – kaukių dėvėjimas uždarose patalpose

Raigardas Musnickas, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2021.09.20 21:12

Sveikatos ekspertų taryba siūlys atlaisvinti kai kurias pandemijos valdymo priemones. Svarstoma, kokių ribojimų būtų galima atsisakyti ten, kur dauguma gyventojų yra pasiskiepiję. Tačiau statistika rodo, kad šalis yra per žingsnį nuo juodosios zonos. Kokio pandemijos reguliavimo galima tikėtis?

Apie tai laida „Dienos tema“ su sveikatos apsaugos viceministre Aušra Bilotiene-Motiejūniene ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi Mindaugu Stankūnu.

Dienos tema. Viceministrė: svarstomi griežtesni ribojimai, prioritetas neriboti ūkinės veiklos ir kontaktinio mokymosi

– Ponia viceministre, iš tikrųjų tai, ką pradžioje citavau, kad Sveikatos ekspertų taryba siūlys atlaisvinti kai kurias pandemijos valdymo priemones, taip sako Sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis toje taryboje, kuri dirba prie prezidento. O ką mano Vyriausybės taryba, kurioje esate jūs?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Kaip visi žinome, kiekvieną dieną skaičiuojame, kiek pacientų suserga arba koks statusas žmonių, kurių liga yra gana sudėtingos eigos. Šiandien yra arti 1 000 užimtų lovų, tai yra 982 pacientai gydosi stacionare. Neabejotinai iš jų apie 100 pacientų gydomi reanimacijoje. Tai mums gana rimtas signalas, be to, turime tiktai apie 66 proc. imunizuotų asmenų, tai yra pasiskiepijusių viena ar dviem dozėmis. Tai yra nepakankamas skaičius, ypač nepakankama 75 metų ir vyresnių senjorų imunizacija.

Jeigu kalbėtume apie griežtinimų atlaisvinimą, mes turime galimybių pasą, kur atskiriami srautai, ir blogėjant situacijai gali būti kalbama apie griežtesnį kaukių dėvėjimą arba jų dėvėjimą papildomai tam tikrose srityse. Mūsų sąmoningumas parodė, kad prekybos centruose, kur teko pačiai apsilankyti ir smalsumo vedamai pasižiūrėti, kokia situacija, kiek žmonių dėvi apsaugos priemones, apsaugos priemonių mes nedėvime. Galbūt todėl, kad esame pasiilgę vaikščioti be jų, bet iš tiesų tai oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, todėl rekomendacijos yra skirtos visiems.

– Viceministre, riboti tam tikrą veiklą, renginius, koncertus, muges – tai svarsto Sveikatos ekspertų taryba?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Kalbama, kad gali būti svarstomi tam tikri griežtesni ribojimai, kuriuos jūs ir išvardijote, bet konkrečių nusistatymų...

– Ką reiškia griežtesni ir kokie jie būtų?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Nusistatymų, kad pasiekus tūkstantį lovų, sakysime, bus įvedama vienas, antras, trečias [ribojimas], tikrai nėra, bet svarstymų yra. Aš manau, kad šią savaitę turėsime vienokius ar kitokius sprendimus.

– Gali būti, kad grįšime prie tam tikrų renginių lauke ribojimo? Juk dažnai sakoma, kad virusas lauke taip smarkiai neplinta. Ar renginiai lauke kelia pavojų? Galbūt tuomet ir kurortinius miestus reikėtų uždaryti?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Ne, renginiai lauke turi atitinkamą ribojimą, tai yra asmenų srauto arba skaičiaus tam tikru atstumu. Matyt, tie renginiai būtų paskutiniai, apie kuriuos kalbėtume, nes daug pavojingesni sveikatai yra viduje vykstantys renginiai. Bet, kaip minėjau, šią savaitę žiūrėsime, ką galėtume sugriežtinti, kadangi mūsų tikslas yra neriboti maksimaliai ūkinės veiklos, taip pat kuo ilgiau išlaikyti vaikus mokyklose, užtikrinti kontaktinį ugdymą. Vadinasi, tikėtina, kad pirmas žingsnis būtų apsaugos priemonių dėvėjimas bent jau uždarose patalpose.

– Pone Stankūnai, Lietuva, kaip jau minėjome, artėja prie juodosios zonos. Jūsų nuomone, kur mes pralošėme kovą su pandemija?

M. Stankūnas: Iš tikrųjų teisingai pastebėjote, kad Lietuva yra per žingsnelį nuo tos zonos ir greičiausiai rytoj atsikėlę išgirsime, kad Lietuva yra juodojoje zonoje. Klaipėda jau yra, o Vilniui iki juodosios zonos trūksta tiktai dviejų, jau yra 498, juodoji zona prasideda nuo 500 atvejų. Kaune, man atrodo, yra apie 480. Tad tikriausiai, matant visą pandemijos greitį, rytoj jau būsime juodojoje zonoje. Geriausiu atveju – trečiadienį.

Kur pralošta? Aš manau, kad pagrindinis dalykas būtų nedideli vakcinacijos tempai, ypač vasarą. Vasarą, kai buvo labai ramus, geras laikas, vakcinacijos skaičiai krito labai stipriai, buvo labai silpna, pasyvi vakcinacija. Rugpjūčio mėnesį ji spartėjo ir tikrai džiugino dideli skaičiai, bet turime suprasti, kad imunitetui susidaryti po visos vakcinacijos reikia praktiškai keturių savaičių. Manau, iš tikrųjų galėjome vasarą išnaudoti pasiruošimui žiemai. Manau, kad tai yra pagrindinė priežastis, kodėl dabar gyvename tokiomis, sakykim, ne visai linksmomis nuotaikomis.

– Jau savaitę gyvename su galimybių pasu. Kritikai sako, kad paskiepyti žmonės taip pat platina virusą. Pone Stankūnai, ką jūs apie tai manote? Yra atlikti naujausi tyrimai, kad ne visai taip yra?

M. Stankūnas: Iš tikrųjų jau žinome, kad paskiepyti žmonės taip pat gali užsikrėsti virusu ir jį platinti. Tačiau naujausi duomenys, ateinantys iš įvairių pasaulio šalių, iš to paties Singapūro, Jungtinės Karalystės, rodo, kad paskiepyti žmonės mažiau platina virusą, patys rečiau užsikrečia. Amerikiečių ligų kontrolės centras praeitą savaitę paskelbė savo mokslinę ataskaitą. Išnagrinėję daugybės tyrimų duomenis mokslininkai irgi priėjo išvadą, kad vakcinuoti žmonės mažiau platina virusą ir rečiau patys užsikrečia, ypač delta atmaina. Tad aš manau, kad pasiskiepyti turėtume ir dėl šios priežasties – kad patys būtume apsaugoti nuo užsikrėtimo ir apsaugotume kitus nuo viruso platinimo. Vėlgi pabrėšiu, kad tai nepanaikina tos galimybės [užsikrėsti ir užkrėsti kitus], bet ją tikrai sumažina. Bent jau tai sako naujausi duomenys.

– Ponia Motiejūniene, kalbama ir apie tai, kad galimybių pasas yra vienas iš būdų pasiekti didesnį imunitetą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidžiaugė, kad pasiekėme Europos Sąjungos vidurkį, bet tai, regis, mūsų negelbėja. Kokie dar būdai, kurie motyvuotų žmones skiepytis, svarstomi Sveikatos taryboje?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Praėjusią savaitę kartu su Trakų savivaldybe, su pašto darbuotojais, paštininkais keliavome į namus, aplankėme virš 200 namų ūkių, tačiau vakcinavosi tiktai 12 asmenų. Tai vėlgi mes matome tą procentą, kai netgi į namus pristatoma vakcina, yra nemažai komunikacijos, be to, praėjusią savaitę pristatytas gražus Statistikos departamento atliktas tyrimas parodė, kad vakcinuoti asmenys serga rečiau, miršta visiškai mažu procentu ir užsikrėsti gali taip pat gana retai... Bet kuriuo atveju šiuo metu turime problemų dėl 75 metų ir vyresnių asmenų vakcinavimo ir turime daugiausia būtent šio amžiaus pacientų, gydomų stacionare. Vadinasi, didžiausios pajėgos metamos į būtent šitų asmenų vakcinavimą arba aktyvinimą, taip pat nuo šiandienos Vilniaus mieste pradedama skiepyti nebe vakcinacijos centruose, o poliklinikose, kad galėtume padidinti prieinamumą pasiskiepyti ten, kur eina žmonės. Taip pat mums gelbsti vaistinės. Tad skiepijimo vietų yra, strategija peržiūrima ir mėginama aktyvinti savivaldybes, šeimos gydytojus. Be abejo, komunikuojame ir mėginame didinti vakcinuotų asmenų skaičių.

– Pone Stankūnai, daug diskutuojama apie Italijos pavyzdį. Ši šalis iš esmės sugriežtino sąlygas visiems nepasiskiepijusiesiems – visiems taikomas galimybių pasas. Ar ir mums reikėtų taip elgtis?

M. Stankūnas: Manau, visi variantai turi būti svarstomi, bet sakyčiau, kad šią minutę galbūt reikėtų susilaikyti nuo Italijos varianto. Bet, kaip minėjau, besirutuliojant pandemijai visi variantai, manau, gali būti svarstomi. Mano nuomone, kol kas tokių drastiškų priemonių reikėtų vengti, nes ir taip visuomenėje didelė įtampa. Manau, kartais gali būti tiesiog perlenkiama.

– Ponia Motiejūniene, trečios skiepo dozės klausimas keliamas Sveikatos ekspertų taryboje šiomis dienomis?

A. Bilotienė-Motiejūnienė: Šiuo metu iš tiesų vyksta svarstymai dėl trečios, tai yra sustiprinamosios, dozės. Negaliu pasakyti, koks bus sprendimas, kadangi, kaip minėjau, kaip tik neseniai buvome svarstyme.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt